TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Atrastas Kuršo skerdynių paminklas

2013 11 11 6:00
Šie prie Klaipėdos vokiečių įrengti kariniai įtvirtinimai ilgai slėpėsi miško glūdumoje. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Antrojo pasaulinio karo pėdsakai Klaipėdos krašte istorikams ir paveldosaugininkams mena vis kitas mįsles - randama naujų objektų.

Šios publikacijos autoriui neseniai pavyko aptikti dar nežinomą ir nefiksuotą vadinamųjų Kuršo skerdynių, per kurias sovietų pusėje kariavo ir 16-oji lietuviškoji divizija, vokišką gynybinę liniją su 12 kulkosvaidžių bei pabūklų pozicijų. Mažiausiai 1,5 km ilgio gynybinis mazgas – gana gerai išlikusios tranšėjos, pylimai, kilpos formos lizdai šauliams - driekiasi mišku ir raistu netoli Kalotės ežero, Klaipėdos rajone.

Paveldosaugininkai teigia, jog šis naujas radinys papildo itin turtingą vokiečių karo paveldo sąrašą pajūryje ir gali pretenduoti į valstybės apsaugą.

Ištisas gynybos pylimas

Yra žinoma, kad per Antrąjį pasaulinį karą Raudonoji armija 1944 metų spalį gana netikėtai ir, kaip paaiškėjo, chaotiškai ėmė šturmuoti vokiečių pozicijas pajūryje. Raudonoji armija siekė atkirsti ir sunaikinti jų pajėgas Neringoje, aplink Klaipėdą, todėl vokiečiai buvo įsirengę trijų gynybinių pusžiedžių pasipriešinimo pozicijas. Visa bendra Baltijos jūros pakrantės gynybos linija Lietuvos ir Latvijos teritorijoje vadinosi „Kurland“, arba Kuršo linija.

Kai kurių istorikų teigimu, per kovas dėl Kuršo žuvo daugiausia lietuvių. Sovietai taip pat patyrė milžiniškų nuostolių, nors to iki šiol nepripažįsta dėl išties nevykusio puolimo, kai klimpo tankai, buvo puolama kartojant tas pačias klaidas ir iš tų pačių pozicijų.

Vokiečiai 1944 metų spalį gana netikėtai sau atrėmė pirmąjį Raudonosios armijos šturmą, todėl per atokvėpį puolė skubiai įrengti trūkstamas gynybines pozicijas. Jos buvo išdėstytos trimis puslankiais aplink Klaipėdą.

Klaipėdos krašte betoninės konstrukcijos, bunkeriai gerai žinomi ir ištyrinėti, tačiau dabar ošiančiuose pajūrio miškuose, ypač raistuose, pelkėse, vis dar galima rasti naujų Kuršo gynybos objektų. Šis netoli Kalotės ežero įrengtas, kaip spėjama, antrosios gynybinės linijos (pirmoji buvo pačiame uostamiestyje) maždaug 0,5 m aukščio pylimas prieš 70 metų buvo karių tranšėja. Jis mišku ir raistu trimis puslankiais vingiuoja apie 1,5 kilometro. Tačiau įdomiausios yra palei pylimą maždaug kas 100 metrų įrengtos išsikišusios savotiškos kilpos (iš viso jų rasta 12), kurios vietomis siekia 8 metrų ilgį ir iki 4 metrų plotį.

Jose išlikę Y formos tranšėjų pėdsakai vienur ryškesni, kitur visai beveik susilyginę su miško paklote. Spėjama, kad tose „kilpose“ buvo įsitaisę šauliai su kulkosvaidžiais arba lengvaisiais pabūklais. Gali būti, jog Kalotės ežero apylinkėse, minėtoje gynybinėje linijoje, nuolat budėjo apie pusšimtis vokiečių karių.

Raudonoji armija bandė užimti Klaipėdą net apie keturis mėnesius. Savo nevykusį puolimą ji "įamžino" kaip ilgiausią Antrojo pasaulinio karo metais vykusį vokiečių kontroliuojamo miesto šturmą. Tuomet Europoje nė vienas kitas didmiestis taip ilgai neatlaikė sovietų antpuolio.

Reikėtų inventorizacijos

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius ir Antrojo pasaulinio karo istorijos žinovas Laisvūnas Kavaliauskas LŽ patvirtino, kad rastas gynybinis mazgas iki tol buvo nežinomas. „Ši aptikta gynybinė sistema papildo bendrą mūsų suvokimą apie vokiečių gynybines pozicijas Klaipėdos krašte, o jų būta labai daug ir įvairių. Yra žinoma, kad mūšiai dėl Kuršo, Klaipėdos buvo vieni intensyviausių Antrojo pasaulinio karo istorijoje. Rastas gynybinis mazgas įrengtas anuomet palvėje - ten miško nebuvo - ir skirtas rusų antpuoliams greičiausiai iš šiaurės arba rytų stabdyti“, - pasakojo paveldosaugininkas.

Anot jo, naujas radinys savo struktūra ir vadovaujantis pačių sovietų sudarytais vokiškų įtvirtinimų brėžiniais panašus į pabūklų liniją. „Deja, neturime vienoje vietoje, vienoje schemoje ar moksliniame darbe grafiškai inventorizuotų visų Antrojo pasaulinio karo įtvirtinimų Klaipėdos krašte. Gal koks nors istorikas ryšis imtis šio titaniško darbo ir lokalizuos, pažymės visą lauko fortifikaciją. O linija prie Kalotės ežero verta dėmesio, nes pylimai, buvusios tranšėjos, kaip matyti iš nuotraukų, gana gerai išsilaikiusios, ir tą sistemą būtina išsaugoti. Laikas bėga, smėlis pustomas, vyksta žemės erozijos procesai, statomi nauji gyvenamieji kvartalai, tad tas karinis paveldas negrįžtamai sunyks, jei bus neprižiūrimas“, - kalbėjo L.Kavaliauskas.

Jo manymu, gynybinis mazgas netoli Kalotės ežero artimiausiu metu gali papildyti kultūros vertybių registro sąrašą. „Tačiau pirmiausia į tą registrą reikėtų įtraukti betoninius įrenginius, iš kurių kol kas tik trys yra pripažinti kultūros paveldu, ir jie - vokiški. Susirūpinti karinio paveldo apsauga savo teritorijoje galėtų ir Pajūrio regioninio parko direkcija“, - svarstė peveldosaugininkas.

Vokiečiai skubėjo

Istorikas, Klaipėdos universiteto docentas Vygantas Vareikis LŽ pasakojo, kad tais lemtingais Klaipėdai 1944 metais Raudonoji armija savo puolimą pradėjo nuo Žemaitijos, jau buvo užėmusi Palangą, Nemirsetą. „Vokiečiai iš pradžių turėjo labai silpnas užtvaras, nes nesitikėjo tokio galingo šturmo. Sovietams nepavyko užimti uostamiesčio per pirmąjį staigų puolimą, todėl vokiečiai turėjo laiko greitai įsitvirtinti aplink Klaipėdą. Ginti miesto iš Rygos įlankos buvo pasiųsti ir karo laivai su galingais pabūklais, aplink uostamiestį pradėta skubiai ręsti lauko fortifikacijas, kasti gynybinius mazgus“, - aiškino istorikas.

Literatūroje rašoma, kad Kurše kaip niekur kitur pasireiškė sovietinės vadovybės nelankstumas ir bukumas, atrodė, lyg Josifas Stalinas tyčia leido jiems "pasižymėti" čia, kad kitur negadintų reikalų. „Iš tiesų 1945 metų sausio pabaigoje vokiečiai pasitraukė iš Klaipėdos: kas karo laivais, kas per Kuršių neriją į tuometį Kionigsbergą (dabartinį Kaliningradą). Tai, kad vokiečiams pavyko taip ilgai išsilaikyti, ypač po pirmo staigaus puolimo, buvo tarsi stebuklas“, - tvirtino istorikas. Jis taip pat teigė, jog prie Kalotės ežero greičiausiai driekėsi kulkosvaidžių linija, o Y formos tranšėjose, kilpos gale, buvo statoma medinė puslankio platforma, kad kulkosvaidininkas galėtų šaudyti 180 laipsnių kampu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"