Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Žvejyba pasienyje kelia aistrų

 
2017 01 17 11:30
Žvejams, norintiems merkti meškeres pasienio apsaugos zonoje, apie tai būtina pranešti pasieniečiams. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno prašoma panaikinti nuo praėjusių metų rudens įsigaliojusią tvarką, kuri esą varžo žvejų mėgėjų galimybes žvejoti pamaryje.

Anot Seimo nario rusniškio Remigijaus Žemaitaičio, sugriežtintos biurokratinės procedūros žlugdo vietos turizmą ir sukelia nepatogumų norintiesiems mėgautis žūkle pasienyje.

„Žvejai ir vietos gyventojai, organizuojantys ekskursijas lietuviams ir užsieniečiams, pažymėjo, jog norint žvejoti Rusnėje, reikia planuoti žvejybą prieš 10 dienų, nes sprendimas, išduoti ar ne leidimą, priimamas tik per tokį laikotarpį. Nesilaikantieji nustatytos tvarkos griežtai baudžiami, net pradedami ikiteisminiai tyrimai. Siūlau tokią tvarką naikinti. Tada žmonės galėtų tą pačią dieną, kai vyksta žvejoti, paskambinti ir apie tai pranešti, nurodydami savo asmens duomenis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Tačiau pamario pasieniečiai tikino, kad skundų dėl naujosios tvarkos iš žvejų esą negauta.

Stabdo turizmą

Nuo 2016 metų rugsėjo 6 dienos vidaus reikalų ministro įsakymu sugriežtinta leidimų atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos zonoje (VSAZ) bei leidimų verstis ūkine, komercine ar kitokia veikla išdavimo tvarka. Leidimus žvejai ir turistai gali gauti tik atvykę į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) struktūrinį padalinį arba elektroninėmis priemonėmis per paslaugų ir gaminių kontaktinio centro portalą www.verslovartai.lt.

R. Žemaitaičio teigimu, prasidėjus poledinės žūklės sezonui Kuršių mariose, būna atvejų, kai žvejai neteisėtai patenka į VSAZ, nes negali laukti 10 darbo dienų, kol bus išduoti leidimai.

„Neseniai Rusnėje poilsiaujantis vokietis per 10 darbo dienų taip ir nesulaukė leidimo ir tapo valstybės sienos pažeidėju. Jam ši ekskursija baigėsi baudžiamuoju įsakymu, užsienietis nubaustas piniginė bauda. Manau, kad leidimai poilsio ar žvejybos laikotarpiu galėtų būti išduodami ne per 10 darbo dienų, o iš anksto pranešus VSAT štabui. Visi žinome, kokie nepastovūs pamaryje ir pajūryje orai, tad kaip įmanoma suplanuoti žvejybą prieš 10 dienų? Kai gausi leidimą, ledo gali nebebūti“, – aiškino parlamentaras.

Anot jo, griežta tvarka galiojo iki 2009 metų, vėliau ji sušvelninta, o pernai vėl įvesti biurokratiniai apribojimai.

„Iki tol pasienio zonoje galėjome ramiai žūklauti, nereikėjo jokių pranešimų pasieniečiams ir nekildavo jokių problemų. Visa ši košė užvirta baiminantis, kad iš Rusijos į Lietuvą atkeliaus „žalieji žmogeliukai“. Bet kuo čia dėti žvejai mėgėjai? Juk grėsmių gali kilti iš ano kranto, o ne iš mūsų“, – teigė R. Žemaitaitis.

Esą tokia tvarka kenkia vietos verslui, turizmo plėtrai, nes papildomos biurokratinės procedūros neleidžia konkrečiai planuoti išvykų žūklauti.

„Net jei žmogus žiemą nori nendres pasienio zonoje pjauti, turi apie tai pranešti tarnybai. Negi valstybė tokia nesaugi ir reikia nuolat registruoti žmones? Tai kam tada ta gausybė pasienyje įrengtų vaizdo, termovizinių kamerų, kurios kainavo milijonus?“ – piktinosi Seimo narys.

Esą pakaktų VSAZ pastatyti informacinius stendus su nurodytu telefono numeriu.

„Norėdamas pažvejoti, žmogus pasieniečiams apie savo ketinimus praneštų tą pačią dieną. O dabar turi laukti 10 dienų, vykti į užkardą, rašyti prašymus. Ne visi juk moka ir ta elektronine sistema naudotis. Pas mus atvyksta daug pensininkų, kauniečių, marijampoliečių, latvių, vokiečių, kuriems ta tvarka trukdo pramogauti“, – svarstė jis.

Problemų neįžvelgia

VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos užkardos vadas Vytautas Sakevičius „Lietuvos žinias“ tikino, jog žvejų, baustų už patekimą į VSAZ be leidimo, šiemet nebuvo.

„Mariose ta apsaugos zona yra apie 200 metrų pločio, ji pažymėta specialiais įspėjamaisiais ženklais. Metų leidimų žūklauti toje zonoje paprastai prašo ir juos gauna versline žvejyba užsiimančios įmonės, o mėgėjai net neina į pasienio ruožą. Dabar pats poledinės žūklės pikas, bet visi merkia meškeres ten, kur jokių specialių mūsų leidimų nereikia“, – dėstė jis.

Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos, kurios pareigūnai saugo sieną ties Skirvytės upe ir Nemunu, vadas Marius Mulskis taip pat teigė neįžvelgiantis jokių problemų dėl pasikeitusios tvarkos.

„Manau, kad po 2016-ųjų rugsėjo kaip tik buvo supaprastinta tvarka dėl mėgėjiškos žvejybos pasienio zonoje. Anksčiau būtinai reikėjo atvykti į užkardą, o dabar galima viską sutvarkyti internetu. Tas 10 dienų terminas – labiau formalus, nes mūsų pareigūnai atsako per dieną arba tris. Žinoma, kartais procedūra gali užtrukti, jei kyla klausimų dėl besikreipiančiojo asmens, tačiau taip būna palyginti retai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė pasienietis.

Anot jo, jei žvejai iš toliau atvyksta tiesiai į užkardą, jiems atsakymas suteikiamas jau kitą dieną.

„Seniau tie leidimai būdavo popieriniai, dabar viskas paprasčiau: duomenys įvedami į sistemą. Žinoma, galioja taisyklė pasienio zonoje turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Vis dėlto tiek Skirvytėje, tiek Nemune ar pamaryje ties Rusne žiemą nėra taip gausiai žvejojama, kaip ties vakariniu krantu“, – tikino M. Mulskis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"