TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Žolinė Kauno apskrityje švęsta pagal senovines tradicijas ir tikėjimą

2013 08 15 18:57
Kristinos Kučinskaitės nuotraukos

Viena svarbiausių tikinčiųjų švenčių - Šv. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų - pagal katalikų bažnyčios tradicijas švęsta visose šalies šventovėse ir Pažaislio vienuolyne.

Žoline vadinamos apeigos pagal senovines lietuvių tradicijas minėtos ir Rumšiškių Liaudies buities muziejuje.

Įprastai švęsti Žolinę lietuviai pradeda ryte - pirmosiose Šv. Mišiose. Pagrindinės apeigos vyksta vidurdienį - tuomet, kai šventinami tikinčiųjų atsinešti žolynai, gėlės.

Tuo pat metu Šv. Mišios laikytos Rumšiškių Liaudies buities muziejuje esančioje teritorijoje. Iškart po jų Aukštaitijos regiono sodybose prasidėjo linksmybės - šokiai, žaidimai, rateliai. Apie vaistinius ir prieskoninius augalus, augančius Pagirių sodyboje, pasakojo žolininkė Gražina Žumbakienė.

Vienoje iš sodybų buvo surengta imrovizuota Žolinės šventė. Suvaidinta scena iš 1935 - ais metais Aukštaitijos sodyboje gyvenusių Sadauskų rengtų iškilmių. "Žolinė buvo tarsi šventines sekmadienis. Tiesa, pagrindinis jos akcentas - naujo derliaus ragavimas", - sakė sodybos gaspadinė.

Šeima ryte eidavo į bažnyčią. Prieš tai buvo pradedamos ruošti vaišės. Tradiciškai - ant kopūsto lapų kepti blynai. Po Šv. Mišių ant stalo buvo padedami ir švieži sūriai, medus, vaisiai. Pagal senovines lietuviškas tradicijas būtent per Žolinę moterys galėdavo pradėti ragauti obuolių. Būtina sąlyga - žolynų puokštės surinkimas. Tas būdavo daroma šventės rytą, einant ar važiuojant į bažnyčią. Daugelyje regionų puokštė turėjo būti perrišima raudonu siūlu, tačiau Aukštaitijoje tai negaliojo.

Po linksmybių Rumšiškėse nemažai kauniečių vyko į Pažaislio vienuolyną, kur Šv. Mišias aukojo vyskupas Kęstutis Kėvalas. Pasiklausyti jo pamokslo ir sudalyvauti apeigose susirinko daugiau nei tūkstantis kauniečių. Jie buvo raginami aukoti vienuolyno teritorijoje esančios bažnyčios šildymui. Pernai, per Žolinę, buvo paaukota pinigų, kurių užteko pastatą šildyti net du mėnesius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"