TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

„Balvonai“ nuo Žaliojo tilto – ant rublių

2016 08 04 6:00
Tarp ant 5 rublių pavaizduotų įvairių Europos valstybių sostinių – ir Vilnius, kurį monetoje reprezentuoja ant Žaliojo tilto stovėjusi sovietų karių skulptūra. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rusijos gyventojų kišenėse žvangės rublių monetos, pagerbiančios sovietų karius, kurie išlaisvino dalį Europos valstybių iš nacių okupacijos, bet ant kai kurių jų pusei amžiaus užmetė SSRS grandines. Į apyvartą išleisti 2 mln. monetų, kuriose įamžintas ir Vilniaus „išvadavimas“.

Rusijos centrinis bankas į apyvartą išleido progines 5 rublių nominalo monetas, pažyminčias Raudonosios armijos žygį per Europą Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bei Rytų ir Centrinės Europos šalių išlaivinimą iš nacistinės okupacijos 1944–1945 metais. Tarp piniguose pavaizduotų Europos valstybių sostinių – ir Vilnius, jį monetoje reprezentuoja ant Žaliojo tilto stovėjusi sovietų karių skulptūra. Politikai įsitikinę, kad toks Rusijos žingsnis turi aiškią propagandos potekstę.

Išlaisvinimas virto okupacija

Rusijos centrinis bankas pranešė, kad specialios 5 rublių nominalo monetos išleistos kaip serijos „Miestai – sostinės valstybių, kurias sovietų kariai išlaisvino nuo vokiečių fašistų užgrobėjų“ dalis. Šių monetų averse vaizduojami įvairūs miestai – Kijevas, Minskas, Kišiniovas, Bukareštas, Talinas, Ryga, Belgradas, Varšuva, Budapeštas, Bratislava, Viena, Berlynas, Praha.

Vilniaus „išvadavimą“ monetose reprezentuoja viena iš prieš metus nugriautų Žaliojo tilto skulptūrų – sovietų kariai, už kurių nugaros vaizduojamas vieno Lietuvos sostinės simbolių – Vilniaus katedros su varpine – kontūrai. Monetos viršuje tarp dviejų penkiakampių žvaigždučių iškaltas užrašas „Vilnius“, o apačioje – „1944 m. liepos 13“. Tai data, kada, kaip teigia Rusijos propaganda, „Raudonoji armija grąžino Vilnių lietuviams“. Iš tiesų 1944 metų liepą sovietai pradėjo veržtis į mūsų šalį ir ją antrą kartą okupavo.

Nurodomas šių rublių tiražas – po 2 mln. vienetų monetų su kiekvieno miesto atvaizdu. Šiais pinigais bus galima atsiskaityti visoje Rusijos teritorijoje.

Propagandinis žingsnis

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko nuomone, tokių rublių monetų išleidimas turi aiškią ideologinę potekstę. „Kalbama apie manipuliavimą Antrojo pasaulinio karo faktais. Tuo metu Raudonoji armija, kariaudama su vokiečiais, užėmė Vilnių, paskui – Rygą, Taliną. Tačiau Baltijos šalims šie užėmimai neatnešė laisvės, todėl jie vertinami paprastai – tai buvo okupacijos pradžia su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis: teroru, gyventojų naikinimu, kaimų deginimais, trėmimais, žudynėmis ir panašiai“, – pažymėjo jis.

A. Anušausko teigimu, monetų išleidimas ir jose užkoduota ideologinė žinutė skirta vidaus vartojimui, t. y. Rusijos gyventojams. Esą kaimyninės šalies valdžia moka ir noriai manipuliuoja istoriniais faktais, neatskleidžiant viso jų turinio. „Taip pat, kaip sovietmečiu užmirštant tikrąją Baltijos šalių istoriją, ignoruojant istorinius faktus, okupaciją ir aneksiją siekiama dar kartą pabrėžti Rusijos pretenzijas į šias Baltijos valstybes. Kitaip, ko gero, sunku būtų įvardyti“, – svarstė politikas. Taip pat parlamentaras neabejojo, kad tokiomis monetomis greičiausiai siekiama paaitrinti ir mūsų žaizdas.

A. Anušauskas laikosi nuomonės, kad Lietuva neturėtų reaguoti į tokį Rusijos žingsnį. „Šiuo atveju to nesureikšminčiau. Tokių, sakyčiau, ideologiškai propagandinių produktų Rusijoje išleidžiama ir gerokai daugiau. Mes, suvereni valstybė, šiuo atžvilgiu galime sau leisti pasižiūrėti į juos iš šalies“, – aiškino jis.

Prisiėmė pasaulio gelbėtojų vaidmenį

Valdas/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius karo istorikas Valdas Rakutis sakė, kad SSRS indėlis į nacistinės Vokietijos sutriuškinimą – nepaneigiamas. Tačiau problema ta, kad po karo sovietai pasitraukė tik iš kelių valstybių, iš kurių išvarė nacius, t. y. dalies Jugoslavijos ir Austrijos.

Anot V. Rakučio, rusų kultūroje yra labai daug mesianizmo, jie mano esą tauta, paties Dievo skirta pasauliui išgelbėti. Todėl pergalę Antrajame pasauliniame kare, savo indėlį į ją Rusija dažnai pasitelkia propagandai. Rusijoje šis karas paverstas savotiška ikona, per kurią bandoma parodyti rusų civilizacijos ir kultūros pranašumą, jos pasaulinę reikšmę. Sukurtas vaizdinys, be kurio rusai nebegali įsivaizduoti savo tapatybės. „Jie nori atrodyti pasaulio gelbėtojais. Jiems tai yra labai svarbu. Šį vaidmenį jie gana sėkmingai atlieka. Sakyčiau, net daug kas Vakaruose tą idėją palaiko“, – pažymėjo ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"