TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Žemaitijos sostinei ambicijų nestinga

2013 09 21 5:48

Telšių rajono meras Vytautas Kleiva neslepia ambicijų, kad Telšiai būtų įvardijami ne tik Žemaitijos sostine, bet ir viso regiono ekonominiu bei kultūriniu centru.

- Kaip Telšius paveikė neslūgstanti emigracijos banga. Ar imamasi kokių nors priemonių, kad miestas, rajono kaimai netuštėtų?

- Gyventojų Telšių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, mažėja. Per pastaruosius metus netekome 800 gyventojų. Tai itin aktuali ir svarbi problema. Ne tik mūsų rajonas, bet ir visa valstybė daug praranda dėl emigracijos, todėl čia reikalingi esminiai strateginiai valstybės sprendimai.

Savo ruožtu mes Telšių rajone emigraciją stengiamės lėtinti kurdami patrauklesnes sąlygas žmonėms gyventi. Jie nori jaustis saugiai dėl savo darbo, sveikatos, turto, gauti kokybiškų paslaugų, daugiau pajamų. Tai ir yra pagrindiniai mūsų, kaip savivaldybės administracijos, ir mano, kaip mero, veiklos tikslai.

Telšių rajono savivaldybė kasmet rengia daug projektų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramai gauti. Baigiama įgyvendinti „Urban“ programa, pagal kurią Telšiams buvo skirta 45 mln. litų. Sutvarkytos Masčio ežero prieigos, senamiestis, rekonstruojamas centrinis miesto stadionas. Dar daugiau kaip 10 mln. litų skirta pagal Kaimo diversifikavimo programą, investicijoms į aplinkosaugos objektus. Remontuojami vaikų lopšeliai-darželiai, mokyklos. Vykdoma žvyrkelių asfaltavimo bei kitos kelių priežiūros ir plėtros programos. Daug padaryta Regioninėje Telšių ligoninėje, Varnių regioniniame parke, miesteliuose veikia modernizuoti medicinos punktai ir ambulatorijos, rekonstruotas Biržuvėnų dvaras, Žemaitijos kaimo muziejus. Miesto ir miestelių viešosiose erdvėse įrengtos vaizdo stebėjimo kameros užtikrina gyventojų saugumą.

Daug dėmesio skiriama smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtrai. 2012 metais 52 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir ūkininkams skirta 215,5 tūkst. litų. Vyksta susitikimai su potencialiais investuotojais, jie planuoja statyti naujas gamyklas ir vykdyti veiklą Telšių rajone.

Siekiame tolygiai investuoti ir vystyti Telšių rajoną, stengiamės sudaryti patogesnes sąlygas žmonėms geriau gyventi visame rajone: tiek Telšių mieste, tiek kaimiškose seniūnijose. Dirbame taip, kad žmonės neišvyktų, o išvykę - grįžtų.

- Kokia Telšių, kaip apskrities centro, vizija?

- Šiuo metu laukiame, kokia bus regioninė politika Lietuvoje, ir aktyviai siekiame tapti Žemaitijos regiono centru. Norime spartesnės rajono raidos, Telšių lyderiavimo regione. Esame parengę strateginį veiklos iki 2020 metų planą. Jame nurodyta mūsų rajono vizija: Telšių rajonas - klestintis kraštas, jo pažangą lemia aktyvios bendruomenės, išsilavinę ir verslūs žmonės, išsaugoję žemaitišką dvasią ir kultūrą. Telšių miestas - šiuolaikinis Europos miestas, Žemaitijos sostinė, regiono administracinis, ekonominis, religinis, kultūros ir švietimo centras. Turime daug ambicingų planų ir žinome, kaip juos įgyvendinti. Esame sukaupę nemažai patirties projektų rengimo ir kitose srityse, merijoje dirba profesionali komanda.

- Kas jau padaryta ir kas dar bus daroma, kad miestas bei rajonas taptų patrauklesni gyventi ir dirbti?

- Kaip jau minėjau, įgyvendinta daug projektų tiek mieste, tiek rajone. Viešosioms erdvėms rekonstruoti ir tvarkyti skirta 12,2 mln. litų. Atlikti Telšių miesto apšvietimo tinklų, gatvių aptvėrimo ir vaizdo kamerų įrengimo darbai, sutvarkyta Katedros aikštė ir laiptai iki Birutės gatvės. Pradėtos tvarkyti Žarėnų, Luokės, Ryškėnų, Buožėnų ir Degaičių miestelių viešosios erdvės. Visuomenės sveikatinimo ir aplinkos projektams įgyvendinti skirta 185,74 tūkst. litų. Pagal patvirtiną sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo tvarką skirta 41 tūkst. litų būsimiems gydytojams, kurie po studijų ketina dirbti Telšių rajono sveikatos priežiūros paslaugų sistemoje.

2012 metais socialinio būsto fondo plėtrai Vyriausybė skyrė 300 tūkst. litų. Buvo nupirkti 7 butai Telšių mieste, jie išnuomoti eilėse laukusiems telšiškiams. Įsteigtas senelių globos namų struktūrinis padalinys - Gedrimų savarankiško gyvenimo namai. 2012 metais miesto ir rajono švietimo sistemai modernizuoti, renovuoti bei švietimo įstaigų infrastruktūros plėtrai buvo skirta ir atlikta darbų už 3,7 mln. litų. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms modernizuoti skirta 1,2 mln. litų, mokykloms – 3 mln. litų. Socialiai remtinų ir gerai besimokančių studentų stipendijoms atseikėta 6,5 tūkst. litų. Kultūros įstaigoms modernizuoti, renovuoti - 2,5 mln. litų. Atlikti Telšių kultūros centro, K.Praniauskaitės viešosios bibliotekos pastato, Degaičių kultūros centro Eigirdžių filialo, Varnių, Žarėnų kultūros centrų ir kitų pastatų rekonstravimo darbai. Parengtas ir laimėtas projektas Kultūros ministerijos skelbiamam konkursui „Lietuvos kultūros sostinė“. Telšiai Lietuvos kultūros sostine bus 2016 metais.

- Kokiose srityse galima matyti ekonominę pažangą? Ar pavyksta į rajoną pritraukti užsienio investicijų?

- Esame suinteresuoti, kad Telšiuose rastųsi naujų įmonių. Mūsų mieste veikia dvi užsienio kapitalo įmonės - pakavimo ir fasavimo paslaugas teikianti UAB „2B Pack“ bei skandinavų tekstilės dažymo ir baigiamosios apdailos įmonė UAB „Scandye“. Taip pat šiuo metu vyksta derybos su dviem potencialiais užsienio investuotojais, jie planuoja statyti naujas gamyklas.

Galimybe investuoti mūsų rajone domisi ne tik užsienio, bet ir Lietuvos verslininkai. Telšių rajono Gaudikaičių kaime esančiame senojo Anulėnų paukštyno žemės sklype ketinama plėsti veiklą. „Vičiūnų“ įmonių grupė numatė investuoti 80 mln. litų ir įsteigti didžiausią Baltijos šalyse vištų dedeklių auginimo ir kiaušinių perdirbimo fabriką. Jame bus įdarbinta nuo 20 iki 70 darbuotojų.

Artimiausiu metu taip pat planuojama statyti naują prekybos ir pramogų centrą bei modernią biokuro katilinę.

- Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie Telšių senamiesčio išsaugojimą, ypač kai buvo nugriautas buvusios žydų mergaičių mokyklos pastatas. Kaip toliau numatoma puoselėti Telšių senamiestį?

- Telšių senamiestis yra vienas iš septynių saugomų senamiesčių Lietuvoje. Jį labai vertiname ir puoselėjame. Naudojantis ES struktūrinių fondų parama rekonstruoti senamiesčio gatvių apšvietimo tinklai, sutvarkytos Turgaus ir Katedros aikštės, rekonstruota akmeninė atraminė siena Respublikos gatvėje, Katedros laiptai. Sutvarkytose erdvėse atsirado gausybė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentų ir dėstytojų sukurtų meno ir mažosios plastikos kūrinių. Miestas atrodo gerokai patrauklesnis. Po rekonstrukcijos senamiesčio teritorijoje vyksta nemažai renginių – pagrindinės miesto šventės. Gerus pokyčius mato ne tik miesto ar rajono gyventojai, bet ir svečiai bei turistai. 2013 metais Telšių senamiestis paskelbtas patraukliausia turizmo traukos vieta Lietuvoje ir Europos Komisijos projekto EDEN nugalėtoju.

- Kokią rajono viziją matote po 10 ar 20 metų? Ar apskrities centras Telšiai netaps gilia provincija?

- Telšiai tikrai netaps gilia provincija. Turime tris aukštąsias mokyklas - Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminariją, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetą, Žemaitijos kolegiją, senas kultūros ir meno tradicijas, didžiulį jaunimo potencialą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"