Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ISTORIJA

7-ios legendinių fotografijų klastojimo istorijos

 
2017 04 26 11:42

Daugiau nei prieš šimtmetį dokumentikos fotografas Lewisas Hine'as rašė: „Nors nuotraukos negali meluoti, melagiai gali fotografuoti. Tad būtina atsižvelgti į tai, kad fotoaparatas, nuo kurio mes priklausome, pats neturi jokių blogių įpročių.“ Tokių įpročių pavyzdžių fotografijos istorijoje būta ne vieno, – nuo fotožurnalistikos tėvu laikomo Roberto Capos abejonių keliančių kadrų iki Lochneso pabaisos „įamžinimo“.

1. „Krentantis kareivis“

Roberto Capos legendinė 1936 metais daryta nuotrauka „Falling solder“ („Krentantis kareivis“) yra tapusi vienu didžiausiu fotožurnalistikos autentiškumo ginčų objektu per visą spaudos fotografijos istoriją.

Ispanijos pilietinio karo metu daryta nuotrauka ėmė kelti abejonių 1970-aisiais. Tuomet ir vėliau atlikti tyrimai kėlė įtarimų, kad net jei nuotrauka nesurežisuota, yra pagrįstų abejonių tikėti jos lokacijos autentiškumu, nors pats autorius detaliai aprašė visas aplinkybės viename iš radijo interviu.

Roberto Capos nuotrauka, kartu su dar keliomis nuotraukomis, pirmą kartą buvo publikuota 1936 m. rugsėjo 23-iąją, garsiame prancūzų žurnale „VU“. Jungtinėse Valstijose „Krentantis kareivis“ pirmą kartą publikuotas leidinyje „Life“ ir vėliau perspausdintas dar daugelį kartų. Šis kadras ne tik tapo Ispanijos pilietinio karo simboliu, bet ir viena garsiausių visų laikų karo fotografijų.

Vėliausią nuotraukos tyrimą atliko Ernestas Alosas. Katalonijos dienraščio „El Periodico“ žurnalistas E. Alosas ir jo kolegos nustatė, kad nuotrauka – surežisuota. Jie pasirėmė Baskų regioninio universiteto fotografijos profesoriaus Jose Manuelio Susperregu pateiktomis išvadomis.

Atidžiai ištyrinėjęs nuotraukas, profesorius išsiuntė jas Andalūzijos vietovės Cerro Muriano (kur tariamai buvo užfiksuotas vaizdas) miestelių tarybos atstovams ir gavo patvirtinimą, kad nuotraukose užfiksuoti vaizdai priklauso Espejo vietovei (apie 50 km toliau), kuri buvo izoliuota nuo pilietinio karo metu vykusių mūšių.

„El Periodico“ reporteriai, pasikalbėję su Espejo miestelio gyventojais bei pilietinio karo istorikais, išsiaiškino, kad tuo metu, kai tariamai buvo padaryta R. Capos nuotrauka, toje vietovėje nevyko jokių mūšių.

Vis dėlto šis tyrimas įtikino ne visus.

„Įrodymai aiškiai keičia lokaciją iš Cerro Muriano į Espejo – tai akivaizdu, – teigė Cynthia Young, Roberto Capos ir Cornell Capa archyvo kuratorė, viena Capos parodų organizatorių. – Tačiau aš nematau kokiu būdu šios lokacijos pasikeitimas reikštų, kad nuotrauka yra netikra. Viskas kur kas sudėtingiau. Capa niekada neteigė, kad nuotrauka buvo padaryta būtent Cerra Muriano vietovėje. Nei karto ir niekur.“

2. „Bučinys prie miesto Rotušės“

Roberto Capos bendravardis – vienas žymiausių prancūzų gatvės fotografų Robertas Doisneau, 1950-aisiais fotografuodamas žurnalo „Life“ užsakymu, užfiksavo vieną romantiškiausių nuotraukų fotografijos istorijoje. Nuotrauka pavadinimu „Le baiser de l’hôtel de ville“ (pranc. „Bučinys prie miesto Rotušės“) tapo vienu dažniausiai pasaulyje reprodukuojamų kadrų.

Daugelį metų įvairių šalių paauglės, puošdamos savo kambarius šiuo romantišku vaizdu, net neįtarė, jog jame užfiksuota ne atsitiktinai švelnumo akimirkos ištikta pora, o samdyti aktoriai.

Tiesa ėmė aiškėti 1993 metais, kai viena porelė apsimetė nuotraukoje užfiksuota pora ir ėmė reikalauti solidaus atlygio už jų atvaizdo panaudojimą. Jeanas ir Denise Lavergne tikėjosi, kad fotografas sutiks sumokėti bet kokią kompensaciją, kad tik tiesa neiškiltų į viešumą. Jie reikalavo 18 tūkstančių dolerių.

Tuo pat metu ieškinį pateikė ir dar viena moteris. Françoise Delbart dėl neteisėto savo atvaizdo naudojimo bandė išieškoti kiek mažesnę – 3773 dolerių – sumą.

Vėliau paaiškėjo, kad būtent ji, o ne ponai Lavergne buvo užfiksuota nuotraukoje. Spaudžiamas net dviejų teismo ieškinių R. Doisneau atskleidė, kad nuotrauka, iš tiesų, buvo surežisuota. Po to, kai pamatė Françoise besibučiuojančia su žaviu vyru, fotografas pasiteiravo poros, ar šie negalėtų dar kartą pasibučiuoti, tik šįsyk – pozuodami nuotraukai. Abu, tuomet daug žadantys aktoriai, buvo įamžinti trijose skirtingose vietose, tarp kurių buvo ir – priešais Rotušės pastatą. Fotografas atsidėkojo porai, o tiksliau Françoise padovanojęs nuotrauką su antspaudu ir parašu. Taigi atlyginimas buvo gautas.

1993 metais teismas atmetė abu ieškinius, remdamasis teiginiu, kad nuotraukoje neįmanoma tiksliai identifikuoti jos dalyvių. 2005 m. Françoise Delbart pardavė autorinę savo nuotraukos kopiją aukcione už nei daug, nei mažai – 242 tūkstančius dolerių.

„Nuotrauka buvo supozuota, – vėliau teigė ji Prancūzijos spaudai – Bet bučinys buvo tikras.“

3. Nežinoma „įžymybė“

Surežisuotos ar kompiuterinėmis programomis padirbtos nuotraukos atsidūrusios spaudoje kuria savo istoriją, savotišką „nešlovės galeriją“, į kurią patenka ir konkrečių fotografų suklastoti kadrai bei nuotraukos, kurių autoriai nežinomi, tačiau nepaisant to, jos sulaukia ne ką mažesnio rezonanso.

Vienas tokių kadrų buvo suklastota turisto nuotrauka, vaizduojanti neva nieko neįtariantį turistą viename iš JAV bokštų-dvynių, pozuojantį nuotraukai, kuomet jam už nugaros atskrenda į dangoraižį ketinantis rėžtis lėktuvas. Dėl temos jautrumo bei aktualumo bei aplink klastotę sukurtos legendos (neva šis kadras gautas išryškinus juostelę, griuvėsiuose radus fotoaparatą) šis kadras netruko plačiai paplisti socialiniuose tinkluose bei atsidurti dienraščių puslapiuose. Tik atlikus išsamesnį tyrimą buvo išsiaiškinta, jog ši nuotrauka – kelių kadrų kombinacija, ir netgi surasti keli „kandidatai“ į joje įamžintą turisto asmenį.

Šios nuotraukos istorinė svarba slypi ne pačiame tokios makabriškos manipuliacijos fakte, bet greičiau tame, kaip greitai ir per daug netikrinant faktų tokie kadrai gali būti susieti su istoriniais įvykiais. Jeigu įtaigumas ir sukrečianti scena vis labiau plintant socialinių tinklų vaidmeniui, tampa priežastimi platinti nuotrauką, nesigilinant į jos tikrovės kontekstą, tuomet iškyla ir realus pavojus, kad tokios manipuliacijos gali tapti propagandos įrankiu informaciniame kare.

Naudojantis tuo, jog skaitytojai vis mažiau linkę tikrinti faktus, pilietinė žurnalistika ir socialiniai tinklai iš informacijos šaltinio tampa pavojaus šaltiniu.

4. Lochneso pabaisa

Suklastotos nuotraukos nuo pat fotografijos atsiradimo tarnavo kuriant mitus, kai kurie iš jų gyvuoja iki šiol. Visiems gerai žinoma nuotrauka, kurioje neva užfiksuota Lochneso ežere gyvenanti mistinė pabaisa, kursto antgamtinių reiškinių ieškotojų aistras iki šiol.

Nuotrauką, kurioje pavaizduotas neaiškus šešėlis, dabar galėtų sufabrikuoti net pradinukas.

5. Mergaitė su Elfais

Ankstyvojoje fotografijos eroje pasitikėjimas fotografijomis buvo žymiai didesnis, informacijos apie galimas foto manipuliacijas visuomenėje buvo mažiau. Būtent todėl dar viena legendine klastote tapo mergaitę su elfais vaizduojantis kadras.

„Cottingley Fairies“ („Kotinglėjaus fėjos“) taip buvo pavadinta šis kadras, kuris, nepaisant aiškaus suklastojimo, anuomet sukėlė nemažai diskusijų ir netgi sulaukė šalininkų, teigiančių, jog tai aiškus antgamtinių būtybių egzistavimo įrodymas.

Nuotraukų serijos autorystė priklauso dviems pusseserėms Frances Griffith ir Elsie Wright. Mergaitės žaidė kieme ir paprašė vienos jų tėvo paskolinti fotoaparatą, kad galėtų įamžinti su jomis neva žaidusias fėjas. Kaip paaiškėjo vėliau, šios pasakų būtybės buvo kartoninės iškarpos iš anuomet populiarių pasakų knygučių. Vienos mergaičių tėvas, paskolinęs kamerą, nebuvo linkęs jomis tikėti ir priėmė pasakiškus kadrus kaip pokštą, tačiau jo žmona buvo nepalyginamai labiau įsitikinusi kadrų autentiškumu.

Įdomiausia tai, kad net keli nuotraukas tyrę fotografai nerado jose klastočių pėdsakų, kas dar labiau pakurstė antgamtinių reiškinių mylėtojų aistras. Nors nuotraukų serija sukurta apie 1920 metus, mergaitės ilgą laiką neatskleidė tikrosios jų kilmės ir galutinai šio kadro mitas buvo atskleistas tik 1970 metais.

6. Reutersgate'as

Ypatingai klastočių rūšiai priskiriamos karo fotografijos. Redakcijos bei naujienų agentūros išleidžia nemažus pinigus, komandiruojant fotografus į karštuosius taškus. Tokios nuotraukos liudija epochos istoriją, jomis „privalu“ pasitikėti. Bet kokioms neleistinoms manipuliacijoms tokių kadrų specifikoje taikoma nulinės tolerancijos politika ir kiekvienas „už rankos pagautas“ fotografas ne tik atsiduria nešlovės muziejuje, suteršęs savo reputaciją, bet ir nebegali tęsti spaudos fotografo karjeros.

Vieni garsiausių tokių klastočių pavyzdžių tapo fotografo Adanano Hajjo agentūrai „Reuters“ darytos nuotraukos. Libanietis fotografas bendradarbiavo su „Reuters“ apie dešimtmetį, o skandalas, kilęs dėl nuotraukų klastojimo, dar buvo vadinamas Reutersgate'u.

Mažiausiai dvi A. Hajjo nuotraukos, kuriose fiksuotas 2006 metų Izraelio-Libano konfliktas, buvo padirbtos. Įvykiai klostėsi žaibiškai ir pasitikėjimą bandanti atgauti naujienų agentūra jau kitą dieną po to, kai vienas interneto blogerių pastebėjo klastotę, pranešė nutraukią bendradarbiavimą su fotografu. Po dar vienos dienos buvo išimtos visos 920 A. Hajjo darytų nuotraukų o tolimesnis tyrimas sąlygojo vieno iš pagrindinių agentūros fotoredaktorių atleidimą iš darbo.

7. Valstybės lygmens fotomanipuliacija

Į nemažą skandalą taip pat pateko ir naujienų agentūra AFP. Pasitikėję viena Irano žiniasklaidos priemone, agentūra išplatino nuotrauką, kurioje su „Photoshop“ programa buvo bandyta „padidinti“ Irano karinę galią.

Padirbtoje nuotraukoje rodoma viena raketa daugiau, nei užfiksuota kitų naujienų agentūrų bei fotografų nuotraukose, darytose iš artimesnio rakurso.

Kitą dieną po kilusių abejonių, AFP išplatino patikimesnį kadrą. Taip pat išleido pranešimą spaudai, įspėjantį savo klientus.

Šiuo atveju fotomanipuliacijos tapo ne vieno fotografo bandymu sukonstruoti geresnį kadrą, tačiau visos šalies bandymu nusiųsti bauginančią žinutę pasauliui. Fotografinė klastotės tapo realiu kariniu įrankiu.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje www.pressphoto.lt

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"