TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

2021-ieji: Naujoji Europa

2011 11 26 14:22

Harvardo istorikas Neilas Fergusonas pamėgino pažvelgti į priekį, kokia bus Europa lygiai po dešimties metų, ir savo įžvalgas išdėstė laikraštyje "The Wall Street Journal".

Štai jau praėjo 10 metų po didžiosios 2010-2011 metų krizės, dėl kurios skalpų neteko ne mažiau kaip 10 vyriausybių, tarp jų - ispanų ir prancūzų. Kai kas liko kaip buvę, bet labai daug kas ir pasikeitė.

Taigi 2021 metais euras vis dar gyvuoja, tiesa, banknotai naudojami retai, mokėjimai daugiausia elektroniniai. Tačiau vietoj Briuselio politine Europos sostine tapo Viena. Euro zona vadinasi Jungtinės Europos Valstijos (JEV).

Graikai dirba vokiečių sodininkais

Periferinėse JEV šalyse gyvenimas iki šiol nelengvas. Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje nedarbas siekia 20 procentų. Tačiau nauja fiskalinio federalizmo sistema, sukurta 2012-aisiais, garantuoja nenutrūkstamus lėšų srautus iš svarbiausių Šiaurės Europos valstybių. Tuo metu Pietų Europos gyventojai, lygiai kaip anksčiau rytų vokiečiai, susitaikė su tokia padėtimi. Be to, jie turi daugybę galimybių prisidurti nelegaliai - dirba kambarinėmis arba sodininkais vokiečiams, kurie masiškai įsigijo vilų pietiniuose kraštuose.

Pavyzdinga Lietuva

JEV net išsiplėtė, mat paskui Estiją eurą įsivedė Lietuva, Latvija bei Lenkija ir visos tapo pavyzdingais naujosios Europos vaikais.

Tačiau kitos šalys pasitraukė iš Europos Sąjungos (ES). Ketvirtą kadenciją britų vyriausybei vadovaujantis Davidas Cameronas dėkoja likimui, kad surengė referendumą dėl Didžiosios Britanijos narystės ES. 59 proc. britų pasisakė už išstojimą. Išsilaisvinusi iš Briuselio suvaržymų Anglija tapo mėgstamiausia tiesioginių Kinijos investicijų Europoje vieta. Kinų turtuoliai negali atsidžiaugti savo butais Čelsyje ir medžioklės plotais Škotijoje.

Andainykštė ES subyrėjo dar 2011 metais. Katastrofos epicentrai buvo Atėnai ir Roma, Vakarų civilizacijos lopšiai. Euro krizė pagimdė naują kartą populistinių judėjimų, tokių kaip "Tikrųjų suomių" partija. Ėmė trupėti pati Europos politikos struktūra.

Dauguma ekspertų manė, kad Europos bendrų pinigų sąjunga tuoj tuoj žlugs. Buvo siūloma pašalinti iš jos Graikiją ir Italiją, bet tai nieko nebūtų pakeitę: senųjų pinigų grąžinimas būtų atsiėjęs pernelyg brangiai, o infliacija būtų anuliavusi visus devalvacijos vaisius.

Taigi euras išliko, o ES subyrėjo. Susiklosčius tokiai padėčiai Didžiajai Britanijai pasisekė, nes ji niekada nebuvo euro zonos narė. "Bank of England" sugebėjo įgyvendinti ekspansinę politiką, o finansų ministras aplenkė vertybinių popierių rinkas iš anksto ėmęsis griežto taupymo priemonių.

Nauji padalijimai

Finansų krizė ne tik atpratino škotus svajoti apie nepriklausomybę, bet ir paakino Airiją susijungti su Didžiąja Britanija. Buvo surengtas referendumas, o kampanijos šūkis skelbė: "Geriau jau britai, nei Briuselis."

Skandinavai sukūrė savą Norvegijos lygą, suvienijusią 5 valstybes: Suomiją, Švediją, Daniją, Norvegiją ir Islandiją.

Vokietijoje 2012 metais pratrūko bankų krizė, 2013-aisiais krito Angelos Merkel vyriausybė, o 2014 metais naujoji Vokietijos socialdemokratų vyriausybė įtikino kitas šalis sukurti federalines JEV.

Mario Draghi, 2011 metų lapkritį tapęs Europos centrinio banko vadovu, per kelias savaites susitvarkė su krize vertybinių popierių rinkoje, surengęs masinius Ispanijos ir Italijos valstybinių obligacijų supirkimus. "Eurą galima išgelbėti tik įjungus pinigų spausdinimo mašiną", - pareiškė jis gruodį.

2021 metais prasidėjo derybos dėl Ukrainos narystės JEV. Vokietijos atstovai entuziastingai kalba apie naują Jaltos susitarimą, kuris iš naujo padalys Rytų Europą į Rusijos ir Europos įtakos sritis.

Euro išgelbėjimas buvo teigiamas veiksnys. Visiškas euro zonos subyrėjimas galėjo turėti nemalonių nenumatytų padarinių.

Gins savo vilas

2011 metais daugiausia permainų įvyko Viduržemio jūros pakrantėse Afrikoje. Tuomet kai kurie tikėjo, kad Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose prasideda šviesus demokratinis rytojus. Tačiau 2021-aisiais toks optimizmas atrodo bemaž nesuvokiamas. 2012 metų Izraelio smūgis Irano branduoliniams objektams tarsi padegė parako rūsį. Iranas per savo sąjungininkus Gazoje ir Libane smogė atgal. Paėmus įkaitais amerikiečių karo laivo ekipažą, Baracko Obamos galimybės būti perrinktam išgaravo.

Turkija perėjo į Irano pusę ir atšaukė Mustafos Atatiurko sprendimą atskirti valstybę nuo islamo. Egipte laimėjo Musulmonų brolija ir anuliavo taikos sutartį su Izraeliu, šis liko visiškai izoliuotas. Tik pačią paskutinę akimirką JEV įsikišo, kad sustabdytų įvykius, ypač nepriimtinus vokiečiams, - Izraelio branduolinį smūgį.

Europiečiai įsikišo, nes išsigando dar vieno naftos kainos šuolio, bet užvis labiau juos gąsdino radioaktyvi tarša taip mėgstamuose kurortuose. Bent jau taip aiškino Europos prezidentas Karlas von Habsburgas. Praėjus vos šimtui metui nuo jo senelio nuvertimo, Habsburgų imperija atgimė JEV pavidalu.

"The Wall Street Journal", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"