TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Aistros dėl K. Škirpos nerimsta

2015 08 11 6:00
Vilniuje nuo Žaliojo tilto nukeliamos sovietinės skulptūros. Liepos 20 d. Alinos Ožič nuotrauka

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama nereaguoti į Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus siūlymą svarstyti Kazio Škirpos gatvės pavadinimo tikslingumą, nuimti jam skirtą memorialinę lentą ir susilaikyti nuo neatsakingų žingsnių.

Kaip jau rašyta, motyvą tokioms iniciatyvoms davė neva galimos K. Škirpos sąsąjos su žydų žudynėmis. LLKS teigimu, panašiai buvo eskaluojama Laikinosios vyriausybės ir 1941 metų Birželio 23-iosios sukilimo situacija. „Tačiau tiek Lietuvoje, tiek JAV, kur sukilimo byla buvo nagrinėjama su dėmesiu, tas šešėlis sukilimui ir Laikinosios vyriausybė vadovui Juozui Brazaičiui buvo išsklaidytas“, – pabrėžiama kreipimesi. Istorikai taip pat neįžvelgia K. Škirpos kaltės ir tvirtina, kad sieti jį su žudynėmis nėra pagrindo.

Dėmesys ir JAV

Kreipimesi į Kauno valdžią LLKS primena, kad „JAV Atstovų Rūmų Teisės komiteto Imigracijos pakomisės žydų tautybės pirmininkas Jashua Eilbergas 1975 metų sausio 13 dieną oficialiai kreipėsi raštu į JAV Lietuvių bendruomenės krašto valdybos visuomeninių reikalų tarybos pirmininką Algimantą Gečį informuodamas, jog kaltinimai J. Brazaičiui ir J. Šlepečiui yra nepagrįsti, ir patikino, kad šis dokumentas padės sumažinti tas įtampas ir nusivylimus, kuriuos tie du vyrai ir jų draugai turėjo patirti“.

LLKS teigimu, K. Škirpos veiklą pakankamai ištyrę istorikai ir jokie įtarimai nusikalstama veika jam nepareikšti. Kultūros paveldo departamentas neturi kompetencijos vertinti asmenybių veiklą. Tai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) kompetencija . „Po sovietinę okupaciją ir aneksiją žyminčių skulptūrų nuo Vilniaus Žaliojo tilto nukėlimo prasidėjo atsakomoji akcija – reikalavimai panaikinti sprendimus, susijusius su žymių Lietuvos laisvės kovotojų, antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių atminimo įamžinimu“, – rašoma kreipimesi.

Įrodymų nėra

Primename, jog liepos pabaigoje Kauno paveldosaugininkai paprašė miesto valdžios, kad miesto pakraštyje neliktų Kazio Škirpos vardu pavadintos gatvės. Pretekstas – šio pirmojo kariuomenės savanorio ir diplomato veikla vertinama prieštaringai dėl simpatijų nacistinei Vokietijai. K. Škirpos vardu pavadintų gatvių yra ir kituose Lietuvos miestuose. Viena jų – K. Škirpos alėja – yra pačiame sostinės centre, Gedimino kalno papėdėje, palei Vilnią. Istorikų nuomone, jei jau kilo iniciatyva keisti gatvių pavadinimus, tai pirmiausia reikėtų atsisakyti pavadintos J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) vardu.

Kaip teigia istorikas Algimantas Kasparavičius, nėra įrodymų, jog Kazys Škirpa prisidėjo prie žydų šaudymo. Pasak istoriko, K. Škirpa neslėpė susižavėjimo Vokietija, nes daugiau nei 10 metų ten praleido – dirbo konsulu, vėliau – karo atašė. Būtent šiuo laikotarpiu – 1933–1934 metais – K. Škirpos iš Berlyno į Kauną siųstuose dokumentuose juntamas tam tikras jo susižavėjimas nacistinės Vokietijos vykdoma politka. „Dėl to jis turėjo labai daug nemalonumų. Prezidentas Antanas Smetona 1939 metų žiemos pabaigoje net kėlė klausimą dėl K. Škirpos atleidimo iš diplomatinės tarnybos“, – žiniasklaidai sakė A. Kasparavičius.

Tačiau K. Škirpa nebuvo atleistas. Berlyne jis subūrė aktyvistų frontą. Frontininkai siekė išvaduoti Lietuvą iš sovietų okupacijos ir rengė 1941 metų sukilimą. Laisva Lietuva matyta be žydų tautybės asmenų. LGGRTC vadovės Birutės Teresės Burauskaitės teigimu, pastaroji nuostata, kad Lietuvoje būtų sudaryta situacija, jog žydai pasišalintų, iškeliautų – iš tiesų gana aštri. „Tačiau apie jokius veiksmus ten tikrai nekalbama. Bet kas dabar nustatys, ar tai buvo duoklė Vokietijos valdžiai, kad jiems leistų kurti organizaciją, ar jų įsitikinimo išraiška“, – žiniasklaidai sakė B. T. Burauskaitė.

Neišleido iš Berlyno

K. Škirpos idėja buvo sukurti Tautinio darbo apsaugos batalioną. Šis be teismo Kauno VII forte sušaudė tūkstančius žydų. Tačiau istorikai įsitikinę, kad atsakomybę dėl to turėtų prisiimti tuometinė laikinoji vyriausybė ir jos vadovas. Pasak A. Kasparavičiaus, yra išlikę laikinosios vyriausybės posėdžių protokolai, atskleidžiantys, kokiais argumentais vadovaujantis buvo kuriamas Tautinio darbo apsaugos batalionas. Istorikas priminė, kad kaip tik tuo metu K. Škirpai buvo skirtas namų areštas Berlyne. „Nacistinė Vokietija, matydama tokį K. Škirpos aktyvumą, žinodama jo labai plačius ryšius, tuo metu į Lietuvą jo tiesiog neišleido“, – teigė istorikas. B. T. Burauskaitė taip pat pabrėžė, kad nedrįstų K. Škirpos vadinti nusikaltėliu ar susijusiu su masinėmis žudynėmis.

Kauno valdžia dėl K. Škirpos praeities ketina kreiptis pagalbos į LGGRTC.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"