TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Ar buvo Kudirkos Naumiestis tarpukariu

2014 08 01 6:00
Kudirkos Naumiesčio aikštė šiandien. Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

1934-ųjų birželio 10 dieną, atidengiant skulptoriaus Vinco Grybo paminklą Vincui Kudirkai, Naumiestis pavadintas Kudirkos Naumiesčiu. Tačiau ar šis pavadinimas tuomet buvo patvirtintas?

Šakių rajone esantis Kudirkos Naumiestis turėjo ne vieną pavadinimą. Pirmiausia - Duliebaičių. 1640 metų privilegijoje miestas jau vadinamas Vladislavovu. 1643 metų kovo 26 dieną karalienė Cecilija Renata suteikė miestui Magdeburgo savivaldos teisę, o jos vyras, Lietuvos ir Lenkijos valdovas Vladislovas Vaza, balandžio 8 dieną ją patvirtino.

Žurnalas „Savivaldybė“. 1934 metų gegužė.

Tačiau Vladislavovo pavadinimas neprigijo, žmonės vadino vietovę lenkiškai - Nowe Miasto, vokiškai - Neustadt. XIX amžiuje miestas vėl vadintas Vladislavovu. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo sugrąžintas Naumiesčio vardas. Dėl aiškumo, kad laiškininkai jo nesupainiotų su Naumiesčiu Tauragės apskrityje, vietos įstaigos ir gyventojai prie Naumiesčio pavadinimo dažnai pridėdavo „Šakių“.

Visose iki šiol išleistose knygose teigiama, jog 1934-ųjų birželio 10 dieną, atidengiant skulptoriaus Vinco Grybo paminklą Vincui Kudirkai, Naumiestis pavadintas Kudirkos Naumiesčiu. Tai įtvirtino anuometė periodika ir spauda. Tačiau ar šis pavadinimas tuomet buvo patvirtintas? Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) saugoma 1938-1939 metų „Vietos savivaldybės įstatymo dėl Naumiesčio pavadinimo pakeitimo į Kudirkos Naumiestį“ byla (fondas 379, aprašas 3, byla 39). Keista, kad nė vienas tyrinėtojas į šiuos dokumentus neatkreipė dėmesio, nors byla, sprendžiant iš jos panaudojimo lapo, dažnai vartyta.

Pirmą kartą Kudirkos Naumiesčio pavadinimas, remiantis periodika, literatūra ir zanavyko Kęstučio Vaičiūno nurodyta anksčiau paminėta byla, gvildentas 2013 metų birželio 28 dieną Šakių rajono laikraštyje „Valsčius“. Suprantama, į viešumą iškelta istorija sukėlė vietos gyventojų susidomėjimą ir net pasipiktinimą. Šių metų birželio 28 dieną, švenčiant paminklo V. Kudirkai pastatymo 80-metį, tą bylą šventės dalyviams pristatė dr. Juozas Marcinkevičius. Jis patvirtino, kad Naumiesčiui tarpukariu nebuvo suteiktas Kudirkos Naumiesčio vardas.

Tačiau LCVA saugoma ir daugiau dokumentų šiuo klausimu. Peržiūrėti įstatymai, skirtingo laikotarpio periodika, detektyvą primenantis susirašinėjimas. Paaiškėjusi tiesa nesumenkina, priešingai, išaukština XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Naumiesčio gyventojų patriotiškumą.

Šakių apskrities valdybos 1934 metų gegužės 28 dienos raštas VRM Savivaldybių departamentui - jame prašoma iki 1934 metų birželio 10 dienos Naumiestį pavadinti Kudirkos Naumiesčiu./LCVA nuotrauka

Rengiantis šventei

Naumiesčio gyvenimas suaktyvėjo 1928 metais, kai miesto burmistru buvo išrinktas naumiestietis muzikas Zigmas Skirgaila. Jis atgaivino 1924-aisiais įsteigtos Dr. V. Kudirkos paminklui statyti draugijos veiklą, stengėsi išpirkti Širvintos gatvėje esantį namelį, kuriame mirė V. Kudirka, jį suremontuoti ir įrengti muziejų. Z. Skirgaila „Spindulio“ bendrovėje Kaune išleido atviruką, vaizduojantį V. Kudirką su violončele. Jo antroje pusėje parašyta, kad pelnas (50 centų už vienetą) skiriamas nameliui išpirkti. Kaip žinoma, namelis buvo per daug apleistas ir sunykęs, todėl netrukus jį teko nugriauti.

Tačiau tuo atviruku pasinaudota renkant lėšas naujam Z. Skirgailos projektui - paminklui V. Kudirkai. Iš pradžių mąstyta apie kuklų bronzinį biustą. Jį sukūrė V. Grybas. Bet biustas, dar nespėtas pastatyti, nugriuvo ir sudužo. 1933 metais pradėti naujo paminklo kūrimo ir turgaus aikštės tvarkymo darbai. Ir tai buvo ne viskas: burmistras su bendraminčiais ėmė puoselėti sumanymą Naumiestį pavadinti Kudirkos Naumiesčiu. Šią mintį pirmiausia pagarsino savaitraštis „Suvalkietis“ 1934 metų balandžio 29 dieną: „Kaip girdėti, mūsiškio, t. y. Šakių, Naumiesčio greitai jau nebeturėsime. Jis bus pavadintas Kudirkos Naumiesčiu.“

Naumiesčio tarybos narys mokytojas Petras Barkauskas „Lietuvos žinių“ gegužės 14 dienos straipsnyje „Šakių Naumiestyje pastatytas dr. Vincui Kudirkai paminklas“ teigė: „Šio paminklo atidengimo proga bus pakeistas ir miesto pavadinimas: vieton „Šakių Naumiestis“ nuo birželio 17 dienos bus vadinamas „Kudirkos Naumiestis“. Apie tai, kad atidengiant paminklą Šakių Naumiesčiui bus suteiktas Kudirkos Naumiesčio vardas skelbiama ir 5-ame žurnalo „Savivaldybė“ numeryje, tačiau konkreti šio įvykio diena nenurodoma. Kodėl, galima tik spėlioti. Tikriausiai bijota Augustino Voldemaro šalininkų, vadinamųjų voldemarininkų, išpuolio. Ir iš tiesų prieš atidengiant paminklą, birželio 6-7 dienomis, karo lakūnai bandė sugrąžinti A. Voldemarą į valdžią.

1939 metų gegužės 13 dienos VRM Savivaldybių departamento raštas Šakių apskrities viršininkui dėl Kudirkos Naumiesčio vardo įtvirtinimo./LCVA nuotrauka

Greičiausiai dėl įtemptos padėties šalyje miesto pavadinimo keitimo dokumentai pradėti tvarkyti prieš pat paminklo atidarymo iškilmes, paskelbus konkrečią datą. 1934 metų gegužės 25 dieną buvo surengtas Naumiesčio miesto tarybos posėdis. Jame dalyvavę 7 (iš 9) tarybos nariai svarstė burmistro Z. Skirgailos sumanymą „pavadinti Naumiesčio miestą V. Kudirkos Naumiesčiu“. Z. Skirgaila akcentavo, kad žmonės nepriprato prie lenkiško ar vokiško miesto vardo, vadino jį Naumiesčiu, todėl "didžiojo mūsų tautos žadintojo atminimui“ reikia pakeisti miesto pavadinimą. Taryba pritarė ir nutarė „prašyti apskrities valdybą ir tarybą tarpininkauti atitinkamose įstaigose, kad nuo dr. V. Kudirkos paminklo atidengimo dienos š. m. birželio 10 d. Naumiesčio miestas būtų pavadintas Kudirkos Naumiesčiu“.

Kitą dieną, gegužės 26-ąją, Z. Skirgailos pranešimą išklausė Šakių apskrities taryba. Ji neprieštaravo sumanymui ir, atsižvelgdama į Naumiesčio miesto tarybos posėdžio protokolą, nusprendė pavadinti miestą Kudirkos Naumiesčiu ir prašyti „Vidaus reikalų ministeriją padaryti atitinkamų žygių šitą nutarimą įgyvendinti". Dokumentą pasirašė apskrities tarybos pirmininkas inžinierius Stanaitis ir sekretorius J. Šlapikas. Šakių apskrities valdyba gegužės 28 dienos rašte Savivaldybių departamentui, pridėjusi Naumiesčio miesto ir Šakių apskrities tarybų protokolus, prašė: „Ryšium su Vinco Kudirkos paminklo atidarymu iškilmėmis Naumiesčio mieste š. m. birželio mėn. 10 d. pageidaujame, kad ligi tos dienos Naumiesčio miestas būtų pavadintas Kudirkos Naumiestis.“ Šį raštą pasirašė Šakių apskrities valdybos pirmininkas Adomaitis ir sekretorius J. Šlapikas. Kaip matome, Šakių apskrities valdyba siekė pavadinti miestą Kudirkos Naumiesčiu dar iki šventės. Vidaus reikalų ministerijos kanceliarija šį raštą gavo gegužės 29 dieną. Tačiau dokumentas Nr. 9727 klerkų aplankuose užsigulėjo iki... 1939 metų.

Taigi nuomonė buvo formuojama dar iki paminklo atidengimo.

Paminklo V. Kudirkai atidengimas

Dr. Vinco Kudirkos kapas Kudirkos Naumiesčio kapinėse./Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

1934 metų birželio 10 dieną Naumiestyje nuo pat ankstyvo ryto rinkosi organizacijos su savo vėliavomis, minios raitųjų ir pėsčiųjų. Į miestą plūdo sausakimši autobusai žmonių, sunkvežimiai studentų ir ekskursantų. Atvyko ir prezidentas Antanas Smetona, lydimas ministrų, viceministrų, kitų valstybės pareigūnų, karininkų.

Pirmasis kalbėjo Naumiesčio burmistras Z. Skirgaila. Jis priminė V. Kudirkos darbus, o baigdamas kreipėsi į prezidentą A. Smetoną ir vyskupą Mečislovą Reinį: „Turėdamas mūsų miesto, Šakių apskrities tarybos ir plačios visuomenės pritarimą, drįstu visų vardu kreiptis į Jus, mūsų Tautos mylimas Vade, ir prašyti įamžinimui Didžiojo Varpininko vardo suteikti mūsų miesteliui Kudirkos Naumiesčio vardą ir atidengti šį paminklą, o Jus, Ekscelencija Ganytojau, jį pašventinti.“

Prezidentas savo ilgoje kalboje prisiminė ne tik V. Kudirką, bet ir lietuvių tautos kelią, akcentavo vienybę bei tarpusavio sutarimą. Jam baigus kalbėti paminklas buvo atidengtas ir pašventintas. Paskui vyko paradas. Pro prezidentą praėjo įvairių organizacijų atstovai, nešdami daugiau kaip 30 vėliavų. A. Smetona tą šventinę dieną pasakė iš viso tris kalbas, bet nė vienoje neužsiminė, kad Naumiesčiui suteikiamas Kudirkos Naumiesčio vardas. Tačiau tuo metu tai buvo visai nesvarbu. „Lietuvos aidas“ birželio 11 ir 13 dienos numeriuose aprašydamas šventę ir publikuodamas joje dalyvavusiųjų kalbas jau vadino miestą Kudirkos Naumiesčiu. „Tautos vadas Kudirkos Naumiesčio iškilmėse“, - skelbė antraštė.

„Literatūros naujienos“ birželio 15 dieną rašė: „Paminklo atidengimo proga Šakių Naumiestis tapo pakrikštytas. Nuo šiol jis vadinsis Kudirkos Naumiestis.“ Minėtas mokytojas P. Barkauskas tai patvirtino straipsnyje „Naumiestis (Istorijos metmenys)“, publikuotame tuoj po paminklo atidengimo Dr. V. Kudirkos paminklui statyti draugijos išleistame leidinyje „Kudirkos Naumiestis“: „Iškilmių proga pakeistas ir miesto vardas. Nuo 1934 metų birželio mėnesio 10 dienos Šakių apskrities Naumiestis pavadintas Kudirkos Naumiesčiu. Vadintis miestui tokiu garbingu vardu yra didelė garbė, ir Lietuvoje pirmoji tos rūšies garbė teko Naumiesčiui."

Taigi 1934-aisiais susiformavusi visuomenės nuomonė tvirtai įaugo į istorinę atmintį. Vietos gyventojai kasdienybėje ir susirašinėdami vadino miestą Kudirkos Naumiesčiu. Pagaminti spaudai su Kudirkos Naumiesčio pavadinimu buvo naudojami pašte ir kitose aptarnavimo srityse.

Vinco Kudirkos muziejus./Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Miestas be pavadinimo

Be abejo, valdininkai žinojo tiesą. Ir ne tik jie. 1935 metų balandžio 14 dienos laikraštyje „Diena“ radikalas Justas Paleckis straipsnyje „Iš Lietuvos - Vokietijos pasienio“ rašė: „Nors dabar Šakių Naumiestį ir vadiname Kudirkos Naumiesčiu, bet iš tikrųjų dabar jis Naumiestis be vardo. Vienas valdininkas skundėsi, kad norįs užsakyti naujus antspaudus, bet nežinąs, kaip dabar pavadinti šį miestą. Mat per Kudirkos paminklo atidarymo iškilmes miesto atstovas prašė vyriausybės sutikimo leisti miesteliui vadintis Kudirkos Naumiesčiu. Sutikimas buvo, bet lig šiol nesą padaryta oficialaus nutarimo ir naujuoju vardu oficialiuose dokumentuose vadinti negalima.“

Aišku, J. Paleckiui tai tebuvo proga pakritikuoti valdžią, tačiau jis buvo teisus. Oficialiuose dokumentuose miestas vadintas Naumiesčiu.

Tikėtina, jog diskusijos tuo klausimu vyko. 1937 metais Z. Skirgaila, kažin kokiu būdu gavęs Vidaus reikalų ministerijos leidimą ir gal net nederinęs su jį išrinkusia taryba ar apskrities valdyba (protokolų nerasta), pagamino spaudą su Vyčiu „Kudirkos Naumiesčio miesto savivaldybė“. 1937 metų gruodžio 2 dienos rašte Šakių apskrities valdybai jis, informuodamas, kad „Kudirkos Naumiesčio miesto savivaldybė 1938 metais užsienyje užpirkimų daryti neketina“, uždėjo šį spaudą ir pasirašė: Kudirkos Naumiesčio burmistras Z. Skirgaila.

Kudirkos Naumiesčio aikštė 1935 metais./Romo Treiderio archyvo nuotrauka

Istorija dokumentuose

1939 metų pavasarį visas dėmesys buvo skirtas Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Reicho sutartims parengti. Būtent tuomet ir iškilo klausimas, kaip vadinti pasienio miestą Naumiestį. 1939-ųjų gegužės 17 dieną Šakių apskrities viršininko įstaigoje užregistruotas VRM Savivaldybių departamento gegužės 13 dienos raštas Nr. 2807: „Ponui Šakių Apskrities Viršininkui. Grąžindamas susirašinėjimą Savivaldybių Departamentas prašo pranešti, kuom remiantis Naumiestis (Šakių apskr.) oficialiuose raštuose vadinamas Kudirkos Naumiesčiu. Ar miesto tarybos nutarimas yra Vidaus Reikalų Ministro patvirtintas, ir jeigu taip, tai kada?“

Šakių apskrities viršininkas gegužės 21 dieną atsakė: „Gražindamas susirašinėjimą pranešu, kad oficialiuose raštuose Naumiestyje kai kurios įstaigos - miesto savivaldybė, teismas, paštas ir kt. Naumiestį vadina Kudirkos Naumiesčiu, nors oficialiai tas nepatvirtinta. Siunčiant tarnybinius pakietus ant vokų rašoma Kudirkos Naumiestis, kad atskirti nuo Tauragės Naumiesčio arba Panevėžio apskrityje esamo Naujamiesčio. Pas vietos gyventojus pavadinimas yra prigijęs ir vartojamas Kudirkos Naumiestis. Šakių apskrities valdyba 1934 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 887, kurio nuorašas prie šio pridedamas, prašė Savivaldybių Departamento daryti žygių Naumiestį pavadinti Kudirkos Naumiesčiu, bet iki šiol toks pavadinimas Pono Vidaus Reikalų Ministro nebuvo tvirtintas.“ Prie šio rašto pridėtuose dokumentuose atsispindi konkretūs 1934 metų veiksmai, kuriuos jau aptarėme.

Naumiesčio burmistras Zigmas Skirgaila./Lietuvos nacionalinio muziejaus - Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos muziejaus fondų nuotrauka

1939 metų birželį Savivaldybių departamente buvo parengtas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo aiškinamasis raštas. Jame (be konkrečios dienos ir parašo) rašoma: „Jau ir dabartiniu metu kai kurios esančios Naumiestyje įstaigos ir spauda, taip pat vietos gyventojai Naumiestį vadina „Kudirkos Naumiesčiu“, nors oficialiai tas pavadinimas dar nėra pakeistas. Pritardamas Šakių ir Naumiesčio miesto tarybų nutarimams, manau, kad Naumiesčio miesto pavadinimą būtų tikslu pakeisti „Kudirkos Naumiesčio“ pavadinimu ir tuo pačiu būtų pagerbtas mūsų didžiojo vyro atminimas. Tuo tikslu reikalinga pakeisti Vietos savivaldybės įstatymo 161 s., įrašant miestų sąraše vietoje „Naumiestis“ „Kudirkos Naumiestis“. Tą patį mėnesį VRM parengė raštą ministrui pirmininkui, pridėjo prie jo anksčiau minėtą aiškinamąjį raštą ir paprašė pateikti jį svarstyti Ministrų tarybai. Šio dokumento kairėje pusėje yra prierašas pieštuku: „P. Ministras žadėjo šiuo klausimu išsiaiškinti su p. Prezidentu.“ Ar pokalbis Naumiesčio pavadinimo pakeitimo klausimu buvo aptartas su A. Smetona, neaišku.

Kad 1939-ųjų pavasarį dar nežinota, kaip vadinti miestą, matyti iš 1939 metų gegužės 20 dieną „Vyriausybės žiniose“ (Nr. 648) paskelbtos Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Reicho sutarties. Tos sutarties Lietuvos ir Vokietijos sienai pereiti vietų sąrašuose Nr. 3 (Priedas B) lietuviškoje dalyje nurodyta: K. Naumiestis-Širvinta (Schirwindt), o vokiškoje parašyta: Neustadt (Kr. Schaken) (K. Naumiestis). Išvertus: Naumiestis (Šakių sritis), tarp skliaustelių - K. Naumiestis.

Dokumentai rodo, kad tarpukariu Kudirkos Naumiesčio miesto pavadinimas nebuvo patvirtintas, nors, kaip minėjome, kai kuriuose susirašinėjimuose ar net dokumentuose jis taip vadinamas. Tačiau vietos gyventojams miestelis buvo Kudirkos Naumiestis, įprasminęs čia gyvenusio, dirbusio ir mirusio Lietuvos himno autoriaus atminimą. Ir tai svarbiausia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"