TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Apie energetiką, kainas, valdininkus ir teismus

2009 03 06 0:00

Minėdami artėjantį "Lietuvos žinių" šimtmetį, pasidairykime, ką dienraštis rašė pirmą kovo savaitę prieš 95 ir 85 metus - tuomet, kai dar niekas nenujautė, kad po kelių mėnesių prasidės Pirmasis Pasaulinis karas, ir kai Lietuvos valstybė jau skaičiavo septintuosius Nepriklausomybės metus.

Šį kartą pavartykime pirmuosius dienraščio puslapius, atspindinčius svarbiausias to meto politikos, ekonomikos ir visuomenės gyvenimo aktualijas, ir, reikia manyti, išreiškiančias redakcijos nuomonę. Reikia pastebėti, kad jei ne to meto kalba bei stilius, būtų galima pamanyti, kad kai kurie šių straipsnių rašyti mūsų dienomis.

1914-ieji.

"Daugiau iniciatyvos ir apsukrumo" - tokia kovo 2-osios redakcijos straipsnio antraštė. Straipsnyje rašoma:

"Turbūt nėra Europoje kitos šalies, kame technika taip žemai stovėtų, kaip pas mus, Lietuvoje... Kur akies nemesi, visur matysi išsilavinimo stoką, technikos žinių stoką. Viskas, kaip mūsų prosenių buvo dirbama "iš akies", taip ir dabar tebedirbama.

Kodėl taip yra? Todėl, kad technika pas mus atsidūrusi tokių žmonių rankose, kurie dažniausiai nė savo vardo pasirašyti nemoka.

Pagyvenus žmogui užsienyje, už jūrų, kame technika pasiekė savo augščiausį laipsnį, net koktu darosi, pargrįžus į gimtąją šalį. Viskas išrodo čia pasilikę užpakalyje viso pasaulio gyvenimo kokiu šimtmečiu.

O jei ne šiandien, tai rytoj turėsime būtinai pagalvoti, kuo šildysime mūsų namus, iš kur gausime spėką atlikti visokiam darbui, kuomet kuras jau šiandien taip pabrangęs. Juk jei ne šiandien, tai rytoj turės būti įvesta mūsų šalyje elektros šviesa ir šiluma, o kas ją įves, kuomet nėra žmonių, mokančių su elektra apsieiti.

Mūsų upės, kaip va: Dubysa, Nevėžys, Neris, Šventoji ir kitos, galėtų suteikti spėkos gaminti šilumos ir šviesos visai šaliai, jei jos būtų iškinkytos sukti torbinas, kurios suktų dinamo-mašiną. Šiandien mūsų upės bėga beveik tuščios, besukdamos vos keliolika malūnų, visa savo ilga vaga beplaukdamos.

Nestabdykime išeivybės, tegul važiuoja mūsų jauni vyrai į užsienį, tegul mokosi gerų amatų. Tik informuokime juos, kad, nuvažiavę Amerikon ar kitur, uoliai kibtų prie amatų ir pramokę grįžtų tėvynėn.

Tuomet nebus taip sunku rasti žmonių, mokančių technikos ir prekybos darbų kaip reikiant atlikti."

* * *

Kitame tos pačios savaitės numeryje vieninteliu inicialu "B" pasirašytame straipsnyje svarstoma apie moterų teises:

"Ne pro šalį bus šiandien priminus, kad, pirmai V. Dūmai pradėjus veikti 1906 m., jau gegužės 15 d. šimto vienuolikos atstovų parašais buvo V. Dūmon įneštas visos Rusijos piliečių teisių sulyginimo reikalavimas.

To reikalavimo ketvirtame skyriuje buvo kalbama ir apie moterų teisių sulyginimą su vyrais, būtent: kad moterys turėtų teisę naudoties lygiu su vyrais mokslu, kad turėtų teisę rinkti ir būti renkamos visur ten, kur ir vyrai turi rinkimo teisės.

Tarpe šimto vienuolikos parašų netruko ne vieno anų laikų lietuvių atstovų vardo. Matome po tuo dokumentu ir kun. Jarulaičio, ir L.Lopo, ir J.Sabalio, ir J.Kubilio parašus. Kaip iš viso šito matome, lietuvių vyrų, suprantančių šių dienų moterų vargus ir skriaudas, mums netrūksta ir garbė už tai jiems.

Liūdna tik prisipažinti, kad mes moteris lietuvės savo nuoskaudos iki šiai dienai nesuprantame ir neatjaučiame. Ir kas dar liūdniau, kad nieko nedarome ir nėkiek nesirūpiname, kaip savo teises praplatinti.

Pažangesnės ir savo nuoskaudas suprantančios Lietuvos moterys turėtų nors kartą rimčiau pagalvoti, kad tiesiog gėda taip savimi nesirūpinti ir taip pasilikti užpakalyje viso pasaulio moterų."

* * *

Tarp ekonomikos aktualijų - straipsnis apie rengiamą Lietuvos eksportuotojų suvažiavimą. Jo tikslus bei uždavinius pristato žymus visuomenės veikėjas Mykolas Romeris:

"Šis suvažiavimas šaukiamas tuo tikslu, kad išnagrinėjus ir apvarsčius prekybos sutartį su vokiečiais, kuri už kelių metų ketina būti panaujinama.

Nuo to, kokiomis sąlygomis bus ta naujoji sutartis padaryta, priklauso ne vien didesnis ar mažesnis mūsų šalies produktų gabenimas į užsienį, ne tik didesne arba mažesnė tų produktų kaina, ne tik

tas, ar reikalingos mums užsienio prekės bus lengvai ir pigiai gaunamos, bet ir visai naujų pramonės ir pirklybos šakų pas mus atsiradimas ir plėtojimas. Vis tas yra ankštai surišta su tomis sąlygomis, kuriomis mes galėsime į užsienį savo prekes statyti.

Vokiečių norima iš mūsų šalies gauti tik žalią medžiagą (produktus) ir tai tik tiek, kiek jiems jų šalyje tos žalios medžiagos trūksta. Turėdami žalią medžiagą, perdirba jie ją pas save patįs ir priruošia vartojimui.

Nenori jie todelei mūsų miltų, bevelija javų gauti; nenori jokių dirbinių iš medžio, bevelija tik nukirstus rąstus; nenori mėsos produktų, vartojimui sutaisytų, bevelija žalią mėsą, gyvulius, paukščius gyvus arba negyvus, by tik butų žali, nesutaisyti. Bet dagi ant tų mūsų žalių produktų uždeda jie tokius augštus mokesnius - muitus, jog vietos producentai yra verčiami tuos produktus pigių pigiausiai pardavinėti.

Tie augšti muitai ir neleidžia mūsų šalyje pakilti mūsų produktų kainoms, tuo pačiu laiku už tuos produktus Vokietijoje mokoma brangiai, o tokiu būdu gaunamas kainos skirtumas patenka vokiečių valdžios iždui. Tas pats muitas, pakeldamas užsienyje mūsų produktų kainas ir numušdamas jas mūsų šalyje, stiprina vokiečių producentus.

Mūsų visuomenės ūkis jaučiasi nuolat vokiečių intakoje, toji intaką atima tam ūkiui pusiausvirą ir jį vergte pavergia, taip kad mūsų visuomenės ūkis yra tapęs tartum vokiečių politikos ir vokiečių rinkų vergas ir žaislas."

1924-ieji

Pirmajame kovo mėnesio numeryje žinomas skulptorius Petras Rimša pristato savo sukurtą Vilniaus 600 metų sukakčiai skirtą medalį, tačiau skundžiasi, kad jo likimas nelabai kam rūpi:

"Štai Jisai. Aš jį pagaminau, aš apie jį ir rašau. Visų pirma gerai jį apgalvojau, paskui lipinau, nulipinęs vėl taisiau, keičiau. Galutinai pabaigęs nekartą jo reikalu važinėjau Berlinan. Ten jis lietas kartą iš bronzos, kartą iš geležies. Pozityve mažyta, pliene graviruota, lieta negatyvai, sulyg jų graviruota plieno štampai, galop 500 centnerių spaudimo mašina atmušta jų 300 egzempliorių. Vienu žodžiu, darbas atlikta nemažas. Beje, visuomenės pinigų tam reikalui išleista 13,550 litų.

Bet ne tame dalykas. Turiu čion omenyje vieną smulkų, bet gana charakteringą mūsų kultūrinio gyvenimo faktą. Pat lapkričio pradžioj dalį jų iš Berlino nusivežęs Londonan, o dalį jų pasiunčiau Kaunan p. St. Šilingo vardu. Visi kiti tapo užbaigta ir su reikalingais dokumentais Kaunan pristatyta dar prieš Kalėdas. Šie iki šiol guli dar neišpakuoti Užs. Reik. Ministerijoj. Gyvendamas aš Londone visą šiuomi reikalu korespondenciją taikiau p. Šilingo vardu, kaipo savo laiku labiausia juomi užinteresuotam.

Jis betgi netik kad nepadarė to, kas jam reikėjo padaryti - pats nieko nedirbdams, bet ir kitam neperdavė jais užsiimti, ir ant laiškų neatsakinėjo. Man iš užsienio grįžus pasakė, būk laiko neturįs apie tai galvoti. Tuomi tarpu girdžiu, buvę Kaune kalbų: nei medalių, nei pinigų, nei Rimšos - viskas dingo.

Juridinis medalių savininkas tai Komitetas Vilniaus 600 m. Jubilejui pagerbti. Jo vardu medalis užsakyta ir jo vardu, pabaigta. Bet Komiteto nariai man užsiminus (p. Žemaičiui jau prieš trejetą savaičių kalbėjau) gana skeptiškai atsineša. Mat ne iš jų kišeniaus sąskaitos mokėta.

Stebėtinai mes toli atsilikę nuo kultūrinio žmonių gyvenimo. Laikraščiuose randam aprašymus apie tą, kad kur tai užsienyje kokia tai kiaulė puldama užmušė žmogų. Kitame to pat laikraščio num. skaitome - panašią kiaulę kas tai papiovė, užkūrė ugnį, kad ją nusvilinus, ir kad tos ugnies visas miestelis išsigando, subėgo ugniagesiai ir t. t. Tuom tarpu apie kultūrinį mūsų veikimą kartais nė nekukšt".

* * *

Kitame šios savaitės numeryje informuojama apie Valstybės kontrolieriaus atleidimo ir naujo pareigūno paskyrimo į šias pareigas peripetijas:

"Valstybės Kontroleriui Seimas išreiškęs yra nepasitikėjimą. Jis turi pasitraukti ir užleisti vietą kitam."

Toliau dienraštis svarsto, ar Seimui pavyks rasti tinkamą kandidatą į šį atsakingą postą: "Jeigu gi visa virtinė kandidatų tiekiama tiktai šiaip dėlei akių, tai ši taktika perdaug permatoma, jog jos kas nors nesuprastų, būtent - kad iš visų kandidatų išrinkus asmenį, kursai labiausia tinkamas butų Seimo daugumai. Reikia spėti, jog kitaip ir nebus. Bus surastas koksai nors asmuo, kursai iš bepartyvių pasidaręs yra kelių partijų šalininku, o patekęs į kontrolerius bus gal dar palankesniu kontrolierium tos grupės reikalų, kurios jis buvo renkamas".

* * *

"Dėl karo stovio panaikinimo". Tai dar viena tos pačios 1924 metų savaitės pirmojo puslapio antraštė:

"Seimo komisijos svarsto dabar Vyriausybės patiektą karo stovio panaikinimo įstatymo projektą arba, geriau sakant, jo pakeitimą kitu ypatingos padėties įstatymo sumanymu, taip vadinama, sustiprinta apsauga.

Jau "Lietuvos Žiniose" buvo rašyta, kiek visokių komplikacijų valstybės administracijai ir patiems gyventojams sudaro karo stovis. Rinkimams į pirmąjį Seimą atėjus pusė Lietuvos buvo paliuosuota nuo tos naštos, ir nieko blogo ten neatsitiko.

Nei Šiauliuose, nei Telšiuose, nei Mariampolėj, kur karo stovio nėra, gyvenimas nenukentėjo. Tiesa, Vidaus Reikalų Ministeriui Olekai viešpataujant, buvo gana sparčiai pradėję platintis po Lietuvą organizuoti plėšimai. Tuom net norėta buvo pasinaudoti Krikščionių demokratų, ūkininkų Sąjungos ir Darbo Federacijos šalininkų, kad visiems prirodžius, jog plėšikų organizacijoms naikinti geriausia priemonė esanti tai vėl karo stovio visoj Lietuvoje įvedimas. Bet Įrodymai, kad plėšikai lygiu būdu operuoja ir tose vietose, kur karo stovis veikia.

Visgi kai ką ir iš dešiniųjų įtikino, jog karo stovis nėra tokis baisus plėšikams ginklas. Dabar dar labjau paaiškėjo, kad ir be karo stovio su plėšikais galima kovoti, nes plėšimai daugely vietų jau apmalšinti ir korespondencijų apie tokius atsitikimus dabar laikraščiai daug mažiau, negu pereitais metais, gauna.

Kitas argumentas prieš karo stovio panaikinimą, tai toksai yra statomas: kaip, girdi, paprastais teismais nubausi plėšikus, bolševikus, valstybės griovikus ir ardytojus, jei tie teismai bylas po 2 ir trejus metus vilkina? Štai karo teismai, tai kas kita - čia darbas atliekamas kur kas greičiau ir prasikaltėliai tokių teismų bijosi.

Teisybė, mūsų paprastuose teismuose yra dabar užsigulėjusių apie 14.000 bylų, kurių skaičius vis auga, ir teisingumo ministerijos vairininkai nesuranda priemonių tų bylų skaičiui sumažinti. Visur jaučiama juristų nedateklius. Taikos teisėjų visoj Lietuvoj tik 56, ir ne visos jų vietos yra užimtos. Be to ir patys teisėjai, toli gražu, ne visi yrą kvalifikuoti arba stažuoti teisininkai."

* * *

Svarbiausia tų dienų geopolitinė aktualija, be abejo, buvo Klaipėdos klausimas. "Lietuvos žinios" savo redakcijos skiltyje bando aiškinti, kokie kaimyninių šalių interesai mūsų uostamiestyje ir jo krašte:

"Klaipėdos klausimą josios tarptautinės reikšmės atžvilgiu svarstant randama keturius juo suinteresuotus faktorius - Lietuvą, Lenkiją, Anglai ir Rusai. Visų pastarųjų valstybių interesai esą kai kuriuo būdu priešingi Lietuvai dėl josios pamatinio nusistatymo

prieš Lenkiją, didelė Klaipėdos uosto reikšmė tranzito judėjimui iš Rytų Vakaruosna verčia Rusus bei Anglus pageidauti bent kurio mūsų konflikto su Lenkais likvidavimo.

Anglai savo nusistatymus šiuo reikalu gina Ambasadorių Konferencijoje ir T. Sąjungoje remdami tuo Lenkų poziciją. Tačiau Rusai nenorėdami bereikalingai Lenkų stiprinti tuo tarpu daboja dar tylos.

Nėr ko kalbėt, kad Lenkam pasisekus prieš Lietuvą Rusus ir Vokiečius inspiruoti, mūsų padėtis žymiai pablogėtų. Mes tuomet turėtume visus prieš save ir nežinia, ar mums nebūtų tada pastatytos sunkesnės sąlygos sprendžiant Klaipėdos reikalą, negu tai yra šiandien. Tačiau reik pabrėžti, kad daugiausia, ko iš mūsų reikalaujama, tai nusileidimo tranzito klausimu."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"