TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Artėjančios krizės nuojauta

2009 03 27 0:00

Prisimindami "Lietuvos žinių" 100 metų sukaktį, šį kartą paskaitykime, ką laikraštis rašė 1928 ir 1938 metų paskutiniąją kovo savaitę.

"Kieno naudai?" - klausia 1928 metų kovo 23 dienos numerio redakcinis straipsnis apie Lietuvos ir Lenkijos santykių problemas.

"Paskutinėmis p. A.Voldemaro ir p. A.Zaleskio notomis pasiekta, rodos, pirmo tarp Lenkijos ir Lietuvos po Vilniaus pagrobimo tiesioginio susitarimo: tai būtent dėl būsimų derybų vietos, laiko ir kai kurių kitų jų apystovų.

Skaitytojus, žinoma, domina svarbiausias klausimas, o apie ką bus deramasi. Ar bus svarstomas Vilniaus klausimas, ar Lietuvos delegacijai teks pasitenkinti ta derybų programa, kurią pasiūlė p. A.Zaleskis savo pirmojoje notoje?

Į šį klausimą šiandien galima taip pat bent apytikriai atsakyti. Iš to, kas buvo rašoma prancūzų ar lenkų spaudoj, galima spręsti, kad Karaliaučiuje Vilniaus klausimas nebus paliestas. Lenkai yra nusistatę neleisti įrašyti šio klausimo į derybų dienotvarkę. Tokiu būdu derybos Karaliaučiuje palies tik ekonominius klausimus, ypač susisiekimo tarp Lietuvos ir Lenkijos sutvarkymą. Čia turima galvoj geležinkelį, paštą, telegrafą, telefoną, miško plukdymą Nemunu, ir pagaliau, sėkmingai išsprendus minėtus klausimus, lenkai rengiasi, matyt, pasiūlyti ir provizorinę prekybos sutartį.

Mes visados buvome tos nuomonės, kad visus žygius santykiuose su lenkais reikia vertinti, atsižvelgiant į tai, ar jie palengvina, ar pasunkina pagrindinės problemos sprendimą - mūsų pagrobtos sostinės vadavimą. Kadangi derybos Karaliaučiuje turi suvesti mus į ekonominius santykius su lenkais, visiškai apeinat Vilniaus klausimą, tai tos derybos taip, kaip jos yra šiandien sumanytos, gali būti naudingos tik Lenkijai, bet ne Lietuvai."

Kito numerio vedamajame priduriama:

"Šiandien ir buvę mūsų draugai blogai apie mūsų kraštą atsiliepia. O tokiomis aplinkybėmis eiti mums su byla į Tautų Sąjungą - mažas nuraminimas. Dėl to dabartinė valdžia, jeigu ji tikrai siekia Lietuvos gerovės, jeigu jai rūpi Vilniaus vadavimas, turi pirmiausiai dėti pastangų atitaisyti pagadintą užsienių opiniją apie Lietuvą. O kelias tam atitaisymui tėra tik vienas - tai grąžinimas demokratinės tvarkos ir atstatymas nutrauktų tarp vyriausybės ir visuomenės ryšių."

Straipsnyje, pavadintame "Lenkų kareivių plėšikavimai", rašoma:

"Kovo 15 d. naktį 5 lenkų kareiviai perėję demarkliniją išnešė iš ūkininko Šeštoko Jono, gyv. Kalniškių kaime, rūsio keletą maišų bulvių. Šis lenkų kareivių plėšikavimas buvo pastebėtas mūsų pasienio sargybos ir sulig pėdų žymėmis nustatyta, kad jų būta 5 žmonių.

Prie kalbamojo ūkininko rūsio buvo pastatyta sargyba, nes buvo manoma, kad panašūs plėšikavimai gali pasikartoti. Ir tikrai, kovo mėn. 17 d. apie 22 val. 6 lenkų kareiviai peržengė demarkliniją tikslu pakartoti savo plėšimą. Mūsų sargybos policininkas lenkų kareivius, perėjus jiems demarkliniją, sustabdė šūksniu "Kas čia eina", o išgirdęs lenkų komandą ir jų ginklų barškėjimą paleido į lenkų kareivius 10 šūvių; lenkai atsakydami į tai 7 šūviais pasitraukė atgal.

Apie šį lenkų kareivių demarklinijos peržengimą plėšikavimo tikslu žodžiu pranešta lenkų kordono viršininkui."

Tačiau tuo metu santykiai su kaimynais dar nebuvo svarbiausia laikraščio tema. Ne mažiau dėmesio jame skiriama kasdienio šalies gyvenimo aktualijoms:

"Pamažu jau prasideda šių metų statybos sezonas. Iš skaičiaus paduodamų miesto statybos komisijai visokių planų ir planelių reikia spėti, kad ateinančios vasaros statybos darbai eis gana plačiai. Įvykusiame kovo 20 dieną Statybos komisijos posėdyje buvo patiekta apie 50 visokių naujų statybos darbų. Daugiausia užsistato Žaliasis Kalnas ir Šančiai, bet yra jau numatoma nemaža statybos darbų pačiame centre. Taip pat prie Laisvės Alėjos 41 patiektas gražus keturių aukštų mūro namų planas, kuriuose bus įrengtas kino teatras. Vienam ar kitam namui pristatomas antras ar trečias aukštas, dažnai kur įrengiama kanalizacija, vandentiekis ar centralinis apšildymas. Pamažu miestas bus aprūpintas geresniais butais."

--

"Pagrindiniu savo darbų programos punktu šiems metams Kauno Miesto Valdybos kanalizacijos ir vandentiekio skyrius pastatė vandentiekio darbus. Jau padarytas vamzdžių užsakymas Anglijoj. Pirmutinė vamzdžių partija - apie 700 tonų bus pristatyta Klaipėdon nevėliau balandžio 30 d; antroji ir paskutinė partija atplauks Klaipėdon liepos mėn. pabaigoje. Užsakytų vamzdžių užteks įkloti magistralinę liniją nuo siurblių stoties Kleboniškiuose iki Senajam miestui ir pačiame mieste pastatyt vandentiekio tinklo pagrindines linijas.

Darbams vykdyti Miesto valdyba veda darybas su Lietuvos Banku gauti iš jo reikalingų kreditų. Banko Valdyba palankiai sutiko Miesto Valdybos prašymą ir reikia tikėtis, kad kliūčių iš tos pusės nebus."

--

"Paskutiniame miesto v-bos švietimo komisijos posėdy buvo apsvarstytas mokslo amžiaus vaikų registracijos klausimas. Komisija apsvarsčiusi išklotą klausimą, priėjo išvados, kad vaikų registracija yra būtina tam, kad turėtų tikslią statistiką, kiek vaikų mieste mokinasi ir nesimokina, kad būtų galima spręsti, kokiam vaikų skaičiui reikės statyti naujas mokyklas. Nutarta prašyti miesto tarybą išleist privalomą nutarimą, kad kiekvienas tėvas, motina arba globėjas privalo užregistruoti visus vaikus nuo 7 m. iki 14. Už neregistravimą numatyti pabaudą."

--

"Kur statys Aleksoto tiltą:

Aleksoto tiltui statyti buvo keli projektai - ties Vytauto bažnyčia, ties Panevėžio g. ir ties Birštono g. Aukštutinės Fredos gyventojai naują tiltą prašė statyti ties Aleksoto g-ve.

Susisiekimo komisija pasitarus su Kauno miesto valdyba nustatė naują tiltą statyti ties Aleksoto g-ve. Dabar eina paruošiamieji darbai, pati statyba prasidės Slabados tilto statybai pasibaigus."

Tą savaitę būta ir vieno trumpo pranešimo apie retą tiems laikams įvykį:

"Orlaivio avarija Marijampolėj. Aeroplanas sudegė. Lakūnas sužeistas.

Vakar mūsų aviacijos aeroplanui Marijampolėj kylant į viršų, įvyko avarija. Aeroplanas nukrito ant žemės ir sudegė. Lakūnui kp. Januškevičiui sužeista galva. Kar. Martinkus liko sveikas. Priežastys aiškinamos."

Tos pačios 1938 metų publikacijos aiškiai liudija apie Lietuvoje bręstančią politinę ir moralinę krizę, kurios pradžia tapo Lenkijos ultimatumas dėl diplomatinių santykių užmezgimo.

Kovo 23 dienos numeryje cituojamas per radiją padarytas vidaus reikalų ministro pranešimas, kuriuo informuojama apie Lietuvos priimtą Lenkijos ultimatumą. Be kita ko, čia rašoma:

"Kaip žinoma, persveriančios lenkų kariuomenės pajėgos buvo tuo metu sukoncentruotos prie administracijos linijos. Apie tai buvo painformuotos Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir SSSR vyriausybės, kurios panaudojo savo įtaką Varšuvoje, kad paveiktų lenkus atsiimti ultimatumą. Didžiųjų valstybių padaryti demaršai Varšuvoje neturėjo pasekmių. Didžiosios valstybės padarė demaršus Varšuvoje, bet nežiūrint to, ultimatumas buvo įteiktas. Ir įteikus ultimatumą, didžiųjų valstybių žygiai buvo daromi toliau, tačiau paaiškėjus, kad lenkų vyriausybė ultimatumo atsiimti nesutinka, tų valstybių vyriausybės, akivaizdoje susidariusios padėties, gresiančios Europos taikai, patarė vyriausybei lenkų ultimatumą priimti. Norėdama išlaikyti Europoje taiką, vyriausybė nusistatė kovo 19 d. lenkų ultimatumą priimti.

Piliečiai, iš atpasakotų įvykių eigos aišku, kad aukščiausias Lietuvos valstybės ir tautos interesas reikalavo, kad vyriausybė priimtų Lenkijos ultimatumą.

Šis ultimatumas liečia tiktai diplomatinių santykių užmezgimą ir patikrinimą susisiekimo tarp pasiuntinių ir jų vyriausybių. Kitų klausimų ultimatumas neliečia. Vyriausybė laukia, kad visa tauta ją palaikytų. Mes turime išlaikyti šaltą kraują ir pusiausvyrą. Mes turime suburti visas savo tautos gyvąsias pajėgas ir panaudoti jas nepriklausomos suvereninės Lietuvos valstybės stiprinimui ir apsaugai.

Nepasiduokime jokioms provokacijoms, jokiems gandams, kuriuos skleidžia mūsų priešai. Nebėra dabar vietos neapgalvotiems žingsniams. Tauta reikalauja iš jūsų, piliečiai, pilno pasitikėjimo savo Vadu ir jo pastatyta vyriausybe. Suburtomis jėgomis atremsime visas mūsų priešų pastangas, vis tiek, iš kur eitų, ir patikrinsime mūsų tatai laisvę ir nepriklausomybę."

Čia pat skelbiamas Kauno apskrities komendanto įsakymas Nr. 21, kuriame, be kita ko, nurodoma:

"Draudžiu:

1. Be mano sutikimo eisenas, demonstracijas ir susibūrimus gatvėse, aikštėse ir kitose viešosiose vietose; policija bet kurioje vietoje ir kiekvienu metu gali sustabdyti judėjimą ar uždrausti pasilikti gatvėje net ir atskiriems žmonėms.

2. Skleisti žodžiu kurstančius prieš esančią Lietuvos vyriausybę, kariuomenę ar jos vadovybę gandus bei kurstyti vieną visuomenės dalį prieš kitą."

Kovo 26-ąją dienraštis pristato visuomenei naujus Vyriausybės narius: premjerą Vladą Mironą, krašto apsaugos ministrą generolą Stasį Raštikį, teisingumo ministrą Boleslovą Masiulį, vidaus reikalų ministrą Silvestrą Leoną ir finansų ministrą Julių Indriūną.

Kovo 24 dieną dienraštis jau informuoja apie priimto ultimatumo pasekmes:

"Vakar vakare apie 9 val. traukiniu nuo Obelių į Kauną atvyko Lenkijos užsienių reik. m-jos atstovas Jurgis Klopotovskis su vienu palydovu. Su savim atsivežė keturis lagaminus. Stotyje jį pasitiko lenkų žurnalistas p. Zaviša ir keletas Lietuvoje gyvenančių užsienio laikraščių atstovų.

J.Klopotovskis apsistojo Lietuvos viešbutyje. Viešbutyje gyvenančiu p. Klopotovskiu labai rūpinasi p. Zaviša. J.Klopotovskis Kaune rūpinsis būsimos Lenkijos pasiuntinybės Lietuvoje reikalais, suieškos patalpas ir kt. Be to, jis minimas kaip būsimos Lenkijos pasiuntinybės patarėjas."

Čia pat trumpai informuojama ir apie mūsų pasiuntinio Varšuvoje paskyrimą:

"Lietuvos pasiuntiniu Varšuvoje paskirtas p. K.Škirpa. Lenkų valstybės prezidentas jau suteikė savo sutikimą jo paskyrimui."

--

"Lenkų elgesys švelnėjęs Vilniaus lietuvių atžvilgiu:

Vokiečių telegramų agentūra iš Varšuvos praneša, kad represijos prieš lietuvius Vilniuje, kurios pastaraisiais mėnesiais buvo žymiai sustiprintos, lenkų įstaigų palaipsniui sustabdomos. Esą lenkai norį palengva atstatyti senąją padėtį. "Kurjer Poranny" pranešimu, netrukus lietuviams būsią leista Vilniuje išleisti naują dienraštį vietoje prieš kelis mėnesius uždaryto "Vilniaus rytojaus"."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"