Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Žemaičių alkui kuriama nauja vizija

 
2016 11 02 6:00
Ant Žemaičių alko pastatyti nauji apdeginti ąžuolo stulpai bus demontuoti.
Ant Žemaičių alko pastatyti nauji apdeginti ąžuolo stulpai bus demontuoti. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Šventojoje esantis vadinamasis Žemaičių alkas yra vienas turistų lankomiausių pajūrio objektų, tačiau dabar jis primena karikatūrą.

Palangos savivaldybės lėšomis užsimojus atnaujinti unikalų objektą vietoj meniškų medinių skulptūrų buvo pastatyti grubiai apdirbti ąžuoliniai stulpai nudegintomis viršūnėmis. Tačiau visuomenėje kilus neigiamam rezonansui projektą nutarta sustabdyti.

„Padaryta klaida, paskubėta. Žinome, kad labai daug žmonių, mėgusių lankyti Žemaičių alką, buvo pasipiktinę tokia metamorfoze. Tuos ąžuolo stulpus planuojama demontuoti ir grįžti prie senojo modelio. Tikimės, jog pavasarį, iki Jorės šventės balandžio pabaigoje, baltiškos kultūros puoselėtojų mėgstama vieta atrodys kitaip“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Robertas Trautmanas.

Kurti naują Žemaičių alko viziją patikėta architektui Sauliui Manomaičiui, kuris yra ir 1998 metais įrengto Žemaičių alko architektūrinio projekto autorius.

Baltiškasis Stonhendžas

Už vadinamojo beždžionių tilto per upę, į šiaurę nuo Šventosios kurorto, užkopėje esantis Žemaičių alkas jau tapo savotiška kulto vieta baltiškosios religijos puoselėtojams. Čia kasmet rengiamos kalendorinių švenčių apeigos, vyksta bendraminčių susibūrimai. 1998 metais daugiausia visuomenininkų paaukotomis lėšomis pajūryje ant kopos įrengta naujųjų laikų šventvietė įdomi ne tik dėl etnokultūrinio fenomeno, bet ir paleoastronominiu požiūriu.

Beje, Žemaičių alkas buvo sukurtas Birutės kalno observatorijos prototipo pagrindu. 1989 metais archeologas prof. Vladas Žulkus ant Birutės kalno Palangoje aptiko žynių kulto pėdsakų, tiksliau – XIV-XV amžiaus dangaus kūnų stebyklos likučių. Paaiškėjo, kad ant kalno buvo įrengta labai sudėtinga stulpinė sistema, viduramžių paleoastronominė stebėjimo vieta, skirta kalendorinėms šventėms nustatyti pagal metamus šešėlius nuo stulpų leidžiantis saulei. Būtent ši stulpinė sistema iš dalies atkurta Žemaičių alke. Skulptorius, architektas Virgilijus Vaičiūnas padarė 12 skirtingų ąžuolinių stulpų, kurie simboliškai buvo susieti su baltiškąja mitologija. Grakštūs, ornamentuoti ir įvairių formų mažosios medinės architektūros elementai sukūrė ant kopos savotišką baltiškąjį Stonhendžą.

„Žemaičių alkas buvo ir yra vienas lankomiausių objektų Šventojoje. Jį esame įtraukę į oficialų lankytinų vietų sąrašą ir pristatome kaip atstatytą pagonišką šventvietę su paleoastronomine observatorija“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo laikinai Palangos turizmo informacijos centrui vadovaujanti Egidija Smilingienė. Tačiau šį pavasarį smalsuolius traukusi jauki oazė buvo sudarkyta, nes nutarta pūvančias medines skulptūras pakeisti naujais elementais.

Klaidą taisys

1998 metais įrengtus, bet jau pradėjusius pūti ąžuolinius stulpus reikėjo keisti naujais, ir šio darbo ėmėsi Šventosios seniūnija. „Pastatyti trys nauji ąžuoliniai net metro skersmens stulpai. Vėliau bus įrengti dar 8. Medieną dovanojo baltų kultūrai ir tikėjimui neabejingi kraštiečiai. Palangos savivaldybės lėšomis (jau išleista apie 10 tūkst. eurų) supintos naujos žabtvorės, sutvirtinančios kopą, tiesiami nauji mediniai takai, tvarkoma visa kopos aplinka“, – gegužę dėstė Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė.

Meistrauti skulptūras be jokio konkurso pasirinktas tautodailininkas iš Plungės. „Lietuvos žinių“ duomenimis, už vieną skulptūrą jis gavo apie 500 eurų. „Pagaminti balvonai, ir tiek. Trys jau pastatyti stulpai neišsaugojo jokios senųjų figūrų autentikos. Jei buvo būtina juos keisti, reikėjo tai daryti civilizuotai: skelbti konkursą, atrinkti geriausią pasiūlymą, garantuoti autentiškumą ir tęstinumą“, – piktinosi pirmųjų skulptūrų autorius V. Vaičiūnas.

Palangos merijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas R. Trautmanas pripažino, kad buvo priimti klaidingi sprendimai. „Tie nauji ąžuoliniai stulpai bus pašalinti... Jau nusprendėme Žemaičių alką patikėti atnaujinti jo architektūrinės koncepcijos kūrėjui S. Manomaičiui, nes norime, kad alkas atgautų pirmines struktūras, kad stulpai vėl būtų meniški, išpuošti ornamentais, – kalbėjo R. Trautmanas. – Nors ta kopa nėra autentiška kuršių alkvietė, vis dėlto ji skleidžia informaciją apie Palangos observatoriją. Todėl viskas turi būti atlikta preciziškai pagal archeologų skaičiavimus, tyrimų duomenis ir estetikos reikalavimus.“ Bus įrengtas ir informacinis stendas, kas yra atkartota Žemaičių alke. Lankytojai turės galimybę sužinoti, kaip tie stulpai „veikia“ per saulėlydį, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, kaip pagal krintančius šešėlius galima nustatyti kalendorines šventes.

R. Trautmanas akcentavo, kad kuriant naujus stulpus bus stengiamasi „kuo mažiau fantazuoti bent jau ornamentikos srityje“. „Esama kuršių materialinio paveldo pavyzdžių. Todėl norime, kad ir Žemaičių alko stulpų ornamentuose maksimaliai atsispindėtų kuršiški motyvai. Naujieji stulpai bus ne įkasti į smėlį, kaip ankstesni, o įmontuoti į betoninius postamentus, kitaip ilgainiui vėl ims pūti“, – teigė Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"