TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Žemaičių krikšto jubiliejui pastatė lurdą

2013 07 26 6:00
Bijotų lurdui prireikė 60 tonų akmenų ir 6 tonų cemento.  Stepono Jasaičio nuotrauka

600-ąjį Žemaitijos krikšto jubiliejų švenčiančiame Šilalės rajono Bijotų miestelyje šiandien bus šventinamas vietos žmonių rankomis suręstas Bijotų lurdas.

Tai bus jau 30-asis lurdas tokiais statiniais garsėjančioje Žemaitijoje. Tikimasi, kad vietos dvarininko Dionizo Poškos išgarsinti Bijotai, kuriuose jau šimtmetį stovi garsieji Baubliai, sutrauks į miestelį dar daugiau turistų ir burs į bendruomenę vietos žmones.

Lurdas – tai vietovė Prancūzijoje, kurioje 1858 metais ligotai mergaitei Bernadette Soubirous pasirodė Dievo Motina ir paliepė iškasti šaltinėlį. Netrukus paaiškėjo, kad šaltinio vanduo turi gydomųjų galių, tad į šią vietą ėmė plūsti žmonės. Lurdas tapo didžiuliu piligrimų centru, į kurį kasmet atvažiuoja milijonai žmonių, kai kurie jų išgyja nuo sunkiausių ligų. Lurde įvykusį stebuklą žymi grotoje pastatytos Dievo Motinos ir jai besimeldžiančios Bernadette statulos. Panašių grotų atsirado ir kitose katalikiškose šalyse, ypač jų gausu vėliausiai apsikrikštijusioje Žemaitijoje.

Ruošiantis šiemet minimam Žemaičių krikšto 600-ajam jubiliejui Telšių vyskupas Jonas Boruta paragino žemaičius atnaujinti pakelių kryžius, koplytėles ir statyti šį jubiliejų priminsiančius paminklus. „Bijotai krikšto jubiliejų įamžina pastatę lurdą, jo statyba suvienijo šio krašto žmones", - sakė parapijos kunigas Eduardas Steponavičius. Šiam lurdui pastatyti prireikė net 60 tonų akmenų ir 6 tonų cemento, o Dievo Motinos ir Bernadette statulos buvo atvežtos iš Lenkijos. Lurdas atsirado toje vietoje, kur kitados stovėjo Paškevičių (Dionizo Poškos ir jo brolio Norberto Paškevičiaus) dvaro koplyčia.

Turėti savą lurdą Bijotams pasiūlė seniūnas Steponas Jasaitis. „Prieš porą metų už 6 mln. litų, gautų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, buvo restauruoti bijotiškio Dionizo Poškos įkurdinti Baubliai, atstatyta ir muziejumi paversta senoji mokykla, malūnas, sutvarkyta buvusios dvarvietės aplinka", - vardijo seniūnas. Atliekant šiuos darbus aptikta itin daug akmenų, jie buvo skirti lurdui statyti.

Bijotams pasisekė, kad juose gyvena akmenų specialistas Jonas Rukas. Jis, vietos gyventojų padedamas, ir ėmė ręsti akmeninę grotą, o vietos ūkininkai parūpino technikos akmenims pakelti. „Kad galėtų vykti darbai, skelbėme rinkliavas, vaikščiojome po žmones. Taip surinkome 10 600 litų. Iš Lenkijos parsivežtos šventųjų statulos kainavo 3150 litų", - pasakojo seniūnas ir pridūrė, kad Bijotų lurdas buvo pastatytas per du mėnesius kepinant didžiuliams šios vasaros karščiams.

Garsiausi Žemaitijoje – Palangos, Kretingos, Plungės lurdai. Tarp naujausių minimi Kaltinėnų, Nemakščių ir Sedos. Žemaitijoje XX amžiaus pradžioje lurdus statė vienuoliai, didikai, paprasti žmonės, o Ablingos lurdą pokariu pastatydino viena nebejauna moteris, taip norėdama ne tik pagarbinti Dievą, bet ir priminti nacių sudegintus šio kaimo žmones.

„Prie lurdų degamos žvakutės norint kažko paprašyti, tačiau dažniausiai lurdo Dievo Motinos prašoma sveikatos", - sakė kunigas E.Steponavičius. Ne vienam prašančiajam buvo padėta, o tiems, kurie bandė niekinti ar naikinti Žemaitijoje stovinčius lurdus, gyvenimas baigdavosi liūdnai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"