TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Atskleista Klaipėdos pilies paslaptis

2016 10 07 6:00
Šiųmečiai archeologiniai Klaipėdos piliavietės tyrimai suteikė daug naujos medžiagos apie miesto priešistorę. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Tyrimus Mėmelburgo piliavietės šiaurinės kurtinos vietoje baigiantys archeologai įminė vieną didžiausių Klaipėdos kūrimosi mįslių: kur stovėjo pirmoji, 1252 metais suręsta medinė pilis. Paaiškėjo, kad ji buvo įrengta Dangės žemupio saloje, būtent ten, kur vėliau iškilo ir vis augo mūrinė citadelė.

„Dešimtmečius spėliota, kad pirmąją pilį Livonijos ordinas pasistatė ne dabartinės vietoje, ji buvo kažkur šiauriau, o kiti manė, jog piečiau. Dabar jau aišku: naudotasi ta pačia sala. Šias išvadas padarėme po šiųmečių archeologinių tyrimų, remdamiesi paleogeografine medžiaga“, – „Lietuvos žinioms“ sakė tyrimų vadovas dr. Gintautas Zabiela.

Per tyrimų pusmetį mokslininkai rado apie 200 unikalių artefaktų ir dar per 2 tūkst. kitokios archeologinės medžiagos vienetų. Taip pat atkasė seniausio Klaipėdoje, XIII a. pab. – XIV a. pr. pastato fragmentus.

Radinių – nedaug

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto tyrėjų komanda piliavietės šiaurinės kurtinos vietoje pradėjo darbuotis balandį ir pagrindinius kasinėjimus jau baigė. Iš viso ištirtas 1 tūkst. kv. metrų plotas, kastasi į 2–5 metrų gylį. Mokslininkus nudžiugino tai, kad pavyko prisiliesti prie nesuardyto XIII a. vid. – XIV a. kultūrinio sluoksnio.

„2014 metais, kasinėdami rytinės kurtinos vietoje, džiaugėmės galybe radinių: per 4 tūkst. unikalių artefaktų ir net 35 tūkst. kitokios archeologinės medžiagos vienetų. Radome ir XIII amžiaus artefaktų, tačiau jie slypėjo vėlyvesniuose sluoksniuose. O šiemet galėjome prisiliesti prie nesuardyto būtent Klaipėdos pilies kūrimosi laikotarpio sluoksnio“, – pasakojo dr. G. Zabiela.

Gintautas Zabiela: "Paaiškėjo, kad nuo pat 1252-ųjų pilies vieta nesikeitė."

Jis paaiškino, kodėl tai svarbu. „Aptikome vokiškos ir kuršiškos keramikos. Tad labai aiškiai jau žinome, kaip atrodė XIII amžiaus kuršių gamintų puodų šukių faktūra. Kai randi šukių piliakalniuose, gyvenvietėse, jas labai sunku datuoti, o piliavietės radiniai jau aiškiai apibrėžia konkretų laikotarpį. Kuršiai tuo metu puodus apžiesdavo naudodami tam tikrą technologiją“, – kalbėjo jis.

Vokiečiai jau buvo įvaldę didelio meistriškumo žiedimo techniką, o kuršiai arba lipdydavo puodus, arba juos apžiesdavo.

„Į molį įdėdavo liesiklio, akmens trupinių ir lipdydavo rankomis. Tada tokį kreivą puodą dėdavo ant medinio rato, kurio viduryje – ašis. Apačioje – dar vienas ratas. Puodžius kojomis sukdavo apatinį ratą ir indą apžiesdavo. O žiedimo technologija – jau kitokia: ratas sukasi kur kas greičiau, puodas gaminamas iš molio gabalo, o ne prieš tai jį nulipdžius“, – subtilybes dėstė archeologas.

Per kasinėjimus rasta ir kuršiškų segių, kirvis, apyrankių fragmentų, gintaro amuletas, tačiau dauguma artefaktų – vokiški, Vakarų Europos kultūros. Be įvairių namų apyvokos daiktų, papuošalų, vienas įdomesnių radinių, spėjama, sidabrinė lazdelė. Ji panaši į nusmailintą lazdelę, kuria buvo rašoma ant vašku padengtų lentelių.

Lemtingoji sala

Reikšmingiausi šiųmečių tyrimų rezultatai – aptikti Mėmelburgo papilio pastatai ir įvairios požeminės struktūros, kurios atvėrė naujus vartus į Klaipėdos priešistorę.

„Daug metų buvo tik spėliojama, kur 1252 metais Livonijos ordinas pasistatė pirmąją, medinę pilaitę, davusią pradžią Klaipėdos miestui. Manyta, kad ne toje pačioje vietoje, kurioje 1253 metais įrengė mūrinę, ją plėtė šimtmečiais, ir dabar tą teritoriją laikome piliaviete. Manyta, kad pirmąją pilį pastatė esą netinkamoje vietoje, todėl pasirinko kitą. Visgi paaiškėjo, kad nuo pat 1252-ųjų pilies vieta nesikeitė“, – teigė G. Zabiela.

Atliekant kasinėjimus rasta apie 4 metrus virš jūros lygio iškilusi kalva, ant kurios ėmė kurtis ordino atstovai.

„Tai buvusi smėlėta sala prie pat Dangės žiočių. Nustatėme, kad aplink tą salą buvo arba upės atšakos, arba šlapynės, tad niekur kitur pirmosios pilies ir negalėjo statyti. O 1252 metais buvo laikinas, medinis, per mėnesį suręstas nedidukas gynybinis įtvirtinimas. Livonijos ordinas anuomet turėjo ambicingų planų Mėmelburgą paversti Kuršo vyskupystės centru, todėl medinė pilaitė buvo perstatyta į solidesnę mūrinę“, – dėstė archeologas.

Gyveno „dėžutėse“

Vėlesniais dešimtmečiais ir šimtmečiais Mėmelburgo papilyje ėmė kurtis ir Klaipėdai pradžią davusi gyvenvietė.

„Atkasėme gal dešimt XIII amžiaus vidurio – XV amžiaus pastatų likučių. Seniausias gali siekti XIII amžiaus pabaigą. Namai buvo labai kompaktiški: vos 16 kv. metrų ploto. Kodėl? Kad šilumą geriau išlaikytų, nes tokio dydžio pastate gyventa šeimomis. Didelį namą būtų sunku šiltą išlaikyti žiemą. Žmonės viduje turėdavo įsirengę ugniavietę, židinį, dūmai išeidavo pro angas stoge. Namas būdavo skirtas tik pavalgyti ir nakvoti. Spėjama, kad šlaitiniai stogai buvo dengti nendrėmis“, – kalbėjo G. Zabiela.

Pirmieji, jei galima taip pavadinti, klaipėdiečiai itin mėgo valgyti mėsą. Tai įrodė archeologiniai tyrimai.

„Tyrinėtuose plotuose radome beveik 5 tūkst. įvairiausių gyvūnų kaulų, daugiausia – naminių: kiaulių, raguočių. Tačiau žmonės mėgo ir medžioti, nes aptikome ir laukinių žvėrių kaulų. Likusi didžiulė mįslė, kaip ordino žmonės galėjo laisvai medžioti etninėse kuršių žemėse? Juk netoli Mėmelburgo pilies jau egzistavo galingos kuršių gyvenvietės, pilys: Poys, Žardės, Gibišių, Laistų ir kitos. Bet jokių Klaipėdos pilies puolimo, jos deginimo pėdsakų neradome“, – pasakojo mokslininkas.

Iškelta versija, kad Pilsoto žemės kuršiai, gyvenę arčiausiai Livonijos ordino citadelės Dangės žemupyje, bent jau iki Durbės mūšio 1260 metais buvo sudarę savotišką taikos sutartį, net tiekdavo maistą į Mėmelburgą bei vertėsi amatais priešpilyje.

Žvilgsnis į ateitį

Baigus šiaurinės kurtinos archeologinius tyrimus darbą pradėjo statybininkai. Tarp bastionų bus suformuota kurtina, o jos viduje įrengtas savotiškas betono sarkofagas. Toks, koks yra po rytine kurtina. Šiaurinėje planuojama įkurti unikalias muziejines erdves, rodyti dar nematytas ekspozicijas.

„Nusprendėme, kad šiųmečių kasinėjimų metu atidengti medinis takas, gatvelės fragmentas ir to seniausio pastato likučiai bus neliečiami. Medieną konservuosime. Tai bus gana unikalus muziejininkystės atvejis Lietuvoje, nes dažniausiai radiniai iškeliami iš jų pirminės vietos, konservuojami ir perkeliami į muziejus. Dabar gi viską rodysime taip, kaip buvo rasta, autentiškoje aplinkoje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.

Ateityje planuojama į pietus pailginti vakarinį piliavietės griovį (dabar jame įrengtas jachtų uostelis), tuomet vėl būtų atliekami moksliniai tyrimai. Taip pat ketinama išardyti dalį dabartinės Priešpilio gatvės ir greta įrengti naują gatvę, vedančią į kruizinių laivų terminalą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"