TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Žemiški bažnyčios tarnų rūpesčiai politikams nė motais

2015 01 31 6:00
Kęstutis Rugevičius LŽ pasakojo, kad Kauno miesto taryba prieš keletą metų neleido šventovės atjungti nuo centrinio miesto šildymo, tad į miesto valdžią ketinama kreiptis pakartotinai. Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Sąskaitos už šildymą ir elektrą žiemą verčia taupyti ir bažnyčių klebonus. Kaip ir jų parapijiečiai, bažnyčių tarnai priversti suktis kaip įmanydami - ne vienas jų tikisi kada nors išsivaduoti iš brangaus centralizuoto šildymo gniaužtų. Tačiau tam skersai kelio neretai stoja politikai.

Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios (dar žinomos kaip Vytauto Didžiojo) rektorius kunigas Kęstutis Rugevičius LŽ pasakojo, kad prieš keletą metų buvo kreiptasi į Kauno miesto tarybą prašant atokiau nuo kitų pastatų, ant Nemuno kranto, stovinčią šventovę atjungti nuo centrinio miesto šildymo. Tačiau tam sutikimo tuomet negauta. „Turėjome imtis kitų žingsnių, nes šildyti tokį pastatą, kurio lubos kai kur siekia aštuonis ar devynis metrus, yra ir sudėtinga, ir brangu“, - sakė pašnekovas.

Į miesto valdžią kreipsis dar kartą

Seniausios Kaune ir vienintelės Lietuvoje gotikos stiliaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, turinčios kryžiaus pavidalo planą, valdytojas tvirtino, kad, atsižvelgiant į orus, už šildymą per sezoną gali tekti sumokėti iki 8600 eurų. „Bažnyčiai tai – didžiulė pinigų suma. Būna, kad tiek tikintieji paaukoja per visą vasarą“, - pasakojo K. Rugevičius. Anot jo, norint bent kiek sumažinti šildymo išlaidas bažnyčioje modernizuota katilinė ir dabar centralizuotai tiekiamos šilumos srautas yra reguliuojamas. Patalpoje dėl to pavyksta palaikyti maždaug 12 laipsnių temperatūrą.

Kunigo K. Rugevičiaus teigimu, tikimasi, kad pavyks sukaupti lėšų parengti energetiniam projektui, kuriame būtų tiksliai apskaičiuota, koks šildymo būdas bažnyčiai yra tinkamiausias. Kai tai bus nustatyta, vėl bus kreipiamasi į Kauno miesto tarybą.

Prie Kauno centrinio šildymo sistemos šventovė buvo prijungta maždaug 1984-aisiais. Iki to laiko ji, kaip ir dauguma maldos namų, nebuvo šildoma.

Už Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šildymą per sezoną gali tekti sumokėti iki 8600 eurų. /www.panoramio.com nuotrauka

Rado išeitį

Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas Tomas Trečiokas LŽ pasakojo, kad iki 2014-ųjų Kalėdų šventovė šildyta ne tik centralizuotai tiekiama šiluma, bet ir krosnį kūrenant malkomis bei anglimis. Ja rūpinosi bet kuriuo paros metu darbuotis galintis vyriškis. Tačiau, įvertinus alternatyvius šildymo būdus, nuspręsta krosnį pakeisti infraraudonųjų spindulių krosnelėmis, šildančiomis ne orą, o daiktą. Klebonas T. Trečiokas tikino dar negalįs pasakyti, ar dabar naudojamasi ekonomiškesniu šildymo būdu. „Išvadas kol kas daryti anksti. Be to, reikia įvertinti, ar lempų pakaks, kad į pastatą neįsismelktų drėgmė, pelėsis“, - svarstė pašnekovas.

Tam, kad bažnyčioje būtų palaikoma 12 laipsnių temperatūra, anksčiau kiekvieną žiemos mėnesį reikėdavo išleisti apie 3500 eurų. Papildomai dar tekdavo mokėti už malkas bei anglis. O už pastarąjį mėnesį, kai jau veikė infraraudonųjų spindulių krosnelės, o oro temperatūra buvo šiltesnė, AB „Kauno energija“ pateikė maždaug 1900 eurų sąskaitą.

„Mūsų bažnyčiai dar priklauso keli greta esantys statiniai, todėl alternatyvaus šildymo parinkimo procesas užtruktų. Klausimą vis atidedame tam laikotarpiui, kai bus daugiau laiko tvarkyti dokumentus“, - sakė T. Trečiokas. Šv. Antano Paduviečio bažnyčiai infraraudonųjų spindulių lempas padovanojo vienas iš tikinčiųjų. Tam, kad jos tinkamai veiktų, reikėjo sutvarkyti seną elektros instaliaciją.

Nepavyko ir pavyko

Vilniaus Šv. Jono Bosko bažnyčios klebonas kunigas Alessandro Barelli LŽ dėstė, kad ne vienus metus trukusi jo pirmtako kova su AB „Vilniaus energija“ dėl atsijungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų baigėsi kompromisu. Šventovė liko bendroje šildymo sistemoje, tačiau jau gali naudotis ir papildomu šaltiniu – dujomis. „Iš tikrųjų toks kombinuotas šildymo būdas ir buvo mūsų tikslas, bet Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir „Vilniaus energija“ ilgai su tuo nesutiko“, - sakė pašnekovas.

O Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas Vytautas Grigaravičius LŽ pasakojo, kad tuomet, kai apleistas pastatas vėl virto šventove, buvo numatytas tik jo šildymas elektra. Remontuojant įrengtas ir grindų šildymas. „Nesame „pririšti“ - kai turime pinigų, bažnyčią daugiau pašildome. Jei būtų centrinis šildymas, pasirinkimo neturėtume“, - teigė V. Grigaravičius. Pasak jo, viena ryškiausių Kauno bažnyčių šildoma tik naktimis, kai elektra pigesnė. Į mišias ateinantiems tikintiesiems visada pasiūlomi pledai, kad jais galėtų apsigaubti. Nors bažnyčioje tėra 5 laipsniai šilumos, anot V. Grigaravičiaus, niekas tuo nesiskundžia.

Energetikai: reikia išpildyti sąlygas

AB „Kauno energija“ atstovas spaudai Ūdrys Staselka LŽ pakomentavo, kad Kauno miesto taryba yra nusprendusi, kokia laikinosios sostinės teritorija ir kaip turi būti šildoma. Ū. Staselka paaiškino, kad bendrovė vadovaujasi Šilumos ūkio įstatymu, nenumatančiu alternatyvių šildymo būdų tose teritorijose, kuriose centrinis šildymas numatytas pagal specialiuosius planus.

„Rinktis šildymo būdą galima ten, kur yra numatytos zonos tokiam pasirinkimui. Ten, kur tokia galimybė nenumatyta, ji nenumatyta visiems – ir kunigams, ir paprastiems žmonėms“, - aiškino Ū. Staselka. Tačiau, jo teigimu, kartais daromos išimtys. Tai įmanoma tuomet, kai leidimo atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos prašytojas išpildo visus reikalavimus ir pateikia visus dokumentus. Esą svarbu ir tai, kad pageidaujantieji atsijungti nuo šiluminės trasos nepažeistų bendros šildymo sistemos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"