TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Žvejai sulauks reidų

2014 01 23 6:00
Poledinės žūklės entuziastai jau nusėdę Malkų įlanką Klaipėdoje. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Vyriausybės pavedimu jau dėliojami planai sugriežtinti ir visose Lietuvos savivaldybėse suvienodinti saugaus elgesio ant ledo taisykles.

Dabar kiekviena savivaldybė yra sukūrusi savo tvarką, drausminančią žvejybos entuziastus. Ji gali būti labai skirtinga, pavyzdžiui, Aukštaitijoje ir pajūryje. Tuo metu Kuršių marioms pasidengus pirmuoju šią žiemą ledu žvejai mėgėjai jau plūsta ant dar netvirto ledo ir masiškai pažeidinėja saugumo reikalavimus. Toks neatsargus žmonių elgesys kasmet patuština valstybės biudžetą apvaliomis pinigų sumomis, mat į nelaimę pakliuvusius žvejus privaloma gelbėti net sraigtasparniais ir specialiais kateriais.

Organizuos reidus

Lietuvoje paspaudus šalčiams ledu ėmė trauktis ir vandens telkiniai, todėl suaktyvėjo poledinės žūklės entuziastai. Jie jau nusėdę Malkų įlanką Klaipėdoje, tačiau ant Kuršių marių ledo ties nerijos krantais lipa dar nedrąsiai. Tiesa, antradienį ties Ventės ragu jau buvo įlūžę ekstremalai, nutarę "Volkswagen Passat" automobiliu pasivažinėti ledu. Laimė, žmonės nenukentėjo.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patvirtintas Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisykles, draudžiama lipti ant ledo, kai jo storis nesiekia 7 cm (šiuo metu marių pakrantėje jis siekia apie 10-12 cm). Taip pat negalima gręžti ekečių, jei ledas nesiekia 30 cm storio, tačiau žvejai nepaiso šio draudimo. Štai antradienį ant Malkų įlankos ledo žuveles gaudė keliasdešimt žvejų, nors formaliai jie neturėjo teisės to daryti, nes gręžė eketes, kai ledo storis dar nesiekia 30 centimetrų.

Dar viena svarbi nuo pernai galiojanti privaloma sąlyga norint lipti ant ledo – ne tik turėti vadinamuosius smaigus, bet ir laikyti juos lengvai pasiekiamoje vietoje, geriausia – pasikabinus ant kaklo. Tačiau šio reikalavimo masiškai nepaisoma. „Šią savaitę bus organizuojami keli reidai, pasitelkiant į pagalbą ir uosto policiją. Už Klaipėdos miesto valdžios patvirtintų Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 50 iki 200 litų. Tikrai bus žiūrima, ar ant ledo lipantys žmonės (ir ne tik žvejai) nešasi smaigus pasikabinę ant kaklo“, - LŽ sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Dabar - netvarka

Dar pernai gruodžio viduryje Vyriausybė priėmė nutarimą keisti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir suvienodinti saugaus elgesio ant ledo taisykles, sugriežtinti jas, padidinti baudas. Tačiau kol kas dar neaišku, kuri iš Vyriausybei pavaldžių institucijų imsis teisės aktų pakeitimo projekto.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, išties kol kas Lietuvoje dėl saugaus elgesio ant ledo taisyklių yra visiška netvarka. „Kiekviena merija tas taisykles interpretuoja savaip ir neaišku, kas atsakingas už jų laikymąsi. Klaipėdoje, Neringoje, pamaryje jos – griežčiausios, o kai kurios Aukštaitijos savivaldybės apskritai jų neturi. Dabar, pavyzdžiui, smaigus privalo nešiotis tik žvejai mėgėjai, nes taip įrašyta Mėgėjiškos žūklės taisyklėse. Jos galioja visoje Lietuvoje, tačiau jei lipi ant ledo ne žvejoti, jos nebegalioja, nors lygiai taip pat rizikuojama gyvybe“, - LŽ sakė L.Budrys. Pasak jo, todėl ir būtina visoje Lietuvoje suvienodinti taisykles, jos turės galioti visiems, lipantiems ant ledo. „Iš Aukštaitijos ar Dzūkijos į pajūrį atvažiavęs žmogus gali net nežinoti, kad, pagal Klaipėdos miesto taisykles, lipdamas ant ledo jis privalo turėti smaigus“, - sakė jis.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas LŽ pabrėžė, kad lipantiems ant ledo privaloma turėti ne tik smaigus, bet ir 10 metrų ilgio virvę su svareliu jos gale, kad ją būtų galima numesti įlūžusiam žmogui ir jį ištraukti.

Vargas laivų kapitonams

Pirmieji poledinės žūklės mėgėjai ant Malkų įlankos ledo kelia rūpesčių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Pasak jos, Uosto priežiūros tarnybos viršininko Aleksandro Kaupo, žvejai trukdo įlankoje nuolat plaukiantiems laivams. „Žvejoti galima tik toje įlankos dalyje, kuri yra nuo kranto iki žalių plūdurų, žyminčių 10-11 metrų gylio uosto farvaterį. Tačiau pamatę per vaizdo stebėjimo kameras, antradienį jau išprašėme keturis žvejus, kurie pavojingai žvejojo už plūdurų. Skundžiasi ir laivų kapitonai, nes plaukdami į įlankoje esantį konteinerių terminalą išjudina ledus, jie grūdasi, todėl baiminamasi dėl žvejojančių ant ledo žmonių gyvybių“, - pasakojo jis. Tarnybos vadovas patikino, kad specialus laivas ledlaužis prevenciškai pravalo farvaterį arčiau plūdurų, kad žmonės neliptų ant nuolat judinamo, pavojingo ledo.

„Vien pernai teko gelbėti apie 20 žmonių. Paradoksalu, tačiau nelaimėlius saugiai išlaipinus krante šie pripučiamomis valtimis grįžo į tas pačias eketes pasiimti įrangos“, - stebėjosi A.Kaupas.

Brangios gelbėjimo operacijos

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Neringos užkardos vadas Vytautas Sakevičius LŽ pasakojo, kad dabar nuolat budi laivas su oro pagalve „Christina“. „Šįmet kol kas iškvietimų nebuvo, o pernai vyko trys gelbėjimo operacijos, kai ant atskilusių lyčių buvo nešami žmonės. Šiuo metu palyginti saugiau yra lipti ant ledo pakrantėje, kur ledo storis apie 10 cm, tačiau tikrai nesaugu viduryje marių, ten dėl srovių ledas juda, trūkinėja. Tačiau žvejai eina ten, kur giliausia, nes ten plaukia žuvys“, - tvirtino jis. Beje, šią savaitę bus pažymėta ir apsaugos zona ties Lietuvos-Rusijos pasieniu ant ledo: 18 km ruože bus susmaigstyti stulpai ir sujungti STOP juosta su atšvaitais.

Beje, viena sraigtasparnio darbo valanda atsieina apie 5,5 tūkst. litų. Gelbėjimo laivas su oro pagalve „Christina“ per valandą sunaudoja apie 60 litrų dyzelino. Pasiūlymai, kad patys žvejai, neatsakingai besielgiantys ant ledo, turėtų apmokėti gelbėjimo operacijų išlaidas, atmesti, nes tarptautinės teisės aktai numato, jog žmogaus gelbėjimo operacijos negali būti apmokestinamos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"