TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Auksą saugojo tikėdami Lietuvos laisve

2013 09 13 6:00
Vos atskridęs į Vilnių J.de Larosiere'as (dešinėje) susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku V.Vasiliausku ir Gedimino prospektu atžingsniavo į Pinigų muziejų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Buvęs Prancūzijos centrinio banko valdytojas Jacques'as de Larosiere'as, atvykęs į Vilniuje šiomis dienomis vykstantį Europos finansų forumą, renginio išvakarėse tik išlipęs iš lėktuvo pirmiausia nuskubėjo į Lietuvos banką, su kuriuo jį sieja šilti prisiminimai. 1992 metais jis Lietuvai grąžino prieškariu patikėtą saugoti auksą - daugiau kaip dvi tonas.

J.de Larosiere'as susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku, o paskui kartu apsilankė sostinės centre esančiame Pinigų muziejuje. Svečiui buvo parodytas stendas, pasakojantis apie Prancūzijos centrinio banko vaidmenį sugrąžinant 2,25 tonos aukso Lietuvai po sovietų okupacijos. J.de Larosiere'as Prancūzijos bankui vadovavo 1987-1993 metais.

Muziejaus archyvo nuotraukoje - J.de Larosiere'as ir buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vilius Baldišis 1992 metais prie Lietuvos aukso luitų, kurie Prancūzijos banke buvo padėti 1935 metais. V.Vasiliauskas svečiui padovanojo Mindaugo Vinkaus knygą "Tikroji litų spausdinimo istorija", kurioje publikuota ir istorinė Paryžiuje daryta nuotrauka.

J.de Larosiere'as nusišypsojo, sakė gerai prisimenantis šią akimirką, o paskui susidomėjęs apžiūrėjo Pinigų muziejų, pasisvėrė ant svarstyklių, kurios nustato, kiek žmogus kainuotų, jeigu visas būtų iš aukso, sidabro ar platinos. Atsispausdinęs lietuvišką skatiką ant knygos žymeklio, jį įsidėjo į tą puslapį, kuris jo karjeroje buvo įsimintinas. J.de Larosiere'as maloniai sutiko atsakyti į "Lietuvos žinių" klausimus.

Prancūzų argumentai

- Sovietų Sąjunga dar 1940 metais pirmą kartą kreipėsi į užsienio šalis, kuriose buvo saugomas Lietuvos auksas, ir pareikalavo jį grąžinti "Gosbankui", kaip "teisėtam" įpėdiniui. Kada susidūrėte su šiuo sovietų reikalavimu, koks buvo jūsų atsakymas, argumentai?

Pinigų muziejuje išvydęs istorinį aukso gražinimo Lietuvai momentą užfiksavusią nuotrauką J.de Larosiere'as nusišypsojo. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

- 1987 metais pradėjęs vadovauti Prancūzijos bankui jau buvau susipažinęs su šiuo reikalu, archyvuose buvau skaitęs ankstesnio mūsų banko valdytojo susirašinėjimą su "Gosbanko" atstovais. Dar pirmame laiške Prancūzijos išdėstyti argumentai buvo paprasti - negalime atiduoti aukso Sovietų Sąjungai, nes tas, kuris jį padėjo, nebuvo "Gosbankas", tai buvo nacionalinis Lietuvos bankas. Laikėmės taisyklės, kad indėlį galime grąžinti tam, kuris jį padėjo, arba teisėtam paveldėtojui. Prancūzija nepripažino Lietuvos aneksijos, todėl ir atsisakė grąžinti auksą.

Vėliau sovietai bandė auksą išvilioti apgaulės būdu. Jie atsiuntė prašymą iš Vilniuje esančio banko, prisistatė esantys teisėti nacionalinio Lietuvos banko įpėdiniai. Rašė, jog bankas įsikūręs Vilniuje, todėl yra centrinis šios respublikos bankas. Su teisininkais išstudijavome šį prašymą, išsiaiškinome, jog tai "Gosbanko" padalinys, ir atsakėme - apgailestaujame, kad turime jums pasakyti, jog negalime jums sugrąžinti šio aukso, nes jūs reprezentuojate ne Lietuvos banką, o "Gosbanką", jūs esate "Gosbanko" padalinys. Tai rusams sukėlė neviltį, ir daugiau apie šį auksą jie nekalbėjo.

- Kaip auksą pavyko išsaugoti per Antrąjį pasaulinį karą?

- Dėl ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Paryžiuje padėto Lietuvos aukso patirta daug nuotykių. Prancūzija buvo okupuota 1940–1944 metais. Kai Prancūzijos valdžia pamatė, jog Vokietijos armija greitai veržiasi į šalies gilumą, evakavome savo ir jūsų auksą. 1940 metų pavasarį aukso luitus sunkvežimiais atvežėme į uostą ir kariniu Prancūzijos laivu išplukdėme Afriką, į Dakarą (šį Senegalo uostą buvo įkūrę prancūzai ir jį valdė Antrojo pasaulinio karo metais - aut). Vėliau auksas buvo išgabentas į Prancūzijai priklausančią Martinikos salą Karibų jūroje. Stengėmės, kad nei rusai, nei vokiečiai neturėtų galimybės uždėti savo letenos ant Baltijos šalių aukso. Be Lietuvos, mums savo auksą dar buvo patikėjusi saugoti ir Latvija (mažiau nei dvi tonas). Per visą Antrąjį pasaulinį karą auksas gulėjo saugioje vietoje, o per metus po karo vėl buvo pargabentas atgal.

Aukso vingiai

- Švedija 1,27 tonos Lietuvos aukso atidavė Sovietų Sąjungai. Kaip jūs vertinate šį sprendimą?

- Lietuvos auksą, skirtingai, nei darė kiti bankai, mes saugojome. Švedija, kaip ir Anglija, turėjusi beveik tris tonas jūsų aukso, panaudojo jį savo reikmėms - padengė savo skolas Sovietų Sąjungai. Suprantama, Lietuvai atgavus nepriklausomybę politinės aplinkybės juos privertė grąžinti auksą iš savo pačių rezervo.

Nesinaudojome jūsų auksu, mūsų nuomone, tai nebuvo mūsų banko nuosavybė. Kai rusai prašė aukso, pasakėme, jog tai ne mūsų nuosavybė. Be to, niekada nepripažinome Baltijos šalių aneksijos. Saugojome auksą ne sau, o Lietuvai. Tai tiesiog skirtingi požiūriai.

- Kokia buvo tolesnė aukso istorija?

- Nei okupuotos Lietuvos, nei Latvijos nepripažinome. Kai tik jos 1990 metais paskelbė nepriklausomybę, ėmiausi iniciatyvos sugrąžinti auksą. Parašiau laiškus naujiems kolegoms į Lietuvos ir Latvijos bankus. Nurodžiau, kad Prancūzijos banke vis dar saugomas tas jūsų auksas. 1992 metais bankų vadovai atvyko į Paryžių, ir auksas buvo grąžintas teisėtiems savininkams. Taigi tokia istorija. Apie tai buvo keletas straipsnių ir Prancūzijos spaudoje, aš buvau pakvietęs žurnalistų.

Gera naujiena V.Landsbergiui

J.de Larosiere'o (kairėje) svečias Prancūzijos centriniame banke - tuometis Lietuvos banko vadovas V.Baldišis. Lietuvos aukso atgavimo ceremonija 1992 m. / Lietuvos banko Pinigų muziejaus archyvo nuotrauka

- Kada pirmą kartą lankėtės Lietuvoje?

- 1991 metų pradžioje atvykau pasakyti, kad turite aukso, kuris jūsų laukia Paryžiuje. Prisimenu, kai atvykau į Vilnių, jis atrodė vis dar okupuotas, pilna sovietų kareivių, barikados aplink Seimą, nepriklausomybės pradžia. Susitikau su tuomečiu jūsų valstybės vadovu Vytautu Landsbergiu. Jis buvo labai laimingas mane matydamas, nes tuo metu tikrai neturėjo daug gerų naujienų. Jam pasakiau, kad Prancūzija saugo daugiau kaip dvi tonos Lietuvos aukso. Nebepamenu, kurį mėnesį vyko šis mūsų susitikimas, bet labai gerai prisimenu V.Landsbergį, tarsi ką tik viskas vyko. Vėliau Lietuvoje dar lankiausi su kitais reikalais, bet tas pirmas kartas buvo labai įsimintinas.

Svarbiausia - viltis

- Ar ši istorija svarbi jūsų gyvenime, jūsų karjeroje?

- Taip, ši istorija svarbi mano karjerai, nes tai labai simboliškas įvykis. Saugojome šį auksą nuo 1935 iki 1992 metų - daugiau nei pusę amžiaus. Įsivaizduokite, saugojome auksą tos šalies, kuri tuo metu politiškai jau neegzistavo, kuri tuo metu nebuvo nepriklausoma. Sekėme įvykius, žinojome, kad Lietuva, Latvija ir Estija troško laivės.

Didžiuojuosi, kad Prancūzijos bankas nepalietė Baltijos šalių aukso, skirtingai nei kitos šalys. Tai reiškia, kad mes turėjome viltį, kad šio aukso savininkės vieną dieną taps nepriklausomos. Suprantu, kad kitos šalys gali teisintis, jog tik pasiskolino auksą, o paskui pasikeitus politinėms aplinkybėms vėl grąžino. Tačiau, mano nuomone, toks poelgis jau rodo, kad tos šalys nebeturėjo vilties, jog būsite laisvi. Manau, kad tai svarbu.

Prancūzijos banko poelgis rodo, jog Prancūzija jūsų aneksiją visada laikė neteisėta ir nenorėjo tikėti, kad Lietuva niekada nebeegzistuos. Štai todėl ji ir išsaugojo auksą. Tai yra svarbiausia šioje istorijoje.

***

Buvęs Prancūzijos centrinio banko valdytojas J.de Larosiere'as į Vilnių atvyko dalyvauti Europos finansų forume. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

84 metų bankininkas J.de Larosiere'as šiuo metu aktyviai vadovauja Europos moksliniam analitiniam centrui "Eurofi", kuris vienija žymiausias pasaulio ir Europos bankininkystės, draudimo, kredito reitingų ir kitas finansų sektoriaus įmones. Anksčiau jis vadovavo Tarptautiniam valiutos fondui bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui. Jo vadovaujama ekspertų grupė atliko svarbų vaidmenį reformuojant Europos Sąjungos finansų sektorių, stiprinant jo reguliavimą.

"Kai neseniai su ponu J.de Larosiere'u buvau susitikusi viename renginyje užsienyje, jis manęs paklausė, kaip mūsų "Snoro", Ūkio bankų reikalai, teiravosi tokių detalių, kurios leidžia daryti išvadą, jog jis įdėmiai seka finansų rinką, domisi bankų reikalais, daug žino apie Lietuvą, - pasakojo Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėja Rima Kaziliūnienė. - Žinau, kad ta istorinė aukso grąžinimo Lietuvai nuotrauka kabo jo kabinete."

***

Aukso atsargos

1940 metų vasarą, iki sovietų okupacijos, Lietuvos bankas penkiose užsienio valstybėse saugojo 9 593,4 kg aukso (2 493,6 kg - JAV Federaliniame rezervų banke, 2 946,9 kg - Anglijos banke, 2 246,5 kg - Prancūzijos banke, 1 274,4 kg - Švedijos banke, 632 kg - Tarptautiniame atsiskaitymų banke, iš jų 612,6 kg saugojo Londone, o 19,4 kg - Berne).

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1992 metais auksą grąžino Prancūzija (2 246,5 kg) ir Didžioji Britanija (2 946,9 kg). Tarptautinių atsiskaitymų bankas nuostoliams, patirtiems įšaldžius jo sąskaitą Lietuvos banke, kompensuoti parėmė iš Lietuvos banko 62,2 kg tauriojo metalo. Kita aukso dalis (569,8 kg) iš Tarptautinių atsiskaitymų banko taip pat atgauta 1992 metais, vėliau perrašyta Lietuvos bankui į jo aukso sąskaitas Anglijos banke. Jame dabar laikomas visas Lietuvos atgautas auksas - apie 5,8 tonos.

1992 metais Švedijos vyriausybė už Lietuvos auksą, laikytą iki Antrojo pasaulinio karo jos centriniame banke, grąžino 21,1 milijono Vokietijos markių. Visas JAV federalinių rezervų sistemoje saugotas Lietuvos auksas po Antrojo pasaulinio karo buvo panaudotas nepriklausomos Lietuvos diplomatinės tarnybos emigracijoje veiklai finansuoti.

Daugiausia aukso atsargų pasaulyje turinti valstybė - JAV (8133 t), antroje vietoje - Vokietija (3395 t), trečioje - Italija (2451 t).

Lietuvos banko informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"