TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

800 metų senumo dokumentas vis dar aktualus

2015 07 02 6:00
Profesorius Rimvydas Petrauskas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šįmet birželio 15-ąją Anglijos karalienė Elžbieta II iškilmingai šventė 800-ąsias metines įvykio, kuris jos pirmtakui karaliui Jonui Bežemiui nebuvo pats maloniausias. Didikų priverstas jis uždėjo savo antspaudą Didžiojoje laisvių chartijoje (lot. "Magna Carta Libertatum"), šiandien laikomos vienu svarbiausių dokumentų žmonijos istorijoje.

Apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo priimta Didžioji laisvių chartija ir kas šio dokumento turinyje taip svarbu net XXI amžiaus žmogui, "Lietuvos žinios" kalbėjosi su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanu profesoriumi Rimvydu Petrausku.

– Teigiama, kad „Magna Carta“ – moderniųjų konstitucijų ištakos. Tačiau žinome, kad Didžioji Britanija yra viena iš trijų valstybių pasaulyje (kartu su Naująja Zelandija bei Izraeliu), apskritai neturinčių rašytinės konstitucijos.

– Tai yra vėlesnė interpretacija, kuri prigijo ir turi tam tikros reikšmės. Vis dėlto reikia atskirti dokumento priėmimą tuo metu, 1215 metais, ir vėlesnę jo interpretaciją. Jo šlovę lėmė tolesnė Anglijos raida ir skambus pavadinimas. Tuo metu tai iš esmės buvo Anglijos karaliaus ir didikų sutartis, užbaigusį jų tarpusavio konfliktą.

Dokumentas yra lotyniškas. Reikia turėti omenyje, kad didžioji dalis sutarties siekiančių didikų nemokėjo lotyniškai, taigi negalėjo savarankiškai dokumento perskaityti. Buvo surašyta kiek daugiau nei 10 egzempliorių, keturi išlikę šiuo metu iškilmingai eksponuojami Londone. Kaip ir visi to meto svarbesni dokumentai, „Magna Cartos“ egzemplioriai surašyti pergamente, popierius naudotas mažesnės reikšmės aktams ir korespondencijai.

– Minite, kad dokumento siekiantys baronai nemokėjo skaityti. Kodėl jiems prireikė tokios chartijos? Kokios buvo „Magna Carta“ pasirašymo aplinkybės?

– Karaliaus Jono Bežemio nesėkmingas valdymas ypač išryškėja, palyginti su pirmtakais. Prieš tai Angliją valdė du labai žymūs ir sėkmingi valdovai. Jono tėvas Henrikas II, vienas žymiausių Plantagenetų dinastijos valdovų, smarkiai išplėtė Anglijos valdas kontinente. Ypač po vienos garsiausių dinastinių santuokų viduramžiais, kai jis vedė Prancūzijos karaliaus našlę Eleonorą ir tuo būdu prisijungė nemažą šios šalies dalį – Akvitaniją. Anglija valdė ne tik Prancūzijos šiaurėje esančią Normandiją, iš kurios ir kilo dinastija, bet ir teritorijas pietuose. Ryškus išsiplėtimas. Po Henriko II valdė Jono brolis Ričardas Liūtaširdis – karalius riteris, dalyvavęs trečiajame kryžiaus žygyje, dar gyvas būdamas Anglijos kilmingųjų visuomenėje įgijo charizmatiško gero valdovo įvaizdį.

Tik atsisėdęs į sostą Jonas iš karto susipyko su didikais, Katalikų bažnyčia Anglijoje ir popiežiumi Inocentu III, kuris net buvo trumpam karalių ekskomunikavęs. Jonas Bežemis norėjo, kad jo kandidatas taptų Kenterberio arkivyskupu, nors neturėjo teisės skirti, mat tai popiežiaus prerogatyva. Taip pat jis prarado didžiąją dalį valdų Prancūzijoje: 1214 metais vyko žymus „sekmadienio mūšis“ prie Buvino, jį anglai pralaimėjo prancūzų kariuomenei.

– Didžioji dalis chartijos punktų kalba apie feodalų ir vasalų santykius. Taigi, viena vertus, tai yra XIII amžiaus visuomenės atspindys. Kita vertus, šio dokumento nepamiršome iki šių dienų. Kas naujo įtvirtinta jo straipsniais?

– Viduramžiais valdovai visuomet tardavosi su kilmingaisiais, tačiau iki tol tai buvo susiklostę neformalių ryšių pagrindu. Dabar valdovas raštu įsipareigojo valdyti kartu su baronų taryba, netgi nurodytas tikslus šios patariamosios institucijos narių skaičius – 25. Svarbiausias klausimas, kuris turėjo būti suderintas – naujų ar papildomų mokesčių rinkimas. To meto pagrindinė aktualija – kada karalius gali pareikalauti naujų mokesčių. Šis finansinis aspektas svarbus Europos parlamentarizmo genezei, nes kilmingieji papildomus mokesčius galėjo sutikti mokėti tik laisva valia, o tam reikėjo jų atstovų sutikimo. Nors ši bajorų taryba dar ne Anglijos parlamentas, tačiau atsiranda svarbus atstovavimo principas, iš kurio gana greitai, jau XIII ir XIV amžių sandūroje, išsirutuliojo luominis susirinkimas, parlamentinės atstovaujamosios institucijos pradžia. Valdovas yra priverstas dalytis atsakomybe, įtraukti platesnę visuomenės grupę į sprendimų priėmimą. Žinoma, tai nėra demokratinis atstovavimas šių dienų požiūriu, nes dalyvauja tik laisvieji žmonės – kilmingieji ir vėliau miestiečiai, t. y. 5 proc. visuomenės. Vis dėlto tolesnės Europos politinių institucijų raidos požiūriu itin svarbu tai, kad XIII aamžiuje Vakarų Europoje atsiranda visuomenės grupių atstovavimo idėja.

Kitas svarbus ir tolesnę Europos rašytinę teisę paveikęs „Magna Cartos“ punktas buvo valdovo įsipareigojimas, kad joks laisvas žmogus negali būti suimtas ir laikomas nelaisvėje be teismo sprendimo. Tai buvo teismo proceso sampratos įtvirtinimas. Ji vėliau paplito ir kitose Europos valstybėse. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje šis principas, vadintas „Neminem captivabimus nisi iure victum“, pirmą kartą užrašytas 1434 metais Žygimanto Kęstutaičio privilegijoje, paskui perėjo į Pirmąjį Lietuvos statutą.

Dar vienas svarbus punktas patvirtino Bažnyčios teises. Valdovas įsipareigojo pripažinti ir gerbti bažnytines laisves, nesikišti į jos vidaus tvarką, bažnytinį teismą.

– Ar „Magna Carta“ panaikino įtampą tarp karaliaus ir baronų?

– Šią problemą labiau išsprendė Jono Bežemio mirtis, o ne „Magna Carta“. Vėliau, keičiantis visuomenės santykiams, daugelis šios sutarties punktų tapo nebeaktualūs. Nuo XIV iki XVII amžiaus „Magna Carta“ prisimenama labai retai.

– Tačiau birželio viduryje ne tik Anglija, bet ir visas pasaulis prisiminė šio dokumento įsigaliojimo dieną. Kas jį iškėlė iš istorinės užmaršties?

– XVII amžiuje įvyko „Magna Cartos“ renesansas. Viduramžiais monarchija nebuvo absoliutinė: kilmingieji turėjo teisę pasipriešinti jų laisves pažeidusiam valdovui. Savo maištą jie suvokė kaip teisėtą. Nors formaliai karalius įkūnijo valstybę, karūnacija jį iškeldavo virš visuomenės, net buvo tikima, kad savo prisilietimu jis gali gydyti kai kurias ligas – vis dėlto tai buvo simbolinis lygmuo. Realiame politiniame gyvenime monarchai turėjo laikytis kilmingųjų visuomenėje priimtų paprotinės teisės normų, kurių dalis ilgainiui buvo surašyta. XVII amžiuje Anglijoje matome jau visai kitą situaciją, egzistuoja absoliutinė monarchija. Būtent tada „Magna Carta“ tapo naujai atrastu ir svarbiu argumentu parlamento stiprinimo ir karaliaus valdžios apribojimo šalininkams. Edvardas Coke'as interpretavo šį dokumentą kaip Anglijos tradicinių laisvių pagrindą. Parlamentinių laisvių gynėjams reikėjo istorinės tradicijos, ir ji buvo rasta.

Kiek vėliau šią interpretacinę tradiciją perėmė JAV Konstitucijos tėvai. Jie pasitelkė Anglijoje vykusią diskusiją ir taip pat savo veiksmus grindė „Magna Cartos“ laisvėmis. Tokia interpretacija Vakarų pasaulyje ir prigijo. 1948 metais Jungtinės Tautos paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kuri buvo simboliškai pavadinta „Magna Carta visai žmonijai“.

– Kaip jums atrodo šio dokumento interpretavimas žmogaus teisių šviesoje?

– Natūralu ir šiais laikais ieškoti istorinių atramų dabartinėms vertybėms pagrįsti. Jei kalbame apie teisių užtikrinimą, jų surašymą, patvirtinimą – „Magna Carta“ tikrai galime vertinti kaip žmonių laisvių sampratos šaknis, kaip valdžios savivalės užkardymo galimybę. Kita vertus, reikia atsižvelgti ir į istorinį kontekstą – XIII amžiuje niekas negalvojo apie ilgą dokumento istoriją, tai buvo konkreti sutartis, įsipareigojimai, kurie lietė tik labai nedidelę to meto visuomenės dalį.

– Kai kurie teigia, jog tai vienas svarbiausių dokumentų pasaulio istorijoje. O gal vis dėlto Anglijos istorijoje?

– Britanijos istorija turėjo didelę įtaką pasaulio istorijai. Nekelia abejonių, kad tai vienas reikšmingiausių konstitucinio tipo dokumentų.

– Ar Lietuvos statutus galima vadinti lietuviškąja „Magna Carta“?

– Vienareikšmiškai. Dar galima prisiminti ir 1563 metų Žygimanto Augusto privilegiją, kuria sulygintos krikščioniškos konfesijos. Panašiu metu, kai Lietuvoje sulygintos visų krikščionių teisės, Prancūzijoje vyko hugenotų skerdynės, pavadintos Baltramiejaus naktimi. Tai rašytinė teisė, kurioje fiksuojami tam tikri valdovo įsipareigojimai kilmingai visuomenei.

Įdomūs faktai

– Trys straipsniai iš originalaus 1215 metų dokumento galioja ir Anglijos teisinėje sistemoje šiandien: laisvių Anglijos bažnyčiai ir Londono miestui užtikrinimas bei draudimas savavališkai suimti.

– Svarbiam istoriniam įvykiui paminėti Jungtinėje Karalystėje išleista dviejų svarų proginė moneta, kurioje vaizduojama, kaip Jonas Bežemis pasirašo chartiją su plunksna. Iš tiesų karalius naudojo antspaudą. Karališkoji monetų kalykla sukritikuota dėl „mokyklinės“ klaidos.

– 2012 metais premjeras Davidas Cameronas, dalyvaudamas amerikiečių pokalbių laidoje „Late Show With David Letterman“, neatsakė į jos vedėjo klausimą, ką reiškia lotyniškas žodžių junginys „Magna Carta“, nors žinojo jos pasirašymo vietą, datą, esmę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"