TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Apie Mažosios Lietuvos priglaudimą

2013 11 28 6:00
Mažosios Lietuvos tautinė taryba 1921 metais Klaipėdoje. Vytauto Šilo archyvo nuotrauka

1918 metų lapkričio 30 dieną pasirašytas Tilžės aktas, kuriuo siekta Mažosios Lietuvos atsiskyrimo nuo Vokietijos ir "priglaudimo prie Didžiosios Lietuvos", buvo antras pagal svarbą lietuvių politinės valios pareiškimo aktas po tų pačių metų Vasario 16-osios - Lietuvos Nepriklausomybės - Akto.

Mažosios Lietuvos tyrinėtojas Vytautas Šilas sako žinantis, kuriame name pasirašytas Tilžės aktas, - jo paskelbimo 95-ąsias metines minime šiemet. "Bet nesakysiu, nes labai neaišku, kaip reaguotų vietinė valdžia. Dar palaikytų Lietuvos teritorinių pretenzijų ženklu ir nugriautų kaip avarinį, kad dabartinei valdžiai neliktų jokių nepatogaus akto pėdsakų. Kaip sunaikino 1993 metais statytą ir pašventintą paminklą Herkui Mantui", - sakė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas. V.Šilas dar sovietmečiu klibino tuometei valdžiai nelabai priimtiną Mažosios Lietuvos istorijos temą, nuo lituanistinių ženklų Kaliningrado srityje trynė užmaršties dulkes, pirmuoju nelegaliai išspausdintu ir platintu kelionių vadovu po šį kraštą ragino žmones ten lankytis.

Nelegalus kelionių vadovas

"Nesuprantu, kodėl kai kurie istorikai šiais laikais bandė sumenkinti Tilžės akto reikšmę, lygino jį su paprasčiausiu popiergaliu", - stebėjosi V.Šilas. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

"Kai sovietmečiu į rankas pakliuvo Jono Šliūpo rinktiniai raštai, pasiskaičiau apie Mažąją Lietuvą, - kalbėjo V.Šilas. - Stebėjausi, kad tiek mažai žinome apie šį kraštą. Dirbau Vilniaus radijo komponentų gamyklos konstruktorių biure, papasakojau kolegoms inžinieriams, o jie ir sako: "Tai organizuok mums ekskursiją." Tada viskas ir prasidėjo.

Inžinierius tuomet pervertė daug literatūros, susirašė, kur buvusiame Karaliaučiaus krašte (dabartinėje Kaliningrado srityje) yra lituanistinių objektų. Sudarė apie tai rašiusių bene dvidešimties istorikų ir lituanistų sąrašą. Susirado jų telefonus ir bandė kurį nors pasikviesti vadovauti ekskursijai. Tačiau reikia pridurti, kad tai buvo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, dar gerokai prieš Sąjūdį.

"Visi, kuriems skambinau, išsisukinėjo - vis rasdavo priežasčių, kodėl negali važiuoti. Paskui bendradarbė prisiminė pažįstanti Napalį Kitkauską, kuris tuomet rūpinosi Kristijono Donelaičio bažnyčios Tolminkiemyje atstatymu. N.Kitkauskas su kolega sutiko lydėti. Į ekskursiją išvažiavome nedideliu autobusiuku", - prisiminė pašnekovas. Tąkart jis pastebėjo, kad ir N.Kitkauskas ne viską apie šį kraštą žinojo, ne visus lituanistinius objektus vardijo, galbūt viešai nenorėjo pasakoti. Supratęs, jog mažai kas yra pasirengęs kelionėms po šį kraštą, grįžęs V.Šilas pradėjo po trupinėlį iš visur rankioti faktus. Taip atsirado kelionių vadovas po Karaliaučiaus kraštą, kurį draugai padaugino ir platino saviems. Vėliau parengė išsamesnį.

Dangstėsi F.Dzeržinskiu

"Vilniuje veikė saugumo persekiojamas "Dainos" klubas, organizavęs keliones po lietuviškąsias Baltarusijos vietas. Jo vadovams parodžiau surinktą medžiagą. Susidomėjo, apsiėmė išleisti papildytą leidimą. Norėjome dar įdėti Karaliaučiaus žemėlapį su lituanistiniais objektais. Viena mano pažįstama perpiešė jį iš vokiško. Gamyklos pirmasis skyrius (žinojome, kad tai saugumo skyrius) žemėlapį konfiskavo. Greitai saugumiečiai išsikvietė mane į savo rūmus, - pasakojo V.Šilas. - Maniau, kviečia dėl kelionių vadovo, kuris turėjo greitai pasirodyti. Kaip supratau, jie žinojo apie tuos mano leidinius, tačiau tada klausinėjo kitų dalykų. Neseniai buvau surengęs ekskursiją po Žemaitiją. Važiuojant pro Kražius visiems užsiminiau apie netoliese esančius Rainius, žmonių žudynes. Saugumiečiams tai nepatiko. Nepatikėsite, bet mane tuomet išgelbėjo Felikso Dzeržinskio sekretorė."

Tilžės namas (antras iš dešinės), kuriame 1881-1944 metais veikė O.von Mauderode's spaustuvė-leidykla, iš visų Mažosios Lietuvos spaustuvių daugiausia išleidusi lietuviškų leidinių. / Vytauto Šilo archyvo nuotrauka

Prieš pusmetį V.Šilas lankėsi pas vieną pažįstamą Dzūkijoje, ten sėdėjo ir kažkokia senutė. "Paaiškėjo, kad tai Šubova, buvusi F.Dzeržinskio sekretorė. Palengva išsikalbėjau su ja apie lietuvybę. Ši ir paklausė: "Jei taip viską žinot, pasakykit, kaip nutiko, kad mes kadaise meldėmės iš lenkiškų maldaknygių, o vieną dieną tėvas jas atėmė ir pareiškė, jog nuo šiol melsimės lietuviškai." Moteris nesuprato, iš kur ta lietuvių kalba Vilniaus krašte atsirado. Pradėjau jai pasakoti apie spaudos draudimą, knygnešius. Senutė susidomėjo ir tarė: "Įdomu, rašykit apie tai", - prisiminė V.Šilas. - Taigi saugumiečiui ir priminiau šį susitikimą su čekiste, F.Dzerdžinskio sekretore. Pasakiau, kad ji domėjosi, ragino rašyti, tad nesuprantu, kodėl jums mano veikla kliūva. Saugumietis parodė storą aplanką ir pareiškė, jog panorėjęs gali man iškelti bylą."

Grįžęs į gamyklą V.Šilas sukvietė viešą susirinkimą ir visiems papasakojo, apie ką kalbėjosi saugume. "Maniau, viešumas bus geriau, - teigė jis. - Gal todėl paliko mane ramybėje. Tik baigėsi komandiruotės į Rusijos gamyklas, kurios, kaip ir mūsų, buvo susijusios su karine pramone."

V.Šilas kartu su Henriku Sambora parengė dar vieną knygą - "Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai". Šią jau legaliai 1990 metais išleido "Mintis". "Nuo studijų metų Mažąja Lietuva domisi ir istorikas Algirdas Matulevičius. Jo dėka daug šio krašto objektų įtraukta į Visuotinę ir Mažosios Lietuvos enciklopedijas", - pridūrė pašnekovas.

Dauguma pasirašiusiųjų Tilžės aktą buvo "birutiečiai". Nuotraukoje - "Birutės" vaidintojai po pirmojo lietuviško spektaklio - A.Fromo-Gužučio istorinės dramos "Išgriovimas Kauno pilies 1362" - Tilžėje 1895 metais. / Vytauto Šilo archyvo nuotrauka

V.Šilo vadovaujama Mažosios Lietuvos reikalų taryba 1998 metais išleido knygą "Nuo Mažvydo iki Vydūno". Ją sudaro istorikų ir lituanistų straipsniai apie žymiuosius karšto žmones. Knyga buvo išleista ir rusų kalba. "Paprašėme oficialiai veikiančios Kaliningrado srities tautinės lietuvių autonomijos pirmininko Alvydo Muliuolio, kad paplatintų. Išsigando, neėmė pareiškęs, kad jiems nepriimtinas Mažosios Lietuvos terminas, - stebėjosi V.Šilas. - Gal verslininkas, žinodamas, kaip į šį pavadinimą žvelgia valdžia, taip apsidraudė dėl savo verslo?" Nors valstybinis Kaliningrado universitetas (2005 metais pavadintas Imanuelio Kanto vardu) paėmė krūvą knygų ir atsiuntė padėkos raštą.

Tilžės akto reikšmė

Tilžės aktą pasirašė Prūsų Lietuvos tautinė taryba. Apie ją savo trečiajame kelionių vadove po Karaliaučiaus kraštą V.Šilas taip pat yra parašęs. "Pirmas žmogus, sovietmečiu netiesiogiai užsiminęs apie šį aktą, yra knygotyrininkas Domas Kaunas", - pabrėžė V.Šilas. Minėtos tarybos iniciatoriai tądien, kai buvo sudaroma Mažosios Lietuvos tautinė taryba, išleido atsišaukimą "Lietuvininkai, pabuskit", kuriame rašė, kad Vokietija - tarsi pamotė, tad dabar nuo jos nutarta atsiskirti. Atsišaukimas buvo išplatintas gana dideliu, 10 tūkst. egzempliorių, tiražu.

Mažąją Lietuvą sudarė Klaipėdos kraštas, Karaliaučiaus kraštas (dabartinė Kaliningrado sritis), siauras žemės ruožas dabartinėje Lenkijoje - Geldapės apylinkės ir Kuršių nerija.

Kuo svarbus Tilžės aktas? "Kai kalbama apie kokių nors tautų teritorijų ateitį, visada pasidomima, ką apie tai mano vietos gyventojai. Tilžės aktas buvo vietos gyventojų balsas. Mažosios Lietuvos tautinių reikalų tarybą sudarė apie 50 asmenų iš įvairių krašto vietovių. Jos atstovai pasirašė Tilžės aktą. Akto signatarai buvo Klaipėdos sukilimo iniciatoriai. Šis sukilimas - dalinis Tilžės akto įgyvendinimas. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje atkurta Mažosios Lietuvos tautinė taryba pareiškė, kad savo veikloje remiasi Tilžės aktu. Reikalavo nutraukti Karaliaučiaus krašto kolonizavimą", - aiškino V.Šilas. Vėliau buvo įkurtas Mažosios Lietuvos rezistencinis sąjūdis, kurio pamatinis dokumentas - taip pat šis aktas. Tilžės aktu savo veikloje remiasi ir Mažosios Lietuvos reikalų taryba, vadovaujama V.Šilo.

Tilžės aktas. / Aleksandro Račkaus archyvo nuotrauka

"Sovietmečiu Lietuvos komunistų partijos vadovui Antanui Sniečkui bene tris kartus buvo siūloma Kaliningrado kraštą prijungti prie Lietuvos. Turiu apie tai liudijimų. A.Sniečkus nenorėjo. Mano supratimu, todėl, kad prijungus militarizuotą kraštą prie Lietuvos kariniai vadovai būtų patekę į Lietuvos komunistų partijos centro komitetą ir sumažinę A.Sniečkaus svarbą, sudarę jam konkurenciją", - svarstė pašnekovas.

Tilžės akto priėmimo diena - lapkričio 30-oji - 1998 metų Seimo nutarimu paskelbta atmintina, kaip Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos diena. "Manyčiau, ir mūsų politikai supranta šio dokumento reikšmę", - sakė V.Šilas. Jis stebėjosi, kodėl prieš keletą metų vienas Klaipėdos universiteto darbuotojas ir buvęs Istorijos instituto direktorius nepelnytai ėmė menkinti Tilžės aktą, esą tai tėra tuščia deklaracija, popiergalis.

***

Šiandien, lapkričio 28-ąją, 18 val. Vilniaus karininkų ramovėje Mažosios Lietuvos reikalų taryba ir Vilniaus apskrities karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė rengia vakarą, skirtą Tilžės akto paskelbimo 95-osioms metinėms paminėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"