TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

1940 m. A.Smetona neturėjo kitos išeities, Europoje vienas iš pirmųjų įžvelgė nacių pavojų

2012 02 21 18:49

Naują knygą apie Antaną Smetoną antradienį pristatęs diplomatas ir istorikas Alfonsas Eidintas sako, kad tarpukario Lietuvos prezidentas po sovietų ultimatumo 1940 metais pasitraukė iš šalies neturėdamas kitos išeities, ir buvo įžvalgus politikas, vienas iš pirmųjų Europoje numatęs nacių pavojų.

"Manau, kad pateikiu pakankamai faktų, kad realiai kažką daugiau daryti nebebuvo ką, nes ultimatumas buvo palydimas tokių žodžių, kad kariuomenė įžengs nepaisant to, kas bus daroma", - po knygos pristatymo Užsienio reikalų ministerijoje BNS sakė A.Eidintas.

Pasak diplomato, į Vokietiją pasitraukęs A.Smetona neturėjo jokių iliuzijų dėl sovietų okupacijos, priešingai nei kiti politikai, kurie dar tikėjosi susitarti su Maskva, ir "nenorėjo savo parašu sovietizuoti Lietuvos".

Knygos autorius pristatyme kalbėjo, kad A.Smetona Europoje vienas iš pirmųjų numatė Hitlerio pavojų ir pats aktyviai kovojo su antisemitizmu šalyje, "tramdydamas jaunųjų tautininkų ir verslininkų užmojus administraciniais būdais apriboti žydų įtaką versle".

"Dar 1935 metais A.Smetona privačiai Hitlerį pavadino pavojingu pamišėliu. Jis išvis nepriėmė rasinės teorijos ir labai gerai įžvelgė Hitlerio ir nacionalsocializmo pavojų ne tik Lietuvai, bet visai Europai", - BNS sakė A.Eidintas.

Pristatydamas knygą "Antanas Smetona ir jo aplinka" A.Eidintas sakė norėjęs "nulukštenti įvaizdžius, kuriuos uždėjo laikas ir propaganda" - tiek A.Smetonos oponentų, tiek sovietų ideologų.  500 puslapių knygoje daugiausia dėmesio skiriama lietuvių tautos atgimimui, nepriklausomos šalies susikūrimui ir šalies raidai.

Knyga atskleidžia 1919-1920 ir 1926-1940 metais prezidentu buvusio A.Smetonos požiūrį į Vilniaus klausimą ir Lietuvos lenkus, kuriuos A.Smetona vadino "sulenkėjusiais lietuviais".

"Jeigu tai buvo sulenkėję lietuviai, tai jiems kilniadvasiškai buvo suteikiama teisė į lietuvius atvirsti. Tai buvo požiūris, kad čia yra senieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiai, bet atėjo laikas, kad jie negali būti ir lenkais, ir lietuviais - reikia apsispręsti. Ir jei kas nekalba lietuviškai, tai nesusipratęs lietuvis", - apie A.Smetonos požiūrį į lenkus pasakojo A.Eidintas.

Pasak jo, tuometinės valdžios įvesti apribojimai lenkiškoms mokykloms Lietuvoje buvo atsakas į tai, kad lenkų valdytame Vilniaus krašte tarpukariu buvo uždarinėjamos lietuviškos organizacijos ir mokyklos.

Kaip sakė knygos pristatyme dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, po 1926 metų perversmo autoritarinį valdymą įvedęs A.Smetona "iki šiol suvokiamas kaip kontroversiška figūra Lietuvos istorijos, tarpukario valstybingumo istorijoje ir valstybingumo praradime".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"