TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Žemaičių alko renesansas

2016 05 23 6:00
lzinios.lt skaitytojos nuotraukos

Jau šią vasarą Šventojoje, ant pajūrio kopos įrengtas vadinamasis Žemaičių alkas pasikeis neatpažįstamai: pradėti turistų pamėgtos vietos kapitalinio atnaujinimo darbai. 

Artimiausiu metu bus pakeistos beveik visos stulpinės skulptūros, atnaujinti takai, sutvirtinta kopa žabtvorėmis, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, pertvarkyta aplinka, pastatytas informacinis stendas.

Priminsime, kad dar 1998 metais ant pajūrio kopos į šiaurę nuo Šventosios buvo sukonstruotas religinę ir astronominę reikšmę turintis statinys iš 12 ąžuolinių stulpų. Jie įkasti taip, kad pagal Saulės metamus šešėlius būtų galima nustatyti baltų kalendorines šventes.

Stulpinė sistema įrengta pagal archeologų aptiktą viduramžių (XIV-XV a.) Palangoje ant Birutės kalno buvusios dangaus šviesulių stebyklos statinio tyrimų duomenis.

Tautodailininkų išdrožti ir su baltų dievais meniškai susieti stulpai skirti Perkūnui, Aušrinei, Žemynai, Austėjai, Ondeniui, Patrimpui, Patului, Velinui ir Ladai. Dvylika ąžuolinių stulpų ant kopos sustatyti remiantis Klaipėdos universiteto profesoriaus archeologo Vlado Žulkaus atliktų Birutės kalno tyrinėjimų medžiaga.

Pasak Šventosios seniūnės Veronikos Skeberdytės, Palangos merija šiemet skyrė lėšų visiškam alko pertvarkymui.

„Jau pastatyti nauji, ąžuoliniai 3 stulpai, kurių diametras – net metras. Vėliau bus įrengti dar 8. Medieną dovanojo baltų kultūrai ir tikėjimui neabejingi kraštiečiai. Už savivaldybės lėšas, kurių jau išleista apie 10 tūkst. eurų, supintos naujos žabtvorės, sutvirtinančios kopą, tiesiami nauji mediniai takai, tvarkoma visa aplinka aplink kopą. Senieji stulpai buvo labai sunykę, nekeisti juo 1998 metų, todėl galėjo bet kada nugriūti. Keičiama bus ir meninė koncepcija“, –“Lietuvos žinioms“ atskleidė ji.

Praėjusiame amžiuje tautodailininkai naudojosi fantazija, o ne moksline, realia kuršiams (Šventoji buvo kuršių Mėguvos žemėje) būdinga medžiaga, bet šiemet bus einama kitu keliu.

„Šįkart bandysime kuo mažiau interpretuoti, todėl tautodailininkai, stulpų kūrėjai sieks remtis tikrais dalykais. Jokių pramanytų runų. Naudosime baltišką, kuršišką simboliką, ornamentiką, bus remiamasi pačių kuršių įkapėmis, papuošalais, simboliais. Kuršiai buvo baltų vikingai, todėl mėginsime įpinti ir vikingų dalykų, kurie rasti kuršių kapuose. Kopos papėdėje bus pastatytas stendas, kuris informuos, kad šis vadinamasis alkas – tai Birutės kalno paleoastronominės stebyklos atspindys. Informacijos apie tai trūko, dėl to žmonės neretai susipainiodavo manydami, kad ta kopa – tikra buvusi alkvietė“, – pasakojo V.Skeberdytė.

Senieji, sutręšę stulpai ant kopos bus sudeginti per Rasų (Joninių) šventę. Baltų kultūros ir religijos sekėjai yra seniai pamėgę šią kopą ir ant jos rengia įvairias kalendorines šventes: Jorę, Rasas, lygiadienius ir kt.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"