Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Apie pokario partizanus kalbama ir kitaip

 
2016 11 22 6:00
"Trakinių partizanai". 
"Trakinių partizanai".  Organizatorių nuotrauka

Istoriko dr. Norberto Černiausko teigimu, minėjimai, skirti pokario Lietuvos kovotojams atminti, nebūtinai turi būti apkaišyti nuobodžiais lozungais, paryškinti ašaromis, pagrūmojimais ir kančios grimasomis. O naujos idėjos, kitoks kalbėjimas apie partizanų kovas ir kritiški žvilgsniai yra geriausi „pilietiniai vitaminai“.

Per tarptautinę konferenciją „Piliečio ugdymas: modernumo link“, surengtą Ugdymo plėtotės centro, Mobilizacijos ir pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės pažinimo centro, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų partnerių, istorikas dr. N. Černiauskas kalbėjo tema „Trakinių partizanai ir patriotizmas XXI amžiuje“. Jam ir aktyvesniems kolegoms, kurie dar būdami studentai domėjosi pokario pasipriešinimo kovomis, būtent partizaninis karas dėl savo dramos, pasiaukojimo, gyvos atminties labiausiai tiko pagrįsti tezę apie pilietiškumą XX amžiuje. Įsiliedami į akademinę bendruomenę, jie toliau stebėjo, prie kokių partizanų vaizdinių yra linkusi mūsų visuomenė. Jis išskyrė keletą dalykų – viešo pobūdžio kalbėjimo, renginių, iniciatyvos ir meninės išraiškos.

Nuo romantinio iki biurokratinio

Kaip sakė istorikas, vienas partizaninio karo vaizdinių – romantinis. Toks kovos su priešais vaizdinys Lietuvoje tradicinis, tęsiasi per amžius. Kitas yra militaristinis-patriotinis. Šis vaizdinys pasižymi tuo, kad per įvairius forumus ir renginius akcentuojamos militaristinės detalės. Žmonėms yra svarbu žygiai ir pergalės. Jie aptarinėja partizanų ginkluotės ir aprangos detales. Dar vienas vaizdinys – kančios ir skausmo. „Tai savaime suprantama, nes šių įvykių atmintis gyva, juk po 1990-ųjų metų pradėta ieškoti žuvusių artimųjų, prasidėjo perlaidojimo procesai“, – sakė N. Černiauskas. Jis pažymėjo, kad kančios ir skausmo įvaizdis buvo užvaldęs viešąjį kalbėjimą, renginius, o partizanų karas ir patys partizanai – sudievinti. Istoriko nuomone, jei asmenys sudievinami, sunku sekti jų pavyzdžiais, kalbėti apie juos kaip apie realius.

N. Černiauskas minėjo ir valstybinį-biurokratinį vaizdinį. Vieši ir oficialūs renginiai, skirti partizanams pagerbti, būdavo biurokratizuojami neigiama prasme, kai laikomasi tam tikro standarto, tapusio tarsi privalomu. „Prisimenu tą renginių formatą prieš 10–15 metų, – sakė istorikas. – Kadangi dabar šiek tiek nagrinėju temas, susijusias su Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių kapinėmis ir gegužės 9 dienos pergalės šventimo tradicijomis, randu, kaip ši diena minėta devintajame dešimtmetyje: aiški kalbėtojų eilė, kas po ko pasisako, turi pakalbėti kas nors iš veteranų, politikų, jaunimo atstovų, privalomas meninis-literatūrinis montažas.“ Kaip jis teigė, kurį laiką veikė toks pats modelis, tad buvo panašumo tarp sovietinių renginių ir skirtų Lietuvos partizanams. N. Černiausko žodžiais, tai buvo todėl, kad formatas tiesiog buvo perdirbtas, o daugelis biurokratų „ne iš dangaus nusileido“.

Vieną iš vaizdinių istorikas pavadino „vienui vieni“. Šis nėra labai paplitęs viešoje erdvėje, o labiau susijęs su įvairiomis jaunimo subkultūromis. Tokio pasakojimo motyvai: visada esame palikti vienui vieni, pusiau legendiniai, išlindę iš miškų, bunkerių, pusiau mitinės būtybės, galinčios kovoti.

Dar vieną vaizdinį N. Černiauskas įvardijo kaip ikoninį. „Tai tam tikras partizanų atributų, ženklų skleidimas viešoje erdvėje kaip stilingų, – sakė jis. – Tai įdomus dalykas, kurį galima pastebėti pastaruoju metu.“

Istorikas teigė, kad pasitaiko patriotinio naratyvo vaizdinių, bet jų nedaug. Didžioji dalis partizaninio karo vaizdinių jau išblukę. Pasitaiko ir antivalstybinių. „Pastaruoju metu informacinio karo lauke išgirstame įvairių dalykų: partizanai puldinėjami, eskaluojami tam tikri mitai, – sakė N. Černiauskas. – Kartais matau, kad net nereikia priešiškų valstybių įtakos, patys esame prikūrę mitų, netikime tuo, ką sako istorikai.“ Kaip vieną pavyzdžių jis minėjo „radijo mitą“ – esą amerikiečiai sukurstė žmones išeiti į mišką. Istorikai yra tai paneigę, nes nei vienoje laidoje nebuvo tokio raginimo. „Juolab, kad dažnai linksniuojamas „Amerikos balsas“ (lietuvių kalba – red.) atsirado 1951 metais“, – pažymėjo N. Černiauskas.

Pasak istoriko, dažniausiai matomas vietinis partizanų karo vaizdinių kontekstas, toliau Lietuvos neišsiplečiama, vaizdiniai nesuvokiami bendrame Rytų Europos kontekste.

Istorikas dr. Norbertas Černiauskas. Rasos Pakalkienės nuotrauka
Istorikas dr. Norbertas Černiauskas. Rasos Pakalkienės nuotrauka

„Trakinių partizanų“ pavyzdys

„Trakinių partizanai“ yra tradicinis, kasmet rengiamas sąskrydis, per kurį siekiama naujomis, patraukliomis ir originaliomis formomis skatinti visuomenę domėtis Lietuvos, ypač partizanų karo, istorija, ugdyti atvirą, kritiškai mastančią bei pilietišką asmenybę. Viena renginio dalis – tai festivalis gamtoje, rengiamas pirmą rugsėjo savaitgalį. Kita – vadinamoji akademinė diena, dažniausiai vykstanti Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur rengiamos diskusijos.

N. Černiauskas pasakojo, kaip ir kodėl pradėtas organizuoti šis renginys. „Iš pradžių neoficialiai, po to oficialiai susibūrėme į tam tikrą bendruomenę. Pradėjome nuosekliai kalbėti apie partizanus taip, kaip mums atrodė, kad reikėtų“, – sakė N. Černiauskas. Pagrindiniais riboženkliais jis vadino Konstituciją ir sveiką protą. „Svarbu, kad kalbėjimas neprieštarautų pagrindiniams valstybės įstatymams, Konstitucijai, – teigė istorikas. – Tai yra kalbėjimas apie partizanus nebūtinai gali būti teigiamas ar neutralus. Svarbu, kad jis nebūtų antivalstybinis.“ Jis pabrėžė, jog neigiamas nereiškia antivalstybinis, kaip kartais suvokiama, bet Lietuvoje dar nėra priimamas kritiškas požiūris į partizanus.

Pasak N. Černiausko, labai svarbi yra „iniciatyva iš apačios“. Jis mano, kad kasmet reikia ką nors keisti, tobulinti. O neformalumas, dramatiškumas, įvairumas, kritiškumas padeda tokiomis temomis kalbėti kuo platesniems sluoksniams. „Labai svarbus pats kalbėjimo būdas, – teigė N. Černiauskas. – Per renginį „Trakinių partizanai“ labai retai nuskamba tokie žodžiai, kaip „patriotizmas“ ar „pilietiškumas“, nes kuo dažniau šios savokos vartojamos, tuo labiau jos menksta.“ Istoriko žodžiais, partizanų temą galima padaryti aktualia, kalbėti apie ją plačiau – nuo tarpukario Lietuvos idealų iki dabartinių politinių aktualijų. Atsiradęs siekis neoficialiai atkovoti patriotizmo temą. Kaip sakė N. Černiauskas, kalbėti apie tai galima atvirai ir įdomiai. O patriotizmas nėra nekintanti praeities ar saujelės radikalų ar marginalų uzurpuota tema.

Istorikas pažymėjo, kad bet koks minėjimas, skirtas Laisvės kovotojams atminti, nebūtinai turi būti apkaišytas nuobodžiais lozungais, paryškintas ašaromis, pagrūmojimais ir kančios grimasomis. „Naujų idėjų kėlimas, kritiški žvilgsniai ir galbūt netikėti, tiesmuki priėjimai prie istorinių bei nūdienos aktualijų yra geriausi „pilietiniai vitaminai“, daug geresni, nei aklos „patriotizmas vardan patriotizmo“ injekcijos. „Tokie yra pagrindiniai principai, kalbant apie partizanus“, – teigė N. Černiauskas.

„Pergalinga Lietuva“

Istorikas priminė, kad pastaruoju metu žinomas architektas, legendinės grupės „Antis“ lyderis yra iškėlęs idėją apie pergalingą Lietuvą. N. Černiauskui tokia idėja patinka labiau, negu kita – apie stebuklingą Lietuvą, nes tarsi „sėdima ant kelmelio ir laukiama stebuklo“. „Tada galima manyti, kad tai, kas atsitiko – tiek Vasario 16-oji, Kovo 11-oji – tėra įvykę stebuklai, prie kurių patys niekuo neprisidėjome“, – teigė istorikas.

O idėja apie „pergalingą Lietuvą“, N. Černiausko nuomone, gera, nes kalbama apie tai, kad kiekvienas mūsų turi prisidėti realiais darbais. „Mat šiaip sau niekas nevyksta. Stebuklus mažiau ar daugiau lemia mūsų pastangos“, – sakė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"