TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Bajorai ir kilmingieji - ne tas pats

2013 09 11 6:00
"Jei giminė nebuvo garsi, rašytiniuose šaltiniuose pagal pavardes nelabai toli nukeliausi", - sakė Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininko pavaduotojas D.Vervečka. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šiemet Lietuvoje buvo įkurtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kilmingųjų palikuonių susivienijimas, o keliomis dienomis vėliau - bendrija. Kyla klausimas, kam to reikia, jeigu jau bene dešimtmetį veikia Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga.

LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka teigė, jog tai ne tas pats. "Bajoras - pernelyg abstraktus pavadinimas. Mes jį netinkamai buvome pradėję vartoti kaip kilmingojo sinonimą", - pabrėžė jis. Pasak pašnekovo, yra gražus lietuviškas žodis "kilmingasis", o ir jo prasmė daug platesnė. "Dabar ginčijamasi dėl žodžio "bajoras" kilmės. Vieni įrodinėja, esą tai "kario" vertimas iš italų, kiti - kad iš čekų kalbos. Bajoras - tai pirmiausia karys. Jis nešiodavosi ginklą, o prireikus turėdavo eiti į karą. Bet tai dar nereiškia, kad karys - kilmingas. Ar pagal tokią logiką ir visą Lietuvos kariuomenės "Geležinio vilko" būrį turėtume vadinti bajorais? - klausė D.Vervečka. - Be to, žodis tapo labai nuvalkiotas - gaminama bajorų dešra, degtinė, net muilas."

Bajorai neatitiko standartų

Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, įkurta 1994 metais, negalėjo įstoti į Europos kilmingųjų susivienijimą, nes neatitiko standartų (jai priklauso ir moteriškosios linijos atstovai). Tad LDK kilmingieji šiemet registravosi pagal tradiciškai pasaulyje pripažįstamą vyriškąją liniją. "Tai gyvasis LDK paveldas. LDK kilmingųjų palikuonių susivienijimas kurtas pagal tarptautinius standartus, tokia tvarka Europoje galioja ir dabar. Titulas visą laiką būdavo paveldimas vien per vyriškąją liniją. Susivienijimui gali priklausyti gali tik vyriškosios linijos atstovai ir dar dukros. Jų vaikai - jau ne", - aiškino D.Vervečka.

Tačiau genealogijos požiūriu, pasak jo, palikuonys yra ir dukterų vaikai. Todėl keliomis dienomis vėliau nei tarptautinius standartus atitinkantis susivienijimas įkurta LDK kilmingųjų palikuonių bendrija, vienijanti daug platesnį būrį giminių.

LDK kilmingųjų palikuonims buvo įteikti nauji herbiniai atminimo ženkliukai. Jie simboliškai pakeitė anksčiau kilmingųjų ryšėtas kontušo juostas. "Juk dabar juokingai atrodytume apsijuosę juosmenį kelių metrų ilgio juostomis", - sakė D.Vervečka.

Bendrijoje yra tokių giminių, kurios turi visą puokštę titulų ir herbų, - aprėpia iki dešimties kilmingųjų šakų. "Rekordininkė šiuo požiūriu yra Šleževičių giminė. Ji unikali ir dėl to, jog Lietuvos istorijoje dar nėra buvę atvejo, kad tos pačios giminės atstovai turėtų tris ministrus pirmininkus", - pabrėžė pašnekovas.

Lietuvos ir Lenkijos didikai nuo XV amžiaus pabaigos 3-4 metrų ilgio kontušo (Slucko) juostomis rišdavo liemenį. Šis paprotys išnyko po 1831 metų, kai Rusijos caras uždraudė dėvėti kontušus, o kartu ir juostas.

Istorija priartėja

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių domisi savo genealogija. Tai džiugina D.Vervečką, kuris dar yra ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininko pavaduotojas. "Jei dabartinis vaikas nežino savo senelių mergautinių pavardžių, mano nuomone, tai tragedija. Toks žmogus labai trumparegis", - tvirtino jis. Anot D.Vervečkos, išsiaiškinęs savo proprosenelius, visą šeimos genealoginį medį, visiškai kitaip žvelgi ir į tų laikų istorinius įvykius, bandai įsivaizduoti, ką tuomet veikė ir kaip gyveno tavo tolimi giminaičiai. Istorija tampa artimesnė.

Pašnekovas įsitikinęs, kad žvelgiant per genealoginę prizmę daugelis dalykų istorijoje atrodo šiek tiek kitaip. "Net, tarkime, Žalgirio mūšis atsiskleidžia kitais atspalviais, kai žinai, kad jame dalyvavo du pusbroliai - Vytautas ir Jogaila. Vytautas Jogailai buvo dar ir dėdė: Vytauto žmona kunigaikštytė Alšėniškė buvo Jono Alšėniškio sesuo, o Alšėniškio dukra - trečioji Jogailos žmona, - pasakojo D.Vervečka. - Kad į Žalgirio mūšį buvo atvesti būriai Krymo totorių, irgi lėmė genealoginiai ryšiai." Jis taip pat priminė, jog Gedimino sūnus Narimantas, gimęs apie 1300 metus, paramos ieškojo Aukso ordoje, net buvo vedęs totorių kunigaikštytę. Tad kai vėliau Aukso ordai vadovavęs Tochtamyšas (mongolų chano Čingischano palikuonis) neteko sosto ir atbėgo pagalbos prašyti pas Vytautą, nėra atsitiktinumas. "Jis jau bėgo, galima sakyti, pas savus. Dinastiniai ryšiai istorijoje vaidino gana svarbų vaidmenį", - pridūrė D.Vervečka.

Gediminaičiai - ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija. Jie valdė ir daug Rusios kunigaikštysčių, kol pamažu pakeitė Riurikaičius. Istorikams yra žinomos 38 santuokos, sudarytos tarp šių dviejų dinastijų atstovų. "Rusų istorikas Aleksandras Širokogradovas knygoje "Rusija ir Lietuva" teigia, jog Rusijoje yra apie 200-300 Gediminaičių palikuonių. Beje, knyga, kurioje aukštinami mūsų kunigaikščių nuopelnai, jie vadinami Rusijos miestų gynėjais, Lietuvoje buvo išgraibstyta akimirksniu", - kalbėjo D.Vervečka.

Kaip "išnykdavo" kilmingieji

LDK kilmingųjų palikuonys, aiškindamiesi savo giminės istoriją, atranda įdomių dalykų. Pavyzdžiui, dabar gerai sutariantys susivienijimo ar bendrijos nariai sužino, kad jų proprotėviai kadaise priklausė priešiškoms stovykloms. "Žinau, kad daug kam kelia juoką genealoginės paieškos, esą užsimanė čia vadintis kunigaikščių palikuonimis. Tačiau teisės domėtis savo giminės istorija iš žmogaus atimti negalima, - tvirtino D.Vervečka. - Be to, žvelkime ir kitaip: LDK padalijimų laikais okupacinė valdžia siekė išmušti iš žmonių atminties giminių, ypač garsių, istorijos pažinimo jausmą. Sovietmečiu buvo elgiamasi taip pat. Kuo greičiau viską ištrinsi iš atminties, tuo lengviau valdysi tautą. Cariniais laikais valdžia, norėdama surinkti daugiau mokesčių, nuo kurių kilmingieji būdavo atleidžiami, daugelį jų pavadindavo tiesiog miestiečiais arba valstiečiais."

Todėl gilinantis į giminės istoriją ir aptikus faktą, kad, tarkime, dvarininkas tapo valstiečiu arba miestiečiu, tai dar nereiškia, jog jis nusigyveno ar pralošė dvarą. Dažnai tokiu žmogų paversdavo carinė valdžia. "Pasitaikydavo, žinoma, ir tikrų nusigyvenimo atvejų. Pavyzdžiui, jei kilminga šeima turi dešimt dukterų, dvaro jau ir nelieka - tenka žentams kaip kraitį išskirstyti jo žemes. Tokios buvo tradicijos", - priminė pašnekovas.

Vietoj anksčiau LDK kilmingųjų ryšėtų kontušo (Slucko) juostų šiemet kilmingųjų palikuonims buvo įteikti LDK Atminties rūmų iniciatyva pagal heraldikos dailininkų Arvydo Každailio ir Giedriaus Reimerio projektą sukurti LDK herbiniai atminties ženkliukai.

Toli nusikapstyti nelengva

Jei giminė nėra garsi, rašytiniuose šaltiniuose pagal pavardes aiškindamasis genealogiją labai toli nenukeliausi. "Pavardės atsirado XVI amžiuje. Vartydamas bažnytines metrikų knygas nusikasi dar trumpiau, iki maždaug 1800 metų. Be to, ne visos bažnyčios jas yra išsaugojusios. Tik jei giminė kilminga ir garsi, gali nusikapstyti iki Vytauto laikų ar dar toliau. Sakykime, Giedraičių, Svirskių, Kulviečių dinastijų istorijos siekia 950 mūsų eros metus", - pasakojo D.Vervečka.

Jo senelis - nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkas, senelė - iš kilmingųjų. "Garsesne gimine gali pasigirti mano žmona Ilona. Ji - iš garsiųjų Karpių giminės. Pirmasis jos atstovas Jonas Karpis atkeliavo į Lietuvą su karalienės Bonos Sforcos palyda po 1518 metų. Italijoje Karpių protėviai siejami su Neapolio karaliaus Alfonso Aragoniečio dvaru", - dėstė D.Vervečka.

Atrodytų, Karpis - tokia lietuviška pavardė. Italų kalbos žodyne artimiausias žodis, iš kurio galėjo modifikuotis Karpis, yra carpentiere - dailidė. Žinoma, versijų gali būti įvairių, tačiau akivaizdu, kad genealoginės kelionės toli į praeitį - labai įdomus užsiėmimas.

Kontušo juostos

Savo kilmingumą LDK vyrai mėgdavo pabrėžti dekoratyviomis, aplink liemenį rišamomis kontušo juostomis, atvežtomis iš pietinių šalių. Persijoje, Turkijoje, Indijoje vyrai iš jų susisukdavo galvos apdangalus - turbanus.

Kai Persiją nusiaubė Afganistano gentys, juostų audėjai buvo priversti išsikraustyti ir dirbtuves steigti svečiuose kraštuose. Tokios dirbtuvės LDK teritorijoje buvo vadinamos persinėmis. Jos veikė keliuose miestuose. Pati garsiausia buvo Slucke. Čia ją 1767 metais įkūrė kunigaikštis Mykolas Kazimieras Radvila. Dirbtuvės gaminiai pasiekė tokį aukštą meninį lygį, kad vėliau visos LDK persinėse išaustos juostos pradėtos vadinti Slucko juostomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"