TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Žemaičių tundrą prižiūri kalnų avinai

2015 12 05 6:00
Įspūdingi muflonai jau daužo kanopas į legendinio Šauklių kadagyno riedulius. Roberto Staponkaus nuotrauka

Šią savaitę į žemaitiška tundra vadinamą Šauklių riedulyną-kadagyną Skuodo rajone atvežta 18 įspūdingų muflonų. Banda paleista gyventi 40 hektarų teritorijoje.

Šie pirmi Lietuvos istorijoje kalnų avinai įkurdinti natūralioje aplinkoje aplinkosaugos tikslais: riestaragiai turėtų kanopomis išlaisvinti samanomis apaugusius riedulius.

Anot projektą įgyvendinusio Salantų regioninio parko (SRP) atstovų, keliautojams nebus kliūčių išvysti įspūdingus gyvūnus. Ateityje jų gali padaugėti net iki 200.

Į darbą – kanopomis

79 hektarų Šauklių riedulynas – vienas lankomiausių SRP objektų. Jis turistus pirmiausia masina Lietuvai neįprastu kraštovaizdžiu. Žemaitijos tundra pagrįstai vadinamas kadagynas – prieš 26 tūkst. metų slinkusio paskutinio ledyno suformuotas ir iki šiol ūkinės veiklos nepaliestas gamtos paminklas.

Žemaūgiai medžiai, didžiuliai samanų bei kerpių kilimai ir po jais slūgsantys rieduliai primena šiaurę. Akmenys kadaise atslinko iš Švedijos, Alandų salų, Baltijos jūros, Suomijos ir Botnijos įlankos dugno.

Apie riedulyno kilmę senoliai yra sukūrę net legendą: esą ta didelė akmenų gausybė – švedų kariuomenė, kuri labai seniai užpuolė mūsų kraštą, o pagonių dievai priešų karius pavertė akmenimis.

Tačiau ilgainiui rieduliai apaugo samanomis, pasislėpė po žole ir lankytojams nėra matomi taip, kaip galėtų būti, jei būtų atviri.

Žmonėms nuvalyti akmenis būtų kone Sizifo darbas, todėl į pagalbą nutarta pasitelkti kanopinius gyvūnus – Korsikos ir Sardinijos salose paplitusius europinius muflonus, dar vadinamus kalnų avinais.

Pirma jų banda į Šauklių riedulyną atvežta gruodžio 2-ąją: iš viso 18 gyvūnų, tarp jų – įvairaus amžiaus įspūdingi patinai ir patelės. Dar du patinai vėliau atkeliaus.

Pasak SRP vyriausiosios ekologės Dovilės Barčkutės, nors muflonus nesėkmingai bandyta introdukuoti į Lietuvos laukinę gamtą, jie puikiai išgyvena aptvaruose.

„Gyvūnų rūšies pasirinkimą šiai specifinei teritorijai lėmė keli svarūs argumentai. Svarbiausia, kad šie gyvūnai – neišrankūs maistui, ėda įvairią žolę, krūmų atžalas, net samanas. Be to, dirvožemyje ir jo paviršiuje slūgso daugybė riedulių, tad tikėtina, kad kalnų avinams akmenys primins natūralias ankstesnės gyvenamosios vietos sąlygas, o laipiojant ant jų bus užtikrinta natūrali kanopų priežiūra. Tikimasi, kad muflonai atliks svarbią misiją – atidengs žolinės augalijos slepiamus riedulius“, – LŽ sakė ji.

Muflonų banda atvežta iš Panevėžio miškų urėdijos ir kainavo apie 4,7 tūkst. eurų. Projektas finansuojamas iš europinių lėšų.

Šauklių riedulyno muflonai yra pirmieji šios rūšies atstovai Lietuvos istorijoje ir pasitelkti natūraliam kraštovaizdžiui atkurti.

Pasak aplinkosaugininkų, praktika panaudoti įvairius gyvūnus saugomoms teritorijoms prižiūrėti mūsų šalyje įgauna vis didesnį pagreitį. Pajūrio regioniniame parke unikalias pievas, kad neapaugtų krūmynais, saugojo lietuviškų veislių avys. Žuvinto rezervate pelkėmis mauroja įspūdingo stoto Herefordo karvės. Avis ir ožkas pamario palvėse pradėta ganyti Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Atvira lankytojams

40 hektarų teritorija su muflonais aptverta metaline tvora, tačiau keliautojams nedraudžiama patekti į ją ir išvysti kalnų avinus.

„Šauklių kraštovaizdžio draustinis nėra rezervatas, todėl leidžiama jį lankyti. Dabar, pirmąją savaitę, muflonai dar tyrinės teritoriją, vaikščios palei tvorą: gyvūnai turi apsiprasti. Vėliau jie drąsiau ganysis bandoje, tačiau pamatyti kalnų avinus gal nebus taip paprasta, mat jie yra baikštūs. Visgi norintieji patekti į aptvarą ir išmėginti laimę gali tai padaryti“, – teigė D. Barčkutė.

Iš pietinės draustinio pusės, prie tvoros, pastatyta savotiška estakada per aptvaro viršų: mediniai laiptai su atidaromais varteliais. Draustinyje yra ir lentų takas bei apžvalgos bokštas.

„Būtent nuo jo ir galima mėginti pro žiūronus žiūrint stebėti muflonus. Yra pastatytos šėryklos, tad didesnė tikimybė, kad kalnų avinai pirmiausia ten ir bus pastebėti. Susisiekus su mūsų parko direkcija organizuojamos ir specialios ekskursijos po riedulyną. O bijoti muflonų tikrai nereikia, kad ir kaip įspūdingai atrodo patinų ragai, šie gyvūnai patys vengia kontakto su žmonėmis“, – informavo ekologė.

Tikimasi, kad žemaitiškoje tundroje muflonai sėkmingai dauginsis, tad bėgant metams jų banda turėtų gausėti.

„Žinovai mus patikino, kad 40 hektarų teritorijoje puikiai gali gyventi apie 200 kalnų avinų. Jie yra vislūs, todėl prieauglis nebus ribojamas, bus įdomu išvysti jauniklius“, – pasakojo D. Barčkutė.

Vienas įdomiausių reginių – riestaragių patinų kautynės. Mat muflonai nuolat aiškinasi savo hierarchinius santykius, susiremia, daužosi ragais, dunksi, vaikosi vienas kitą. Manoma, kad tokios „treniruotės“ net naudingos muflonų ragams, jie nuo smūgių tvirtėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"