TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Bankas saugojo Kauno ponių kailinius

2010 11 18 0:00
A.Voldemaras su žmona Matilda Vokietijoje 1928 metų sausį. Vienas apsilankymo čia laimėjimų - su Vokietija pasirašyta sutartis, kuria Lietuvai buvo pripažintas Klaipėdos kraštas.
Vokietijos federalinio archyvo nuotrauka

Laikinosios sostinės laikus Kaune mena senasis Lietuvos banko pastatas Maironio ir K.Donelaičio gatvių sankryžoje, nuo 1928 metų niekad nekeitęs paskirties ir išsaugojęs buvusį interjerą. Tai vienas gražiausių, prabangiausių ir reikšmingiausių tų laikų Kauno pastatų. Tačiau net daugeliui kauniečių naujiena - trečiame aukšte anksčiau buvo pirmojo Lietuvos Vyriausybės vadovo Augustino Voldemaro tarnybinis butas.

Pirmieji litai jau nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje pasirodė 1921 metais. Tais pačiais metais buvo įsteigtas ir Lietuvos bankas (LB). Deja, jis savo reprezentatyvaus pastato tada dar neturėjo, glaudėsi kitame. Kaune sklandė gandai, esą Vyriausybė (tuo metu jai vadovavo ne A.Voldemaras) bankui skyrė sklypą miesto centre su sąlyga, kad naujajame pastate bus įrengtas ir butas premjerui. 1924 metais buvo paskelbtas šio prestižinio pastato projekto konkursas.

Pašventino Maironis

Iki tol Kaune buvo nemažai su finansais susijusių įstaigų - čia žmonės važiuodavo ir su kapšais savų pinigų, ir tikėdamiesi gauti kreditų, taip pat sudarinėti sutarčių su dvarų ir žemės nuomininkais, įvertinti savo nekilnojamojo turto. Miestiečių kišenėse šlamėjo pirmieji lietuviški litai. Vaizdai ant nacionalinės valiutos kupiūrų kėlė pasigėrėjimą patriotams lietuviams. Pavyzdžiui, ant 1922 metais išleisto 100 litų banknoto buvo pavaizduotas Vytautas Didysis, kitoje pusėje - jo motina Birutė.

Taigi mieste daug paslaugų teikė smulkūs bankeliai, finansų ir kredito įstaigos, iždinė, Mokesčių rūmai, prie vyriausybinių įstaigų veikusios taupomosios skolinamosios kasos. Po nepriklausomybės paskelbimo Kaunas, tapęs šalies politinio, ekonominio ir finansinio gyvenimo centru, laikė prestižo reikalu besikuriančios valstybės bankininkystei pastatyti prabangius rūmus. Tuo metu buvo populiaru valstybiniams objektams skelbti tarptautinius konkursus. Jį laimėjo prancūzų architektai, pasiūlę prabangų, modernų, labai brangų projektą, deja, jis neatitiko tada Lietuvoje vyravusios reprezentatyvumo sampratos. Statybos darbų 1925 metais teko imtis architektūros profesoriui Mykolui Songailai, buvo patvirtintas jo projektas (su kai kuriomis prancūzų detalėmis). Taigi jau 1928 metais neoklasicizmo stiliaus 6 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatą, papuoštą juodo marmuro kolonomis ir įspūdingais, iš įvairių Europos šalių atvežtais krištoliniais sietynais, pašventino prelatas Jonas Mačiulis-Maironis. Beje, iki šių dienų puikiai išsilaikę ir pagal specialų banko užsakymą Kaune, Kosto Petriko 1924 metais Vilijampolėje įsteigtame fabrike pagamintos dokumentų spintos, rašomieji stalai, puošti LB monogramomis. Šis fabrikantas baldininkas padarė įspūdingiausią karjerą - 1932 metais Londone vykusioje tarptautinėje baldų parodoje jo darbai laimėjo pagrindinį prizą ir aukso medalį.

Prabangūs senojo, nuo 1882 metų veikusio Klaipėdoje ir priklausiusio Ernstui Pierachui, baldų fabriko "Mobelmagasin der vereinigten Tischler" gaminiai nukonkuravo užsieninius (pastarųjų į banką buvo atvežtas vos vienas kitas). Vėliau fabrikas perėjo sūnui ir buvo pavadintas "Pierach, Kundt & Co". Beje, baldai Klaipėdoje buvo gaminami iš tolimų kraštų medienos - kanadinių beržų, cuamanos iš Indijos, žydinčių uosių, afrikinių kriaušių, mahagonio, kaukazinių riešutmedžių. Baldai būdavo puošiami drožiniais, pavyzdžiui, valdžios simboliu - ereliais, o stalų ir kėdžių kojos - renesanso stiliui būdingomis žvėrių letenomis. A.Voldemaro butas - vienas geriausiai išlikusių autentiškų tarpukario Lietuvos interjerų.

Pirmieji Lietuvos bankininkai mėgo ir meną. Iki šių dienų banke ant sienų kabo 20 vertingų, garsių to meto lietuvių dailininkų - Antano Žmuidzinavičiaus, Petro Kalpoko, Justino Vienožinskio, Jono Mackevičiaus, Kazio Šimonio, Justino Vienožinskio, Kajetono Sklėriaus, Adomo Galdiko, Jono Šileikos - tapytų paveikslų. Taip pat išsaugotos Juozo Mikėno ir Petro Rimšos skulptūros.

Banke - A.Voldemaro butas

Dabar istoriniame, Lietuvos bankininkystės ištakas menančiame ir kultūriniu paminklu paskelbtame pastate veikia LB Kauno skyrius. Kadangi patalpų per daug, didelė dalis nuomojama vienam komerciniam bankui. Beje, laikinosios sostinės laikais LB dalį ploto taip pat nuomojo - komerciniam Žemės bankui. Įdomu, kad atsakingą darbą bankininkai, kad nepervargtų, dirbo tik iki 14 valandos. Kaip pasakojo LB Kauno skyriaus valdytojas Antanas Ivanauskas, pastatas ir jame esantys tarpukario laikų baldai taip puikiai išliko dėl to, kad čia visada buvo bankas. Nereikėjo nieko perstatinėti, keisti interjero. Dabar čia veikia ir muziejus, tad norintieji gali susipažinti su lietuviškų pinigų ekspozicija bei virš banko trečiame aukšte esančiu kadaise pirmosios Lietuvos vyriausybės vadovui A.Voldemarui įrengtu aštuonių kambarių butu. Visos patalpos, išskyrus biblioteką, dabar yra naudojamos - vienose įsikūrę bankininkų kabinetai, kitur posėdžių salė.

Kur dingo lovos?

Kaip pasakojo A.Ivanauskas, sklypai tarpukario Lietuvoje miesto centre buvo brangūs. "Kalbama, esą Vyriausybė bankui skyrė sklypą su sąlyga, kad jame įrengs rezidenciją ministrui pirmininkui. Butas buvo įrengtas, - pasakojo A.Ivanauskas. - Interjero kūrimo darbus prižiūrėjo pastato architektas M.Songaila, bet A.Voldemarui nepatiko spalvos, tad jo nurodymu viskas buvo perdažyta rusvai, pilkšvai. Baldus A.Voldemaras pirko savo nuožiūra, o sumokėjo bankas."

Apžiūrinėjant neseniai restauruotą buvusį butą krinta į akis tai, kad niekur nematyti lovų. Bet juk jos turėjo būti. Deja, niekas dabar nežino, kur ir kada jos prapuolė. "Žinome, jog buvo du miegamieji, tačiau ankstesni valdytojai neprisimena, kad būtų matę lovų. Niekas nežino, kur jos dingo, - sakė A.Ivanauskas. - Šiuose miegamuosiuose dabar įrengti banko kabinetai."

Premjeras liko skolingas

"Žinių apie A.Voldemaro gyvenimą šiame bute turime labai nedaug, šiek tiek sužinojome iš to meto spaudos, - sakė LB Kauno skyriaus vyresnioji referentė Rūta Kupraitienė. - Pasak laikraščių, butas Lietuvos bankui kainavo 200 tūkst. litų. Tuo metu tai buvo labai brangu."

Be lietuviškų, pagal specialų užsakymą pagamintų baldų, į premjero biblioteką iš Paryžiaus buvo atvežtas šešiakampis raudonmedžio kortų stalelis šlifuoto marmuro paviršiumi ir šeši paauksuoti krėslai. Puikiai išsilaikęs komplektas ir dabar stovi tuščioje bibliotekoje: knygos, matyt, dingo sovietmečiu.

Šis prabangus prancūziškas kortų lošimo komplektėlis galbūt atsirado dėl A.Voldemaro sentimentų Prancūzijai. Juk jo prosenelis - prancūzų kilmės Varšuvos bajoras, per Napoleono žygį likęs Švenčionių apskrityje ir vedęs lietuvaitę.

Istorikų prieštaringai vertinamas premjeras buvo gana valdingas ir arogantiškas, tad nenuostabu, kad naujajame bute jis tuomet gyveno nieko nemokėdamas. Tokį faktą pateikė A.Ivanauskas: "Premjeras čia rezidavo be jokios nuomos sutarties. Domėjausi šiomis peripetijomis, išsiaiškinau, kad bankas nuomos sutartį jam buvo pateikęs, bet A.Voldemaras delsė ją pasirašyti. Per visą laikotarpį taip ir gyveno be jos. Kai jau netekusį posto iškraustė, bankas nežinojo, su kuo suvesti galus - su privačiu asmeniu, ar su Vyriausybe. O metų nuoma buvo numatyta 30 tūkst. litų." Taip A.Voldemaras ir liko skolingas bankui.

Pasikėsinimas einant į teatrą

Kartą, 1929 metų gegužės 6 dieną, A.Voldemaras su žmona Matilda ir globotiniu krikšto sūnumi Luly iš namų Maironio gatvėje išsirengė į visai netoliese Laisvės alėjoje esantį Valstybės teatrą (dabar Kauno valstybinis muzikinis teatras - aut.), kur turėjo vykti Maskvos kvarteto koncertas. Kaip prisiminimuose rašė pats A.Voldemaras, "niekada neprivažiuodavau prie teatro, o visad palikdavau automobilį gatvėje prie įėjimo į sodelį. Kai jau buvome netoli teatro, pasigirdo šūviai. Atsigręžęs pamačiau, kad mus lydėjęs lakūnas nugriuvo, žmona griebė 9 metų sūnėną, o mano adjutantas su peršautais plaučiais vejasi teroristus. Žmonai peršovė paltą ir suknelę, dviejose vietose prie pat širdies. Aš vienas likau nepaliestas. Galbūt todėl, kad skirta kulta įstrigo revolveryje".

Nė trisdešimties neturėjęs adjutantas, aviacijos kapitonas Pranas Gudynas mirė. Apie šį miesto centre nutikusį pasikėsinimą tada kalbėjo visas Kaunas.

Gyventi prabangiame bute premjeras A.Voldemaras galėjo tik tol, kol ėjo šias aukštas pareigas. Ir nors jis buvo gana geras prezidento Antano Smetonos draugas, į valdžią atėjęs dėl šios draugystės (jaunystėje 9 metais vyresnis A.Smetona padėjo A.Voldemarui pasiruošti egzaminams į Peterburgo gimnaziją), Vyriausybės vadovo posto jis neteko tais pačiais metais, kai buvo pasikėsinta į jo gyvybę - 1929-aisiais, tik jau rugsėjo mėnesį. Ambicingąjį A.Voldemarą, siekiantį tapti vienvaldžiu šalies vadovu, nuo ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro pareigų nušalino prezidentas A.Smetona.

"Kaip sužinojau iš to meto spaudos, netekęs posto jis vis tiek nenorėjo išsikraustyti iš prabangaus buto Kauno centre. Laikraščiai rašė, kad policininkai bėgo laiptais iškraustyti A.Voldemaro", - pasakojo R.Kupraitienė. Pasirodo, tuo metu banko pastate nebuvo dabar lankytojų dėmesį traukiančio jau antikvarinio lifto. Jis čia buvo įrengtas šiek tiek vėliau, 1936 metais (keista, kad palyginti neaukštame, tik trijų aukštų pastate, įrengtas brangus ir gana retas mechanizmas). JAV firmos OTIS liftas veikia iki šiol ir galbūt tai seniausias liftas Kaune. "Vienu metu jis neveikė, bet buvo pakeistas mechanizmas ir dabar vėl juda", - sakė A.Ivanauskas.

Asmeniniai seifukai

Senasis liftas nusileidžia iki rūsyje esančių saugyklų, kurios užbarikaduotos 3 tonas sveriančiomis angliškomis "Milners" firmos seifinėmis durimis, rakinamomis trimis skirtingais raktais. Už jų saugykloje išdėliota apie du tūkstančiai privačių seifukų. Čia savo brangenybes, vertingus dokumentus laikė to meto Kauno turtuoliai. Asmeniniai seifai veikia ir dabar, juos galima išsinuomoti. "Įdomu, kad virš šių seifų esantis balkonėlis taip pat buvo nuomojamas - čia brangius kailinius, vakarines sukneles, vertingus paveikslus palikdavo saugoti Kauno ponios, išvykdamos vasaroti", - pasakojo A.Ivanauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"