TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Žydams atminti – ne tik memorialai

2016 10 15 6:00
Seredžiaus centre, kur prieškariu stovėjo sinagoga, iškilę koplytstulpiai primins ne tik ją, bet ir garsų JAV atlikėją Alą Jolsoną. Petro Baršausko nuotrauka

Jurbarko rajone susirūpinta iš šio krašto kilusių ir čia gyvenusių žydų atminimo įamžinimu. Šiandien Seredžiuje atidengiamas stogastulpių ansamblis, skirtas pasaulinio garso aktoriui kraštiečiui Alui Jolsonui ir išnaikintai šio miestelio žydų bendruomenei. Dar vieną memorialą ketinama įrengti Jurbarke, ten, kur prieškariu stovėjo sinagoga.

Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) džiaugiasi, kad pastaraisiais metais mūsų šalyje itin rūpinamasi įamžinti istorinį žydų bendruomenės paveldo atminimą, tačiau kartu nuogąstauja, jog tai nevirstų manija.

Primins koplytstulpiai

Jungtinėsė Valstijose, be tokių garsių praėjusio amžiaus muzikos atlikėjų kaip Bingas Crosby, Frankas Sinatra, Judy Garland, dažnai minima ir A. Jolsono (Asos Yoelsono) pavardė. Būdamas vos 16 metų jis tapo populiariu dainininku Niujorke, dainavo Brodvėjaus miuzikle „La Belle Paree“. Savo pasirodymais A. Jolsonas padarė perversmą muzikos pasaulyje – pirmasis pradėjo scenoje judėti ir kurti tikrus šou. Per visą gyvenimą jis vaidino 26 filmuose, 13 spektaklių, sukūrė apie 30 labai populiarių dainų ir buvo pirmas dainininkas, pardavęs daugiau kaip 10 mln. įrašų.

Tačiau nedaugelis A. Jolsono gerbėjų žino, kad šis muzikas yra kilęs iš Lietuvos – nedidelio Seredžiaus miestelio. Būtent čia jis gimė prieš 130 metų Moshe's Reubeno Yoelsono ir Naomi Ettas Cantor šeimoje. Būdamas aštuonerių Alas su tėvais išvyko gyventi į JAV.

Ilgus dešimtmečius tiek visoje Lietuvoje, tiek Jurbarko krašte ir net pačiame Seredžiuje A. Jolsono pavardė nieko nereiškė – jis buvo tarsi nublokštas į istorijos paraštes. Tik prieš keletą metų, kai buvo rengiama knyga apie žymiausius kraštiečius, o Jurbarko kraštą aplankė būrelis A. Jolsono palikuonių, susirūpinta jo atminimo įamžinimu.

Savo pasirodymais Alas Jolsonas kadaise padarė perversmą muzikos pasaulyje."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Tam pasirinktas gimtasis atlikėjo Seredžius. Memorialinė kompozicija, kurią sudaro beveik trijų metrų aukščio trijų ąžuolinių koplytstulpių ansamblis, iškilo pačiame miestelio centre, S. Šimkaus gatvėje, erdvėje, kurioje kadaise stovėjo sinagoga. Ją primins ketvirtas koplytstulpis.

Kompoziciją kūręs skulptorius Algimantas Sakalauskas neslėpė, jog tai pirmas jo viešas kūrinys žydų tema. „Toks žmogus kaip A. Jolsonas nėra kurios nors vienos tautos ar vietovės atstovas. Jis – pasaulinio masto žmogus, spindėjęs kaip šviesulys. Todėl ir pasirinkau Žemės gaublio, iš kurio lyg žiedas prasiveržia A. Jolsono idėjos, jo kūryba, formą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė skulptorius.

Praeitis sugrįžta

Paminklas A. Jolsonui Seredžiuje – ne vienintelis, skirtas Jurbarko krašte buvusios gausios vietos žydų bendruomenės kultūriniam palikimui. Tiek Jurbarke, tiek aplinkiniuose miesteliuose žydai sudarė apie pusę visų gyventojų. Pačiame Jurbarke praėjusio amžiaus pradžioje, be dviejų pagrindinių sinagogų, veikė dar penkios, įkurtos privačiuose pastatuose. Šio miesto žydai buvo ne tik smulkieji prekybininkai, bet ir stambūs verslininkai, turėję savo kontoras bei įmones Rygoje, Karaliaučiuje, Varšuvoje, Maskvoje.

Jurbarko žydai aktyviai prisidėjo ir prie Lietuvos nepriklausomybės kovų. 1918 metais miesto taryboje tarp 33 narių buvo net 13 žydų tautybės žmonių. Todėl jų įtaka krašto kultūrai – nenuginčijama.

„Saugodami istorinį žydų bendruomenės paveldą vieną aikštę prie Kauno ir Kranto gatvių sankryžos jau esame pavadinę Sinagogų vardu. Spalio pabaigoje viešojoje bibliotekoje numatyta surengti Izraelio dieną. Per ją bus pristatytas memorialo, kurį planuojama statyti buvusios Jurbarko sinagogos vietoje, Kauno gatvėje, eskizas. Jį parengė Izraelyje gyvenantis skulptorius Davidas Zundelovičius. Jei projektui bus pritarta, po kelerių metų turėtų iškilti ir pats memorialas“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius. Jis pabrėžė, kad finansavimu rūpinasi Jurbarke gyvenusių žydų palikuonys.

Faina Kukliansky: "Įamžinant atminimą būtų galima garsių žydų ir nusipelniusių žydų gelbėtojų vardais pavadinti naujas gatves.""Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Meras minėjo, jog ketinama surengti ir žydiškų patiekalų parodą, nes Jurbarko žydai, tiksliau – žydės, garsėjo savo kulinariniais gebėjimais, o dalis jų patirties išliko ir iki mūsų dienų. Šiais sumanymais jurbarkiečiai, anot S. Mockevičiaus, nori parodyti, kad žydų gyvenimas Jurbarke jų sušaudymu 1941 metais nesibaigė, nes sugrįžta šios tautos kultūros likučiai, po įvairius pasaulio kampelius išsibarstę iš čia kilę žydai.

Šviesa tunelio gale

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky „Lietuvos žinioms“ teigė pastebinti, kad Lietuvoje susidomėjimas žydų kultūriniu paveldu, jų atminimo išsaugojimu didėja. „Anksčiau daugybę metų prašydavome vietos valdžios leidimo pakabinti kokią nors atminimo lentelę, skirtą žymiam išeiviui iš Lietuvos. Tačiau palankaus sprendimo nesulaukdavome arba leidimą gaudavome po didžiulio vargo. Pastaruoju metu situacija smarkiai pasikeitė – vietos valdžios jau nereikia labai raginti“, – kalbėjo ji.

F. Kukliansky neslėpė, jog kartais kyla minčių, kad gal jau net bandoma spekuliuoti žydų atminimo įamžinimu – ant kiekvieno namo ir kiekvienoje gatvėje atminimo lentelių ar portretų tikrai nereikia kabinti. Tačiau jei savivaldybės nori pagerbti garsų išeivijos žmogų, LŽB tam neprieštarauja.

„Žydų tautybės išeivių, kurie kilę iš Lietuvos, nėra tiek mažai. Ne kartą svarstėme, kad įamžinant atminimą būtų galima garsių žydų ir nusipelniusių žydų gelbėtojų vardais pavadinti naujas gatves. Dabar padėtis ir šiuo požiūriu keičiasi į gera“, – tikino LŽB pirmininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"