TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Apie ekonominę krizę, tunelį ir "Vilkolakį"

2009 02 20 0:00

Šiandien, rengdamiesi paminėti "Lietuvos žinių" šimtmetį, prisiminkime, ką dienraštis rašė prieš 95 ir 85 metus, šią 1914 ir 1924 metų vasario savaitę.

Viena svarbesnių tos savaitės temų - 1913 metų pasaulio ekonominio ir socialinio gyvenimo apžvalga. Dienraštyje pažymima, kad pasaulį apėmusi ekonominė krizė, tad darbininkų judėjimas plėtojasi silpniau nei ramiais laikais, "nes darbdaviai ir be to nežino, kur savo dirbinius dėti, ir dažnai džiaugiasi, kuomet tik darbininkai sustreikuoja". "Šis paraleliškumas, patvirtintas faktais iš darbininkų judėjimo istorijos, aiškiai pasireiškė ir praėjusiais metais. Iš vienos pusės nepaprastas viso pasaulio socialistų kongresas Bazely ir paskui visose šalyse vykstantys darbininkų streikai bei demonstracijos - jau visiškai sutampa su ta politikos atmosfera, kurioj beveik visais metais visas pasaulis buvo (Balkanų karas, visuotino Europos karo pavojus, kariuomenės ir karo išlaidų padidinimas, Kinų ir Amerikos Respublikų revoliucijos, Rusijoje dar šiaip savotiškos priežastys, k. a. Lenos skerdynių atbalsiai, kalinių badavimai, kai kurie teismai ir t. t.).

Iš kitos pusės mes matome, kad, pav., daugiausia ekonominės depresijos apimtoj šaly, Vokietijoj, darbininkų organizacijos labai silpnai plėtojasi, soc.-demokratų partijos narių

skaičius stovi vietoje, o profesionalinių darb. draugijų narių skaičius apie 20 tukst. susimažino, Amerikoj vėl, kaip matyti iš laikraščių, daug ekonominių darbininkų streikų būna pralaimėta. Politikos partijų gyvenime nors labai svarbių atmainų neteko pastebėti, vis dėlto naujienų netruko bent kai kuriose. Vokietijos abidvi kraštutinės partijos neteko savo vyriausių ir užsitarnavusių vadovų: social.-demokratai Bebelio, o konservatyvai gr. Kanitzo.

Be to, vokiečių social.-demokratija vis labiau įsitraukia į pozityvį darbą ne tik vietos komunose, bet ir parlamente ir vieton negatyvės opozicijos vis labiau įsitraukia į realią politiką."

Keletas savaitės aktualijų

"4 mln. 50 tūkst. paskolos ketina miestas užtraukti elektros tramvajams intaisyti. Kaip girdėti, vyriausybė prielanki tai paskolai ir netrukus reikia laukti leidimo."

"Nemunui patvinus, vanduo nunešė keltą, kuriuo paprastai tiek Kaunu būdavo žmonės keliami. Dabar, kelto netekus, mažas "Grodnos" garlaiviukas vežioja žmones iš vieno upės kranto į kitą."

Garlaivio nelaimė

"Vasario 5 d. einantis iš Jurbarko į Kauną garlaivis "Kometa" Šilinėje ties Gelgaudiškiu, prie prieplaukos besiartindamas, užėjo ant akmens ir taip sužeidė pirmgalį, jog umu laiku vanduo pradėjo į kajutą pilties. Nelaimių su žmonėmis neatsitiko. Kai garlaivis netoli krašto prisiartino, tai žmonės be pavojaus išlipo ant kranto. Bet garlaivis turėjo grįžti atgal į Jurbarką. Telegramą davus, tuojau atplaukė kitas garlaivis "Planeta" ir, paėmęs keleivius, nuplaukė Kaunan."

Netikri pinigai

"Jau prieš Kalėdas Vilniaus policija pajuto, kad Rodunės gatvėj begyvenąs Chaimas Milchmanas leidžiąs netikrų pinigų. Paskui buvo susekta, kad ne jis vienas užsiimąs tokiu amatu. Šiais laikais buvo to dėlei padaryta kratų pas kelis intariamus žmones ir rasta pas juos rublinių, 50 kapeikinių netikrų pinigų. Be to, dar rasta ir nemažai metalo tokiems pinigams dirbti."

Pieninės reikalai

"Pieninės reikalai gyvai parūpo kupiškėnams. Nepabaigus to klausimo svarstyti pirmame ūkio dr-jos susirinkime, vasario 9 d. sušauktas antrasai.

Atvyko jan ir keletas pieninės reikalų žinovų: Kauno ukio dr-jos instruktorius, du žemės dalykų komisijos agronomu ir tos pačios komisijos pieno instruktorius. Susirinkime pirmininkavo girininkas P. Matulionis. Kauniškis instruktorius Višomirskis papasakojo apie pieninių stovį kituose kraštuose, ypatingai Galicijoje ir Lenkuose, pastebėjęs dvi skirtini tų šalių ypatybi: pirmoje - pieninės tveriamos su valdžios pagalba ir jos pašalpa, Lenkuose gi - visai savarankiai pačių narių pinigais be valdžios pašalpų, ir tos pastarosios bendrovės gyviau veikią ir sparčiau kylą. Toliau buvo jo aiškinama, kaip tos pieninės inkuriamos.

Nesant mažoje apylinkėje užtenkamai karvių vietoje, vienos pieninės gali būti steigiami skyriai, kuriuose tik atskiriama grietinė, patsai gi sviestas ištaisomas centralėje pieninėje.

Pieninėms įsitaisyti reikią pinigų, apie 1000 rub. pieninės įrankiams ir arti 1100 rub. jos intaisymui, butui, vedėjui ir tt. Pieninei su skyriais - kiek daugiau, būtent, pati pieninė - apie 650 rub. ir kas skyrius po 500 rub. Pieninės prietaisus patarė siųsdinties per Kauno

Ukio dr-ją, kuri tuos įrankius bargan duodanti."

Didės mokytojų atlyginimai

"Mokytojams ir mokytojoms pridedama algos. Šiemet visi liaudies ir parapijų mokyklų mokytojai ir mokytojos, ištarnavę iki 1913 m. rugsėjo 1 d. 20 metų (keturius kartus po 6 metus), turi gauti po 20 rub. į mėnesį daugiau algos. Dabar jau išsiuntinėjama jiems tie pinigai už pirmus 4 mėnesius, nuo 1913 m. rugsėjo 1 d. iki 1914 m. sausio 6 d. Kadangi 6% atskaitomi į pensionų kasą, tai gauna visi ne 80 rub., bet 75 rub. 20 kap."

Tunelis per Lamanšą

Tą pačią savaitę "Lietuvos žinios" rašo apie sumanyną, kuriam įgyvendinti prireiks ne vieno dešimtmečio: "Visi Anglijos gyventojų luomai labia indomauja nesenai paduotu sumanymu surišti Angliją ir Prancuziją tuneliu Lamanšo pertakos apačioje.

Tunelį manoma taisyti tarp Duvro ir Kale miestų. Šiai idėjai platinti susidarė tam tikras komitetas, kame dalyvauja apie 100 parlamento narių-konservatorių ir liberalų.

Už šio sumanymo įvykinimą ypač agituoja pirkliai ir pramonininkai. Šis sumanymas remiamas ir kai kurių žymių karo veikėjų. Anglijos laikraščiuose ir mitinguose šis sumanymas aiškinamas karo, politikos ir komercijos žvilgsniu. Kai kurių sakoma, kad šis tunelis būsiąs Anglijai pavojingas karo metu, nes priešų armija galėsianti šiuo tuneliu įsiveržti Anglijon. Bet tokios armijos, inėjusios į tunelį, padėjimas butų ne geresnis už Egipto faraono kariuomenės padėjimą Raudonose marėse!"

Šešeri metai

Tokia 1924 metų vasario 16-osios "Lietuvos žinių" redakcijos skilties antraštė. Straipsnyje rašoma:

"Ir vėl šeštu jau kartu švenčiame vasario 16 dienos šventę! Pergyvenome jau šešerius nepriklausomybės metus. Daug vargų ir kančių esame pakėlę. Kai kas iš kovotojų iš nuovargio pesimizmo paimtas lemia Lietuvai liūdną ateitį. Bet tai tik didelių darbų, sielos sužeidimų, apgniaužytų ambicijų, nuilsimo, persidirbimo pasekmės.

Iš tikro gi pažvelgę atgal į tai, kas per tuos metus atlikta, visi mes galėtume pasidžiaugti ir nepasiduoti pesimizmui.

Tik pasilyginkime, ką mes turėjom Rusijos carui viešpataujant 1914

m. ir ką turime dabar 10 metų praėjus 1924 m. Atsimename, kaip sunku būdavo tuomet net pradžios lietuvių mokyklą įkurti, nekalbant apie progimnazijas ir seminarijas. Kas svajojo tuomet, kad nepraeis ir 10 metų, ir mes turėsime savo universitetą?

Kasmet Lietuva vis labiau ir labiau įgyja didesnio panašumo į kultūrines valstybes. Eina spartus procesas pasivijimo tautų, kurios yra mus pralenkusios. Mums pavyko įtikinti ir priešininkus, kad mes pajėgiame savistoviai gyventi.

Sutikdami septintuosius, mūsų nepriklausomybės metus, mes

galime drąsiai ateičiai į akis žiūrėti ir laukti toliau geresnių metų.

Darbštumas, tėvynės labui atsidavimas, ištvermė, optimizmas - tai mūsų ginklai, kuriais einame į šviesesnę ateitį."

Kultūros naujienos

"Valstybiniam Teatre. Šiandien, penktadienį, vasario

mėn. 15 d., Nepriklausomybės šventės išvakarėms tradicinis Valstybinės dramos spektaklis; Statomas pirmą kartą įžymus mūsų originalinės literatūros kūrinys - mūsų tautos atgimimo Dainiaus Maironies didelė 5 veiksmų istorinė drama "Kęstučio Mirtis".

Toje dramoje poetingais ir stipriais vaizdais parodomi visi to laiko

istoriniai Lietuvos asmens, Kęstučio ir Vytauto karžygiškas kilnumas ir Jogailos bailios klastos, lietuvių kariai ir kryžiuočiai. Veiksmai dedasi Vilniaus, Trakų ir Krėvės pilyse. Tasai veikalas, parašytas 1922 metų vasarą ir pernai išspausdintas "Skaitymuose" ir iš jų išleistas atskira knyga, gerbiamojo autoriaus paskutiniajam veiksme, pabaigoj, naujai perdirbtas ir papildytas sulig scenos reikalavimais ir režisūros pageidavimais ir, jei pirma šio to trūko jo finalo sceningumui, dabar visa gražiai ir tinkamai papildyta, tad įspūdis iš to ir taip gražaus veikalo bus kuo gražiausias. Režisuoja jį p. B. Dauguvietis. Veikalas gražiai paįvairintas muzika - dainomis, kurioms melodijas patiekė V. Dramos artistas ir kompozitorius p. A. Vanagaitis."

Piktadariai kino teatre

"Vasario 17 d. apie 12 val. nakties, Šančiuose, kino teatre "Iliuzija", ant policisto užpuolė su peiliais piktadariai, bet tuojaus buvo suimti ir patalpinti IV nuovados policijos nuovadon. Vedamas tardymas."

Jaunos valstybės sėkmė

Po 10 metų "Lietuvos žiniose" rasime jau visiškai kitokių aktualijų. Štai 1924 metų vasario 22 dienraštis džiaugiasi mūsų šalies finansine sėkme:

"Viešpataujančiame valiutų chaose malonu yra rasti, kad vienai jaunai ir mažai valstybei visgi pasisekė pasiekti pastovios, kiek tik galima, padėties. Šitą valandą Lietuvos litas tarptautinėj mainų rinkoj yra aukštesnis už sterlingą. Lietuvos Vyriausybė gavo iš Amerikos 1.800.000 dolierių (paskola iš Lietuvių) ir tam tikrą tiekybę aukso rublių iš Rusijos, ir šituo rezervu ji pagrindė pirmąją banknotų laidą. Nuo to laiko valdžia didina savo rezervą, sulaikydama gaunamus krašte dolierius ir leisdama litus al pari. Dabar apyvartoj yra 62.119.000 litų, o aukso rezervas siekia virš 67.000.000 litų. Dolierių irgi yra apyvartoj ir krautuvėse jie priimami lygiomis su litais; spėjama, kad dolierių yra apyvartoj bent apie 8.000.000. Manoma netolimoj ateity ištraukti iš apyvartos mažesniąsias notas ir jų vieton išleisti metalinius pinigus."

"Vilkolakio" teatro gastrolės

"Vilkolakis" kaipo improvizuotų satyros vaidinimų teatras, nors iki šiol Kaune tesidarbavęs, yra plačiai pagarsėjęs visoj Lietuvoj. Ne tik atvyksta kai kada žmonės iš provincijos "Vilkolakio" pažiūrėti, bet matę tuos "mutinius", "skandaliukus" ir "aukštų sferų komedijas", bando pas save ką nors panašaus daryti, arba svajoja įsisteigti vietinių satyros teatrų. Dar 1922 m. Šakiuose buvo vaidinamas vilkolakinis "Gubernatorius". Antai "Šiaulių Naujienose" keliama mintis apie reikalą kurti vietinį "Vilkolakį". Tokių pat žinių pareina iš Telšių ir Mariampolės.

Bet vietiniai "Vilkolakinės" idėjos iniciatoriai tur būt pamiršta, kad iki dabartinio aukšto išsivystymo laipsnio "Vilkolakis" daėjo sunkiu 4 metų darbu.

"Vilkolakis" vaidina ne tik be suflerio, bet yra paremtas žodžio ir veiksmo improvizacija.

Taigi "Vilkolakis" kaip tik laiku yra sumanęs pirmą kartą viešai gastroliuoti provincijoj. Šiuo atveju, girdėti, "Vilkolakio" trupė žada atlankyti Mariampolę ir Šiaulius."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"