Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Žvėryno gimnazija jaučiasi draskoma

 
2017 02 09 10:20
Daiva Žiurienė: „Sąlygos ilgajai gimnazijai yra, nereikėtų draskyti mokyklos, tuomet būtų patenkinti bendruomenės poreikiai." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sostinės mokyklų tinklo pertvarka – nelengvas rebusas moksleivių tėvams, pedagogams, sostinės tarybos nariams ir net patiems merijos darbuotojams. Vienas daugiausiai ginčų keliančių pavyzdžių – tolesnė Žvėryno gimnazijos ateitis.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų planą numatyta pertvarkyti 6 gimnazijas, 2 vidurines mokyklas, 8 pagrindines mokyklas, 6 progimnazijas, jaunimo mokyklą, 9 pradines mokyklas ir 5 mokyklas-darželius.

Galima tik įsivaizduoti, kad planuojami pokyčiai vienaip ar kitaip susiję su tūkstančiais vaikų, jų tėvų ir šimtais pedagogų. Vieniems jie tinka, o kitų pageidautų, kad pertvarkant ugdymo įstaigas būtų atidžiau žiūrima į iškylančias naujas problemas.

Du variantai

Žvėryno gimnazijoje mokosi 1143 mokiniai, sukomplektuota 40 klasių – ne tik gimnazijos, bet ir 5–8 klasių. Beje, dėl vietos stokos Žvėryno gimnazijos penktokai bene vieninteliai sostinėje priversti mokytis antroje pamainoje.

Tai netenkina nei ugdymo įstaigos bendruomenės, nei merijos darbuotojų. Šių parengtame minėtame plane buvo numatyti du galimi Žvėryno gimnazijos pertvarkymo variantai. Pagal vieną jų gimnaziją iki 2020 metų reikėtų reorganizuoti, padalijant ją į dvi įstaigas – progimnaziją (1–8 klasės) ir gimnaziją (I-IV klasės), kurios liktų tame pačiame pastate.

Pagal kitą variantą numatyta ugdymo įstaigą iki 2019-ųjų rugsėjo pertvarkyti į keturmetę gimnaziją, kasmet atsisakant komplektuoti tam tikras klases: nuo šių metų rugsėjo neliktų penktokų, nuo kitų metų rugsėjo – šeštokų, nuo 2019-ųjų rugsėjo – septintokų, o dar vėliau – aštuntokų.

Pertvarkos plane Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, jog taip siekiama Žvėryno gimnazijoje pagerinti ugdymo sąlygas, atsisakyti antros pamainos. Kartu pažymima, kad dabartinė gimnazijos struktūra neatitinka Švietimo įstatymo ir ankstesnės Vyriausybės priimto nutarimo reikalavimų, taikomų gimnazijos tipo ugdymo įstaigoms. Merija Žvėryno gimnaziją linkusi pertvarkyti pagal antrą variantą.

Moksleivių tėvai norėtų, kad jų atžalos toliau mokytųsi arčiau namų esančioje Žvėryno gimnazijoje. Romo Jurgaičio nuotrauka

Sukūrė peticiją

Su tuo nesutinka dalis tėvų ir pedagogų. Pertvarkos planu nepatenkintiems mokinių tėvams labiausiai kliūva, kad penktokus, o ateityje galbūt ir vyresnių klasių mokinius teks leisti į Lukiškių skersgatvyje esančią „Genio“ progimnaziją. Tėvai norėtų, kad jų atžalos toliau mokytųsi arčiau namų esančioje Žvėryno gimnazijoje.

Savivaldybė yra sukūrusi interaktyvų žemėlapį, kuriame tėvai gali pasitikrinti, į kurią mokyklą pagal gyvenamąją vietą turėtų vesti savo atžalą. Pažymėtina, kad jame sostinės Žvėryno mikrorajono moksleiviams buvo priskirta ne ten esanti Žvėryno gimnazija. Reaguodami į tai, tėvai internete sukūrė peticiją, kuria reikalaujama išsaugoti 5–8 klases šioje gimnazijoje.

„Vilniaus miesto Žvėryno bendruomenė kategoriškai nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos 2016–2020 metų planu, kuriuo siūloma panaikinti pagrindinio ugdymo pirmąją pakopą (5–8 klases) Žvėryno mikrorajone. Mes, Žvėryno bendruomenės nariai, prašome pritaikyti Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 punktą ir leisti Žvėryno gimnazijai vykdyti pagrindinio (5–8 klasės) ir vidurinio (9–12 klasės) ugdymo programas, taikant etnokultūrinio ugdymo elementus“, – rašoma peticijoje.

Anot „Lietuvos žinių“ kalbintos Žvėryno gimnazijos direktorės Daivos Žiurienės, bendruomenė sunerimusi, kad Žvėryne gali nelikti pagrindinės mokyklos, taigi ugdymo įstaigos 5–8 klasių mokiniams. Pagal planą jie turėtų būti iškelti į „Genio“ progimnaziją, nors susisiekimas su ja nepatogus. Tėvai prašo, kad vaikams būtų palikta galimybė mokytis savo mikrorajone.

Daiva Žiurienė: "Darbo netektų apie pusę pedagogų iš aštuonių dešimčių.“ Romo Jurgaičio nuotrauka

Pasiūlė savo variantą

D. Žiurienė vylėsi, kad bus rastas kompromisinis variantas. Esą tokių signalų pasigirdo iš Vilniaus miesto merijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento bei sostinės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto.

Pati D. Žiurienė siūlo, kad būtų sukurta etnokultūrinės pakraipos ilgoji gimnazija. „Pernai teikėme prašymą savivaldybei, sukūrėme koncepciją, tačiau savivaldybė jos neteikė Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti, motyvuodama tuo, kad parengtos keli ilgųjų gimnazijų apibrėžimai ir galima vadovautis būtent jais. Kai kalbėjau su ministerijos atstovai, jie sakė, kad apibrėžimai gali būti ir nauji, svarbu jas parengti. O mes turime parengę savąją“, – dėstė direktorė.

Matematikos vaikus mokančios direktorės nuomone, tapti ilgąja gimnazija būtų racionaliausia, juolab kad šiais mokslo metais Vilniaus mieste dar dvi gimnazijos, tiesa, tautinių mažumų, tapo ilgosiomis.

„Sąlygos tokiai gimnazijai yra, nereikėtų draskyti mokyklos, tuomet būtų patenkinti tėvų poreikiai ir mūsų, kaip bendruomenės. Siūlau prijungti „Blindžių filialą“ (Blindžių gatvėje esančios „Genio“ progimnazijos filialą, kuriame mokosi 1–4 klasių mokiniai – aut. ) prie mūsų. Fiziškai 1–4 klasės liktų savo vietoje, o mūsų pastate liktų 5–12 klasės“, – kalbėjo direktorė.

Ji atkreipė dėmesį, kad „Genio“ progimnazija įsikūrusi trijuose pastatuose ir komplektuoja 12 pirmųjų klasių. Tad po kelerių metų atsiras tiek pat penktokų klasių ir vėl trūks patalpų. Be to, direktorės nuomone, dėl dirbtinio mokyklų skaidymo ugdymo kokybė ne gerėja, o blogėja.

D. Žiurienė teigė suprantanti, kad viskam reikia lėšų, o Vilniaus miesto savivaldybė skendi skolose, tačiau jei Žvėryno gimnazija taptų kasmet vis mažiau klasių komplektuojančia ugdymo įstaiga, kiekvienais metais po kelis mokytojus netektų darbo.

„Jeigu po ketverių metų nebeturėsime 5–8 klasių ir vietoj šešių devintokų klasių suformuotume tik tris ar keturias, darbo netektų apie pusę pedagogų iš aštuonių dešimčių“, – kitus pertvarkos probleminius aspektus įžvelgė D. Žiurienė.

Beje, šią problemą lengvai galėjo išspręsti Artūro Zuoko vadovauta savivaldybės taryba, kai gerokai sumažėjus mokinių Žvėryne veikusioje rusiškoje Mstislavo Dobužinskio vidurinėje mokykloje, siūlyta jos patalpas suteikti Žvėryno gimnazijai, tačiau pastatas buvo perduotas Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijai.

Valdas Benkunskas: "Atstumai Vilniuje ne tokie dideli, į gretimą mikrorajoną vaikus galima nuvežti." "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Vicemeras sklaido nerimą

Sostinės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Vytautas Mitalas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad galutinis sprendimas, ar Žvėryno gimnazijoje nuo rugsėjo nekomplektuoti penktokų klasių, turėtų būti priimtas kovo mėnesį.

Tuo tarpu sostinės vicemeras Valdas Benkunskas tikino, kad skubinti pertvarkos neketinama, norima gerai išanalizuoti vaikų srautus ir tik tada priimti sprendimus. Bendras Žvėryno gimnazijos tolesnis likimas esą turėtų paaiškėti kitąmet. Vicemeras „Lietuvos žinioms“ teigė, kad reorganizuoti Žvėryno gimnaziją į ilgąją veikiausiai nebus leista, juolab kad jau vyksta vienas teisminis ginčas dėl kitos gimnazijos, kuri tapo ilgąja.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje ginčija buvusios Mikalojaus Daukšos gimnazijos reorganizavimą į Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjų ir reikalauja, kad į šią ugdymo įstaigą būtų priimami vaikai iš visos sostinės, o ne tik iš Antakalnio mikrorajono.

Pasak V. Benkunsko, Žvėryno gimnazijai turėtų būti leista rudenį komplektuoti penktokų klases, bet bus patikslinta, kas į jas galės patekti pagal teritorinį principą, o kitiems vis tiek teks mokytis „Genio“ progimnazijoje. Taip trys penktokų klasės liktų Žvėryne ir vaikams nebereiktų mokytis antroje pamainoje.

„Skubotų sprendimų nedarome, norime suskaičiuoti vaikų srautą. Šie mokslo metai yra pirmi, kai pakeista registravimosi į gimnazijas tvarka, todėl norime pasižiūrėti, kaip viskas vyksta“, – aiškino vicemeras.

Jo teigimu, anksčiau į Žvėryno gimnaziją patekdavo vaikai iš viso miesto, nes tėvai rasdavo landų prieš pat priėmimą deklaruoti gyvenamąją vietą Žvėryne. Dabar gi reikalaujama, kad vaikai čia gyventų dvejus metus.

„Viena vertus, atstumai Vilniuje ne tokie dideli, į gretimą mikrorajoną vaikus galima nuvežti. Kita vertus, stengiamės, kad vaikai nebūtų vežiojami iš vieno miesto galo į kitą“, – dėstė V. Benkunskas.

Kitos perkrautos sostinės Gabijos gimnazijos problemas ketinama spręsti šalia statant kitą mokyklą. Taip būtų sprendžiama į Šiaurę nuo Pašilaičių iškilusių naujų mikrorajonų vaikų ugdymo problema.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"