TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Žinia pasauliui - iš namelio Antakalnyje

2009 04 08 0:00
Vilnius, Antakalnis, V.Grybo 29a. Prieš šimtą metų čia įsikūrė Dievo Motinos Gailestingumo seserų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Artėjant Velykoms, ima gausėti Šventosios Faustinos namelio Vilniuje lankytojų.

Kai kas tikisi patirti nepaprastų dalykų ar tiesiog stebuklų. Bet jau vien tai, kad namelis išliko, yra stebuklas.

Čia, Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno namuose, 1933-1936 metais gyveno Faustina Kowalska. Čia ji ne kartą patyrė mistinius regėjimus, pagal kuriuos buvo nutapytas dabar jau visame pasaulyje žinomas Gailestingojo Jėzaus paveikslas.

Vaikų namų sandėlis

Iš daugybės minėtai vienuolijai priklausiusių medinių namelių išliko būtent šis, kiti po Antrojo pasaulinio karo buvo nugriauti. Planuota griauti ir jį, nes aplinkui viena po kitos kilo įvairios ugdymo įstaigos, tačiau šalia įkurdintų vaikų namų direktorė parašė Vykdomajam komitetui prašymą - kad jų teritorijoje atsidūrusiu namuku būtų leista naudotis kaip sandėliu.

"Sandėlyje", laukdami butų, vaikų namų darbuotojai ir gyveno. Dabartinė įstaigos direktorė ponia Elvyra čia pragyveno keturiolika metų. Į namelį dažnai užsuka sentimentų jam jaučiančios auklėtojos, glaustosi prie krosnių ir sako, kad čia prabėgo jų jaunystė. Kai išsikraustė paskutinis darbuotojas, pastatas ėmė nykti, buvo kilę du gaisrai, todėl šiandien dešinysis namo sparnas perstatytas iš naujo. Pastato rekonstrukcija užbaigta pernai. Kairiajame sparne likę daugiau autentikos: šimtametės grindys, kai kurie langai, durys, staktos, krosnys. Laukujės durys, kurias tikrai lietė sesers Faustinos rankos, perkeltos į vidų.

Beje, ir šiandien vaikų namų dokumentuose šios patalpos įvardijamos sandėliu, kuris panaudos sutartimi dvidešimčiai metų perduotas Dievo Gailestingumo paramos fondui. Jame įsikūrė Memorialinis maldininkų ir piligrimų centras. Nuo pernai metų kovo mėnesio, kai buvo pašventintas, centras priėmė beveik dešimt tūkstančių lankytojų.

Ko nori ta strazdanota vienuolė?

Iš Lenkijos atvykusios Dievo Motinos Gailestingumo seserys tuometinėje Senatorska gatvėje (dabar V.Grybo) vienuolijos reikmėms įsigijo kelis pastatus. Lygiai prieš 100 metų - 1909-aisiais. Lygiai prieš 80 metų iš Lenkijos į Vilnių pirmą kartą atvažiavo sesuo Faustina. Dienoraštyje ji rašė, jog iš pradžių verkė, kad reikia keliauti į nepažįstamą miestą. Bet jame ji rado "mylinčias seseris". 1929-aisiais sesuo Faustina Vilniuje pagyveno kelis mėnesius. 1933 metais, davusi amžinuosius įžadus, buvo vienuolijos vyresniosios paskirta į Vilnių. Čia gyveno iki 1936-ųjų, kol po kelių stiprių peršalimų pradėjo šlyti sveikata.

"Tada, - pasakoja Šv.Faustinos namelio kuratorius Petras Mackela, - ji buvo atšaukta atgal į Lenkiją, ten gydėsi. Mirė 1938-aisiais, nuo džiovos, būdama trisdešimt trejų, atlikusi viską, ko iš jos prašė Jėzus. Per mistinius regėjimus ji buvo nuolat raginama nutapyti, ką mato - Jėzaus Gailestingumo paveikslą. Ilgai ji blaškėsi nežinodama, kaip reikalavimą įvykdyti. Bandė tapyti pati, prašė padėti kitas seseris - jos tik pasišaipė. Tada jai buvo parodyta nepažįstama bažnyčia ir kunigas - būsimoji pagalba."

1933 metais, su kitomis seserimis nuėjusi į Šv.Mykolo bažnyčią išpažinties, ji vėl pamatė tą kunigą - Mykolą Sopočką. Vėliau savo prisiminimuose kunigas rašė, kad tąkart buvo labai pavargęs ir nelabai suprato, ko nori ta strazdanota vienuolė, tvirtinanti, kad jis turįs jai padėti, kad ji savo vizijose jį jau mačiusi.

Sesuo Faustina nuo klausyklos nuėjo suglumusi. Per kitas išpažintis kunigas M.Sopočka klausėsi jos įdėmiau. Tada susisiekė su vienuolijos vyresniąja, ir seseriai Faustinai buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė. Jokių nukrypimų nerasta. Pamažu įsigilinęs į reikalą nuodėmklausys suvokė, kad sesers Faustinos skelbiami dalykai - jokia naujiena. Tai ta pati Dievo Gailestingumo žinia, amžiams einant apreikšta įvairiems šventiesiems, o šiuo metu - primiršta. Viskas teologiškai pagrįsta - irgi jokių nukrypimų.

Paveikslui pozavo kunigas

Svarbiausias Šv.Faustinos namelyje - maldos kambarys. Čia, kur anksčiau buvo sesers celė, saugoma jos relikvija, kabo Gailestingojo Jėzaus paveikslo kopija. Čia 1935 metų rugsėjo 13-14 dienomis jai buvo padiktuotas maldos tekstas - Dievo Gailestingumo vainikėlis. "Gal tai viena iš priežasčių, kodėl namelis išliko, - spėja P.Mackela. - Kaip liudijimas, kad čia buvo perduota Gailestingumo žinia."

1934 metais visą pusmetį, kartą per savaitę, lydima vyresniosios, sesuo Faustina vaikščiojo į Rasų gatvę. Dabar šeštuoju numeriu pažymėto namo pirmame aukšte buvo dailininko Eugenijaus Kazimirowskio dirbtuvės. Kunigo M.Sopočkos prašomas dailininkas sutiko nutapyti paveikslą pagal vienuolės pasakojimą. Sesuo Faustina nuolat koregavo tapytoją. Iš pradžių, kad darbas vyktų sparčiau, pozavo albą apsivilkęs kun.M.Sopočka.

Paveikslas buvo baigtas, o sesuo Faustina verkė. "Kas Tave nutapys tokį gražų, koks esi?" - klausė ji (apie tai rašoma Faustinos dienoraštyje, išleistame ir lietuviškai). Atsakymas seserį nuramino: "Ne dažų ar teptuko grožyje yra šio paveikslo didybė, bet mano malonėje."

Nauja vienuolija

E.Kazimirowskiui sumokėjo užsakovas - kun.M.Sopočka. Jėzų vaizduojantis paveikslas iš pradžių buvo pakabintas benediktinių vienuolyno koridoriuje, paskui 15 metų iškabojo Šv.Mykolo bažnyčioje.

1935-ųjų balandžio 26-28 dienomis (Atvelykio savaitę) jis pirmą kartą buvo išstatytas viešai garbinti Aušros vartuose. Kun.M.Sopočka pasakė pirmąjį pamokslą apie Dievo Gailestingumą. "Kai pradėjo kalbėti apie didžiulį Viešpaties gailestingumą, paveikslas tapo gyva figūra ir spinduliai skverbėsi į susirinkusių žmonių širdis, tačiau nevienodai, vieni gavo daugiau, kiti mažiau. Mano sielą užliejo didžiulis džiaugsmas, matant Dievo malonę. Tada išgirdau šiuos žodžius: "Tu esi mano gailestingumo liudytoja, per amžius stovėsi prie mano sosto kaip gyva mano gailestingumo liudytoja", - įrašė dienoraštyje šv.Faustina.

1936 metais Vilniuje M.Sopočka parašė pirmąją brošiūrą apie Dievo Gailestingumą, jos viršelį papuošė Gailestingojo Jėzaus paveikslo reprodukcija. Negavęs Vilniaus vyskupo leidimo, kunigas 1937 metais Krokuvoje išleido Dievo Gailestingumo vainikėlio tekstą, dalį leidinio tiražo atgabeno į Vilnių ir platino Vilniaus krašte.

"Jėzus Faustinai buvo nurodęs, kad turi būti įkurta nauja vienuolija, kuri skelbtų Dievo Gailestingumą pasauliui, - pasakoja P.Mackela. - Ji vėl suglumo - juk davus amžinuosius įžadus nevalia pereiti į kitą vienuoliją. Abejones išsklaidė M.Sopočka, supratęs, kad lygiai taip, kaip paveikslas atsirado ne jai pačiai piešiant, o per ją, taip ir vienuolija bus įkurta jai dalyvaujant netiesiogiai. 1942 metais kun. M.Sopočka priėmė pirmus privačius Jėzaus Gailestingumo seserų vienuolijos įžadus. Paplaujos gatvėje, mažytėje karmeličių koplytėlėje (ji neišliko). Po Antrojo pasaulinio karo seserys persikėlė į Lenkiją, o kun.M.Sopočka iki gyvenimo pabaigos buvo jų dvasios vadas. Prieš keletą metų, kardinolo Audrio Juozo Bačkio pakviestos, šios vienuolijos seserys vėl įsikūrė Vilniuje, Rasų gatvėje Nr.6., kur buvo nutapytas garsusis paveikslas. Ten dabar įrengta koplytėlė. Seserys mielai priima visus norinčiuosius apsilankyti. Į Šv.Faustinos namelį piligrimai labai dažnai ateina iš Rasų gatvės. Arba atvirkščiai: aplankę namelį jie traukia į E.Kazimirowskio ateljė."

Dėl vienos vienintelės sielos

Paveikslas su užrašu "Jėzau, pasitikiu tavimi" šiandien yra Dievo Gailestingumo šventovėje. Faustina Kowalska šventąja paskelbta 2000-aisiais. Tais pačiais metais popiežius Jonas Paulius II Atvelykio sekmadienį paskelbė Gailestingumo iškilme. Vilniuje visą savaitę po Velykų vyksta Dievo Gailestingumo paramos fondo renginiai, skelbiantys žinią, kad Vilnius - Dievo Gailestingumo miestas.

Namelio kuratorius P.Mackela prisipažįsta, kad pakviestas čia dirbti abejojo savimi: "Prašiau Dievo, kad siųstų kliūčių, jei man čia nereikia eiti. Kliūčių nebuvo. Pradėjęs dirbti spirgėjau - man atrodė, kad centre turi vykti daugybė renginių, turi plūsti minios žmonių. Ir lyg tyčia, atsivertęs Faustinos dienoraštį, vis perskaitydavau: "Dievo darbas vyksta iš lėto." Kas Dievo numatyta, tas ir bus. Tikrai žinau, kad namelis turi misiją, todėl ir išliko. Gal jis išliko dėl vienos vienintelės sielos, kuri kada nors čia ateis ir atras Jėzų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"