Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Atrasti neolito statinių akmenys

 
2015 09 09 6:00
Per vasaros ir žiemos solsticiją, kai būna ilgiausia diena ir ilgiausia naktis, į Stounhendžą susirenka minios žmonių.  
Per vasaros ir žiemos solsticiją, kai būna ilgiausia diena ir ilgiausia naktis, į Stounhendžą susirenka minios žmonių.   Reuters/Scanpix nuotrauka

Archeologai netoli garsiųjų Didžiosios Britanijos Stounhendžo megalitų aptiko po žeme palaidotą mįslingą priešistorinį kompleksą. Apie 90 akmenų, kurių ilgis – iki 4,5 metro, buvo sustatyti maždaug prieš 4,5 tūkst. metų, bet vėliau užpilti žemėmis.

Atradimas padarytas prie Darington Volso – didelės žemių pylimais apjuostos aikštelės, mažiau nei už 3 km nuo Stounhendžo. Archeologai nurodė, kad po žeme palaidoti akmenys aptikti moderniais jutikliais. Neolito epochoje ta vieta galėjo būti naudojama ritualams atlikti arba kaip savotiška arena.

„Darington Volsas – svarbus paminklas, o iki šiol manėme, jog tai tėra didelis pylimas ir grioviu apjuosta aikštelė. Tačiau po šiuo didžiuliu paminklu yra kitas paminklas“, – sakė Bradfordo universiteto profesorius Vincentas Gaffney. Atradimas padarytas įgyvendinant Birmingamo ir Vienoje įsikūrusio Ludwigo Boltzmanno archeologinių kasinėjimų ir virtualiosios archeologijos instituto (LBI ArchPro) projektą „Paslėpti Stounhendžo kraštovaizdžiai“.

Manoma, kad atrasti akmenys buvo nuversti, o vėliau ant jų supiltas Darington Volso žemių pylimas. Monumentas, priklausantis Stounhendžo pasaulio paveldo kompleksui, yra vienas didžiausių iki šiol aptiktų hendžų – dažniausiai apskritų, statmenais akmenimis arba mediniais stulpais apjuostų aikštelių. Jo skersmuo – apie 500 metrų, o perimetras – daugiau kaip 1,5 kilometro.

Aikštelė, apjuosta 17,6 m pločio grioviu ir maždaug metro aukščio žemių pylimu, seniai glumino archeologus, nes viena jos pusė tiesi, o kita – išlenkta. Tiriant georadaru buvo nustatyta, kad tiesusis kraštas įrengtas virš C raidės pavidalo statinio, kuris galėjo būti naudojamas kaip apeigų vieta arba susitikimų arena.

Projekto iniciatorius Wolfgangas Neubaueris atradimą vadina fantastišku. Pasak jo, visą kompleksą kadaise tikriausiai sudarė iki 200 akmenų. „Trūkstami akmenys galbūt vėliau buvo panaudoti kaip medžiaga Stounhendžui statyti“, – aiškino mokslininkas ir pridūrė, kad palikti akmenys greičiausiai suskilo mėginant juos perkelti. Nors dar nė vienas jų neatkastas, archeologai mano, jog akmenys tikriausiai surinkti iš aplinkinių vietovių, panašūs į tą, kuris yra gretimame lauke ir žinomas kaip Gegutės akmuo.

„Tai, kad ten veikiausiai yra akmenys, juosiantys vienos didžiausių Europoje neolito gyvenviečių kompleksą, įterpia visiškai naują skyrių į Stounhendžo istoriją“, – pabrėžė Nacionalinio fondo archeologas Stounhendžo komplekse Nickas Snashallas.

BNS, LŽ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"