TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

A.Anušauskas dėl J.Brazaičio: nuo istorijos nesislepiame, bet vertinkime visumą

2012 05 18 11:22

Istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas sako, kad 1941 metų Laikinosios vyriausybės vadovą Juozą Brazaitį perlaidojanti Lietuva nesislepia nuo istorijos, bet nori, kad būtų įvertinama visuma.

J.Brazaitis, vadovavęs šešias savaites veikusiam ministrų kabinetui, gerbiamas už pastangas atkurti Lietuvos valstybingumą po metus trukusios brutalios sovietų okupacijos. Kritikai sako, kad jo politika nebuvo palanki žydų atžvilgiu.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Anušauskas penktadienį sakė, kad būtina nepamiršti, jog tragiškiausias žydų genocido laikotarpis Lietuvoje prasidėjo Laikinajai vyriausybei jau nedirbant, be to, J.Brazaičio ministrų kabinetas neturėjo realios valdžios.

"Nepaisant kontroversiškų Laikinosios vyriausybės vertinimų, nepaisant to, kokiu sudėtingu laikotarpiu jai teko egzistuoti deklaruojant savo valdžią, bet realiai valdžios neturint, pats tragiškiausias žydų genocido laikotarpis prasidėjo po Laikinosios vyriausybės, jai iš Lietuvos arenos nusišalinus, tai yra rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais", - sakė A.Anušauskas.

"Mes nesislepiame nuo istorijos, kokia ji bebūtų, bet turime vertinti visumą (...), kas dėjosi tuo metu, viską įvertinti ir matyti tas aiškias atsakomybes, kas už ką ir kaip buvo atsakingas, neneigiant jokių istorijos puslapių", - teigė jis.

J.Brazaičio raštų rinkinį parengęs žurnalistas, publicistas Vidmantas Valiušaitis svarstė, kad jeigu būtų pagrįsti kaltinimai, jog Laikinoji vyriausybė buvusi pronaciška, vokiečiai ją būtų iškart pripažinę, tačiau atsisakęs tapti vokiečių patikėtiniais ministrų kabinetas veiklą sustabdė po šešių savaičių. Be to, pasak jo, vokiečiai su lietuviais visai nesikonsultavo dėl elgesio su žydais, Laikinoji vyriausybė neturėjo jokios kompetencijos.

Dabartinė Lietuvos Vyriausybė skyrė lėšų J.Brazaičio perlaidojimui, bet jos atstovai sekmadienį rengiamoje ceremonijoje nedalyvaus.

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo deklaracija perskaityta per Kauno radiją 1941 metų birželio 23-osios rytą. Kai birželio 25 dieną į Kauną įžygiavo Vokietijos kariuomenė, miestas jau buvo visiškai valdomas sukilėlių.

J.Brazaitis už Laikinosios vyriausybės vairo stojo, kai priešintis sovietų režimui sukurto Lietuvių aktyvistų fronto ministru pirmininku numatytam Kaziui Škirpai Vokietijos valdžia neleido grįžti į Lietuvą.

Tačiau dėl Vokietijos karinės, vėliau civilinės administracijos veiksmų Laikinoji vyriausybė greitai prarado galimybę kontroliuoti atkurtą lietuvių administraciją. Atsisakiusi tapti vokiečių patikėtinių taryba, Laikinoji vyriausybė rugpjūčio 5 dieną savo veiklą sustabdė.

Kai kurie lietuviai laukė karo, sovietų išvijimo ir vokiečių atėjimo, ypač dėl sovietų teroro, kuris didžiausią mastą pasiekė žudymais ir trėmimais birželio mėnesį. Susikūrusi Laikinoji vyriausybė pasveikino Hitlerio Vokietijos kovą su bolševizmu, tačiau jau pirmosiomis Vokietijos invazijos savaitėmis Lietuvoje prasidėjo pogromai, kuriuose nužudyti tūkstančiai žydų. Laikinosios vyriausybės vadovai viešai nepasisakė prieš žudynes, vykusias Kaune.

Lietuvos žydų bendruomenė šią savaitę pareiškė esanti "giliai įskaudinta dėl iškilmių, kurios lydi šio kontraversiškai vertinamo politiko perlaidojimo ceremoniją".

"Šis veikėjas yra sietinas su marionetinės Lietuvos laikinosios vyriausybės veikla, su nacistiniam režimui įsiteikiančiais represyviais ir diskriminuojančiais įstatymais, taip pat ir su žydų žudynes kurstančiais Lietuvos aktyvistų fronto atsišaukimais, sukuriančiais atmosferą barbariškam minios "teisingumui" vykdyti", - teigiama Lietuvos žydų bendruomenės pareiškime.

Pats J.Brazaitis vėliau Vokietijos okupacijos metu aktyviai veikė antinacistiniame pogrindyje, o keturi Laikinosios vyriausybės nariai pateko į vokiečių konclagerius.

Karo metais vengdamas suėmimo J.Ambrazevičius pakeitė pavardę į Brazaičio, o 1944 metais, artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją, 1951-aisiais persikėlė į Jungtines Valstijas, kur dalyvavo išeivių lietuvių veikloje.

Lietuvoje vertinami J.Brazaičio nuopelnai lietuvių literatūrai, jo mokslinė ir pedagoginė veikla. Tarpukariu jis dėstė Vytauto Didžiojo universitete, dirbo žurnalistinį darbą, parašė kelias biografines knygas.

Urnos su velionio palaikais Tarptautiniame Vilniaus oro uoste buvo sutiktos ketvirtadienį. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje atsisveikinimas vyks penktadienį ir šeštadienį. Sekmadienį palaikai bus palaidoti bažnyčios šventoriuje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"