TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Ar kausimės už Lietuvos karalystę

2013 09 24 6:00
Krašto apsaugos ministerijos nuotrauka

Gediminą ir kitus didžiuosius kunigaikščius iki Vytauto teisėtai galime laikyti karaliais. Lietuvos kariškiai, teigdami, jog daugelį metų valdovai buvo nepagrįstai menkinami, nori apginti jų garbę. Svarstoma, ar Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardais pavadintų batalionų nepervadinti karalių vardais.

NATO valstybių karo akademijose studijuojantys Lietuvos karininkai dažnai lieka nesuprasti, kai savo šalies karo istorijos temomis rašydami darbus mini Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) ir mūsų didžiuosius kunigaikščius. "Tada jų klausia: "Jei Lietuva buvo kunigaikštystė, tai kam pavaldi? Kam būdavo pavaldus jūsų didysis kunigaikštis?" Atsakymas, kad didysis kunigaikštis niekam nebuvo pavaldus, europiečiams kelia šypseną. Karališkų šalių NATO karininkai teigia, esą Europoje taip nebuvo", - LŽ pasakojo karo istorikas Karolis Zikaras.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos iniciatyva pernai rengtoje konferencijoje kartu su istorikais bandyta išsiaiškinti kariuomenei labai svarbų klausimą: ar pagrįstai savo valdovus vadiname tik kunigaikščiais? Daugelis Lietuvos kariuomenės batalionų pavadinta didžiųjų kunigaikščių - Gedimino, Algirdo, Butigeidžio, Kęstučio, Vytauto Didžiojo, Vaidoto - vardais. Išskirtas tik Mindaugas - Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų batalionas. Jei spalį vyksiančioje dar vienoje konferencijoje istorikai sutars ir prieis prie galutinės išvados, kad XIII-XIV a. Lietuvos valdovus vis dėlto reikia vadinti karaliais, tai bus rimtas pretekstas ne tik pervadinti batalionus, bet ir perrašyti istorijos vadovėlius. Pasak K.Zikaro, dauguma istorikų sutinka, kad Lietuvos valdovai iki Vytauto Didžiojo nepelnytai tituluojami tik didžiaisiais kunigaikščiais. Tačiau pasigirsta balsų, esą kaip čia dabar atrodysime pervadindami juos, neva gėda, jog tiek laiko buvome akli. Tačiau tokiu atveju tiktų posakis: geriau vėliau negu niekada.

K.Zikaro teigimu, dauguma istorikų sutinka, kad Lietuvos valdovai iki Vytauto Didžiojo nepelnytai tituluojami tik didžiaisiais kunigaikščiais. / Ievos Budzeikaitės nuotrauka

Kalbininkai: dera vadinti karaliais

Mums patiems lyg ir viskas aišku, kad didysis kunigaikštis - aukščiausias valdovo titulas. Tačiau kai šį titulą verčiame į anglų kalbą, rašome "grand duke". Pasaulinėje praktikoje tai suprantama kaip submonarchas, o tai ne tas pats kaip "king" arba "rex" (karalius).

Įdomu tai, kaip šis titulas įsitvirtino mūsų kalboje. Kadangi rusai, anot K.Zikaro, neturėjo žodžio "karalius", savo, mūsų ir kitų kraštų valdovus senuose metraščiuose vadino "kniaz velikij". Mes taip ir išsivertėme į lietuvių kalbą - "didysis kunigaikštis". Kokią darome klaidą, patvirtina ir kalbininkas, kalbos istorikas Zigmas Zinkevičius. Jis teigia, jog Lietuvos valstybės valdovus derėtų vadinti karaliais: "Dėl XIII-XIV a. valdovų negali kilti nė abejonių. Jie patys laikė save karaliais, taip juos vadino ir kitų šalių valdovai, net popiežius. Karalius - labiausiai paplitęs vyriškas monarcho titulas, aukštesnis už kunigaikštį ar didįjį kunigaikštį ir tinkamiausias vartoti šių dienų lietuvių kalboje norint apibūdinti XIII-XIV a. Lietuvos monarchus, kurie, nors ir nebuvo popiežiaus nurodymu "pateptieji" karaliai, tačiau buvo aukščiausią valdžią savo rankose sutelkę valdovai, neturintys virš savęs siuzereno ir ne kažin kieno submonarchai."

Net popiežius kreipėsi "rex"

Mūsų valdovų karališką valdžią liudija daugelis istorinių šaltinių. Pavyzdžiui, Jogaila, kol dar nebuvo atsisėdęs į Lenkijos sostą, 1377-1386 m. savo antspaude pasirašė: "Dei gratia rex in lettow" ("Dievo malone karalius Lietuvoje"). Toks antspaudas yra išlikęs Prūsijos valstybės kultūrinio palikimo slaptajame archyve, Berlyno ir Varšuvos archyvuose. O 1386-aisiais tapęs Lenkijos karaliumi, pirmus dvejus metus dokumentus tvirtino antspaudu su užrašu "Wladislaus: dei gratia rex Poloniae, Littvania" ("Vladislovas: Dievo malone Lenkijos, Lietuvos karalius").

Vieno iš Lietuvos kariuomenės batalionų - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo - vėliava. / kam.lt nuotrauka

Gediminas, 1323 m. rašydamas laišką Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, pasirašė: "Gedeminne, dei gratia litphinorumrex ruthenorumque rex, prinpeps et dux Semigallie" ("Gediminas, Dievo malone lietuvių, rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis"). Laišką popiežiui Jonui XXII 1322 m. Gediminas taip pat pasirašė: "Gediminne, litwinorum et multorum ruthenorum rex" (Gediminas, lietuvių ir daugelio rusų karalius").

Popiežius 1324 m. į Gediminą kreipėsi - "Gediminui, lietuvių ir daugelio rusų garsiam karaliui". K.Zikaro nuomone, nevertėtų abejoti popiežiaus kanceliarijos išprusimu. Ji žinojo žaidimo taisykles, žinojo, kaip į ką kreiptis.

Gedimino ir visų to meto užsienio valdovų oficialūs dokumentai, visi metraštininkai jį vadina tik Lietuvos arba Lietuvos ir rusų karaliumi. Tad ar reikia dar daugiau įrodymų, kad Gediminas jo valdymo metais laikytas karaliumi? Kaip 1996 m. išleistoje knygoje "Lietuvos didieji kunigaikščiai" pažymi istorikas Ignas Jonynas, Gediminą didžiuoju kunigaikščiu pirmą kartą XV a. pavadino Janas Dlugošas. Istorikas Alfredas Bumblauskas 2012 metais išleistoje Lietuvos istorijoje teigia, jog "bent jau iki Jogailos tapimo Lenkijos karaliumi 1386 metais Lietuva nusipelno būti vadinama karalyste, tegu ir neturint visų Vakarų pripažinimo atributų - nesistemine karalyste".

Kodėl Vytautas siekė karūnos

Po Lietuvos krikšto įsigaliojo Vakarų taisyklės - karaliais buvo laikomi tie, kurie karūną gaudavo iš popiežiaus rankų. Tačiau iki tol, daugelio istorikų nuomone, mūsų valdovus taip pat galima laikyti karaliais.

Į kiek kitokią situaciją pateko Vytautas Didysis, nes Lietuva jau buvo tapusi krikščioniška. Pasak istoriko Tomo Baranausko, Vytauto karūnavimo ir jo titulavimo karaliumi pagal vakarietišką krikščionišką tradiciją klausimas buvo aktualus tik jo laikais, nes tuo metu didžiojo kunigaikščio titulas reiškė žemesnę padėtį Lenkijos karaliaus Jogailos atžvilgiu. "Vytautas buvo laikomas pavaldžiu Lenkijos karaliui. Tad jo žingsnis siekti karūnos susijęs su jo noru siekti savarankiškumo. Ne tiek sau, nes tada jis jau gyveno paskutinius metus, kiek Lietuvai, kadangi norėjo po savęs palikti savarankišką valstybę, - aiškina T.Baranauskas. - Vytautas pats savęs tituluoti ar laikyti karaliumi jau negalėjo, nes Lietuva buvo apkrikštyta, pasikeitė žaidimo taisyklės. Tad Vytautas, kad ir kaip būtų gaila, sutarčių su Jogaila pagrindu de jure buvo jam pavaldus, nors de facto tuo metu savarankiškai valdė vieną didžiausių valstybių Europoje. Paprastai tariant, Vytautas buvo priėmęs vakarietiškas žaidimo taisykles ir tik pagal jas jau galėjo tapti karaliumi."

Kariškiai, kuriems svarbi patriotiškumo dvasia, primena, kad trypčiodami vietoje kenkiame savo valstybės prestižui. / LŽ archyvo nuotrauka

Tad suprantama, kodėl iki Jogailos ir Vytauto visuose metraščiuose, laiškuose mūsų valdovai vadinami "rex", vokiškai "konig".

Nedrįstame vadintis monarchija

Karo istoriko, vieno iš knygos "Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos" K.Zikaro manymu, ne tik Mindaugą, bet ir Traidenį, Vytenį, Butigeidį, Gediminą, Algirdą, Kęstutį ir Jogailą reikėtų vadinti Lietuvos karaliais, nes taip į juos kreipdavosi oficialūs Vakarų asmenys, taip jie ir patys save įvardydavo. "Livonijos kronikose Algirdas taip pat vadinamas karaliumi. Pavyzdžių netrūksta, - kalbėjo K.Zikaras. - Tačiau mūsų istorikai kažin ko lūkuriuoja, dar nepersiorientavo. Jeigu laikysimės nuomonės, kad karaliais galima vadinti tik tuos, kurie gavo karūną iš popiežiaus, pažiūrėkime, kaip elgiasi kitos Europos šalys. Anglijoje valdovai vadinami karaliais nuo pagonybės laikų. Apskritai vakarietiškoje istoriografijoje tiek daug reikšmės karūnai ir popiežiui neteikiama." Kitos šalys, pavyzdžiui, protestantai skandinavai, ir be karūnos iš popiežiaus rankų savo valdovus vadina karaliais.

Mes kažin kodėl nedrįstame. Tačiau trypčiodami vietoje kenkiame savo valstybės prestižui. Tuo ypač susirūpinę kariškiai, kuriems svarbi patriotiškumo dvasia. Tad pradžioje jau vien batalionų pervadinimas karalių vardais leistų visuomenei susimąstyti apie nepagrįstai menkintus valdovus ir mūsų istoriją. Juk galime save sieti ne su žemesnio statuso valstybe (to ypač ilgai, remdamasi J.Dlugošo tradicija, siekė Rytų kaimynė), o su istorine didvalstybe - imperinių bruožų turinčia monarchija.

Savinasi mūsų istoriją

Tuo metu, kai mes trypčiojame vietoje ir nedrįstame aiškiai apibrėžti savo istorijos, ją bando savintis kitos kaimynės - Baltarusijos - atstovai. Jei mes - tik "kunigaikštystė", kaimynės šalies istorikai jau prabyla, kad ši kunigaikštystė - Rusios. Štai internete ("YouTube") platinamas animacinis filmukas, pasakojantis apie Baltarusijos istoriją, vaizduoja geležinį vilką ir Gedimino pastatytą Vilnių.

Anksčiau baltarusiai laikė save rusėnais, pravoslavais, tačiau apsidairė, kad jų šalyje per daug LDK paveldo. Pastaruoju metu, toleruojant oficialiai gretimos valstybės valdžiai, baltarusiai jau ėmė laikyti save litvinais. Ir tai, jų istorikų interpretacijomis, nieko bendro su lietuviais neturi. Pavyzdžiui, istorikas Vadimas Deružinskis knygoje "Baltarusijos istorijos paslaptys" rašo: "Daugelis baltarusių nežino, kad mūsų gyventojai iki 1840-ųjų vadinosi litvinais. Viduramžiais jokios Baltarusijos nebuvo, buvo Litva. Tačiau ji su Lietuvos Respublika nieko bendro neturi."

Denisas Gaišunas Baltarusijos spaudoje teigia: "Carinės Rusijos laikais LDK gyvenę litvinai gavo baltarusių pavadinimą. Litvinai - tai dabartiniai baltarusiai, o dabartiniai lietuviai - tai žemaičių ir aukštaičių palikuonys." Kaip LŽ pabrėžė ir K.Zikaras, Baltarusijos istorikai pastaruoju metu LDK ėmė vadinti slavų stačiatikių dariniu. Pasak istoriko, toks mūsų istorijos savinimasis įgauna grėsmingą mastą, nes į baltarusių interpretaciją įsiklausoma. Antai neseniai Rusijos liberalų demokratų lyderis Vladimiras Žirinovskis viešai pareiškė, kad jei Baltijos šalys drįs pritarti Vakarų pozicijai dėl Sirijos, bus nubaustos: "Vilniaus kraštą atiduosime Lukašenkai. Juk tai baltarusių žemės."

K.Zikaro žodžiais, save gerbiančios valstybės priešinasi, kai savinamasi jų istorija. Lietuva, deja, net jokio animacinio filmuko apie savo istoriją neturi. O jis galėtų duoti greitą ir veiksmingą atkirtį neteisėtam savinimuisi.

Kariškiai bei karo istorikai, pradėję kovą už Lietuvos karalystę, laukia ir visuomenės pritarimo.

***

Palyginimui kviečiame pasižiūrėti lenkų animacinį filmą, pristatantį savo šalies istoriją. Filmas kainavo 5 mln. zlotų.

O latviai savo istoriją vaizduoja štai taip...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"