TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Bažnyčios vienytojai ukrainiečiai Lietuvoje

2014 06 20 6:00
Graikų apeigų katalikų Švč. Trejybės bažnyčios ikonostasas, kurį bažnyčiai kunigas Ričardas Mikutavičius perdavė iš buvusio Kauno soboro.  Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Sostinės Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia (Aušros Vartų g. 7), kuruojama ukrainiečių unitų bazilijonų, neseniai minėjo 500 metų jubiliejų. Šios bažnyčios, kurioje pamaldos vyksta ukrainiečių kalba, ir šalia esančio vienuolyno istorija liudija senus Lietuvos ir Ukrainos ryšius.

Kas tie unitai, kokios jų atsiradimo priežastys ir kaip vienuoliai bazilijonai Vilniuje tapo unitais, pasakojo ukrainistikos specialistė istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė, Lietuvių ir ukrainiečių istorikų asociacijos įkūrėja ir prezidentė. "Šventojo Bazilijaus Didžiojo ordinas įkurtas Vilniuje. 2017 metais bus minimas jo 400 metų sudėtingos ir skausmingos istorijos jubiliejus. Tai vienintelis ordinas, kurio lopšys yra Lietuva. Visi kiti ordinai ir kongregacijos (Jėzuitų, Pranciškonų, Domininkonų) pas mus atėjo iš kitų šalių. Švietimo veikla, mokyklų steigimu garsėję bazilijonai iš Vilniaus buvo kviečiami į kitus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) miestus, - pasakojo A. Vasiliauskienė. - Švč. Trejybės bažnyčia yra senesnė už ordiną. Ji yra unikali, nes išlikusi, galima sakyti, autentiška, joje mažai kas pakeista."

Pergalei prie Oršos

Kunigaikštis, Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus kaštelionas, Trakų vaivada ukrainietis Konstantinas Ostrogiškis (apie 1460–1530), dėkodamas Dievui už 1514 metų pergalę prie Oršos prieš gerokai gausesnę Maskvos kariuomenę, Vilniuje vietoj buvusios medinės bažnyčios pastatė didingą mūrinę Švč. Trejybės cerkvę.

Zigmanto Vazos valdymo laikais, 1609 metais, ši bažnyčia buvo perduota unitams, siekiantiems vienyti skilusią krikščionišką Bažnyčią. LDK valdovas suprato unitų svarbą valstybėje, kurioje buvo daug katalikų ir stačiatikių. Pirmasis Vilniaus universiteto rektorius Petras Skarga (1536-1612) buvo vienas aktyviausių unitų teoretikų.

Unitai - vienytojai

Kaip pasakojo A. Vasiliauskienė, krikščioniškam pasauliui 1054 metais skilus į stačiatikius ir katalikus (Bizantijos patriarchui atsisakius paklusti popiežiui ir apkaltinus Romą "erezija"), atsirado žmonių, kurie norėjo juos suvienyti. Tačiau tik XVI amžiaus pabaigoje susiklosčiusi palanki politinė situacija didesnei Kijevo bažnyčios hierarchijos daliai leido atnaujinti vienybę su Roma. 1596 metais Brastoje buvo paskelbta aštuonių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos Karalystės stačiatikių hierarchų su popiežiumi prieš tai suderinta Bažnytinė unija. Šiuo dokumentu stačiatikiai pripažino pavaldumą popiežiui. Tie, kurie pripažino uniją, tapo unitais - Rytų apeigų katalikais. Pavadinime žodis "graikų", pasak istorikės, atsirado vėliau, XVIII amžiuje. Kai vakarinės Ukrainos žemės XVIII amžiuje atiteko Austrijos imperijai, unitų vienuoliją ir hierarchus ėmė globoti Habsburgų monarchai. Jie, norėdami atskirti įvairių apeigų besilaikančius katalikus, unitus pavadino graikų katalikais.

Po Brastos unijos paskelbimo į unitų pusę perėjo dauguma LDK ir Lenkijos stačiatikių. Unitų bažnyčia perėmė Stačiatikių bažnyčios organizaciją, senąsias Rytų bažnyčios apeigas, bažnytinės slavų kalbos vartojimą pamaldose, tikintieji tapo pavaldūs Kijevo metropolitui, kuris dar XVII amžiuje savo rezidenciją perkėlė į Vilnių. Unijos šalininkas buvo ir Aleksandras Jogailaitis, vykdęs tikėjimo vienybės valstybėje politiką. Egzistavo idėja, kad LDK įsitvirtinus unitams bus galima užkirsti kelią Maskvos kišimuisi į LDK stačiatikių reikalus.

"LDK susikūrusių unitų veikloje matome ekumenizmo - siekio suartinti krikščioniškąsias bažnyčias - užuomazgų. Tuo Lietuva gali didžiuotis", - teigė A. Vasiliauskienė. Pasak pašnekovės, unitų yra daug ir įvairių: bazilijonų, studitų, redemptoristų. Jų veikla išsiskiria kiek kitokiomis kryptimis. "Vienuoliams unitams, ypač bazilijonams, veikti buvo nelengva, juos stačiatikiai laikė išdavikais, atskalūnais, - teigė A. Vasiliauskienė. - Carinės Rusijos metais valdžia iš jų atėmė bažnyčias, vienuolynus."

Rusijos represijos

Kaip yra rašęs vertėjas, ukrainiečių bendruomenės Lietuvoje atstovas Vasilijus Kapkanas, Kijevo Rusioje krikščionybė įsitvirtino kaip optimistiškas, tolerantiškas ir atviras tikėjimas, tačiau jam teko patirti sunkių išbandymų. "Išvien su Rusijos imperija augusi Maskvos bažnyčia atsiskyrė nuo senovinės Kijevo metropolijos ir 1448 metais paskelbė savarankišką Bažnyčią. Kijevo bažnyčiai buvo mestas dvejopas iššūkis: teko atsispirti Vakaruose prasidėjusios protestantiškos reformacijos įtakai ir Maskvos bažnyčios spaudimui iš Rytų, - teigė V. Kapkanas. - Kijevo bažnyčiai nusprendus pereiti į Romos Sosto jurisdikciją, su Romos popiežiumi Klemensu VIII pasirašius uniją, pripažinus Romos popiežiaus viršenybę ir pagrindines katalikų tikėjimo dogmas, buvo išlaikytos bažnytinės ukrainiečių apeigos ir pamaldos gimtąja kalba. Taip Kijevo bažnyčia išsaugojo tradicines apeigas ir etninį bei kultūrinį savitumą. Uniją ratifikavus pradėjo egzistuoti Unitų bažnyčia, kurios nariai tapo ekumenizmo skleidėjais."

Tačiau, pasak V. Kapkano, dalis to meto dvasininkijos panoro priklausyti Konstantinopoliui. 1654 metais Ukrainos etmonui Bogdanui Chmelnickiui iš nevilties pasirašius Perejeslavo "susijungimo" su Rusija sutartį, Centrinės ir Rytų Ukrainos dvasininkija pateko į Maskvos patriarchatą. Tuo metu LDK žemėse augo Unitų bažnyčia. Lietuvos kunigaikščiai Mindaugas, Vaišvilkas, Vytautas, Švitrigaila, siekdami valstybėje turėti vieningą bažnyčią, padėjo pagrindus unijinei bažnyčiai formuotis. "Ši bažnyčia jau vien savo buvimu trukdė kurti "trečiąja Roma" siekusią tapti Rusijos imperiją. Tad represijos prieš Rytų apeigų katalikus ir priverstinis jų vertimas tapti stačiatikiais masiškai vykdavo kaskart, kai tik Rusija imdavo plėstis: 1772, 1895, 1839 ir 1876 metais, - teigė V. Kapkanas. - Vakarų Ukrainos unitai ypač nukentėjo sovietmečiu. Dalis palūžusių dvasininkų 1946 metais Lvove surengtame susirinkime pagal KGB scenarijų "pritarė" unijos panaikinimui ir "sutiko" prisijungti prie Rusijos Stačiatikių bažnyčios. Neišdavusieji savojo tikėjimo darbą tęsė pogrindyje. Už tai tekdavo mokėti tremtimis, nelaisve. Kaip atspindi "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos", su ukrainiečiais ryšį palaikė Lietuvos dvasininkija."

"LDK unitai siekė suartinti krikščioniškas bažnyčias, - sakė ukrainiečių bičiulė istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė. - Tuo Lietuva gali didžiuotis." / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Bazilijus sutelkė atsiskyrėlius

Pasak istorikės A. Vasiliauskienės, bazilijonų vienuolynų buvo dar prieš Brastos uniją. Juos į vienuolijas sutelkė 329 metais Cezarėjoje gimęs šventasis Bazilijus Didysis, kurio šeimoje buvo ir daugiau šventųjų - senelė, motina, sesuo ir du broliai. "Sesuo jį privertė važinėti pas atsiskyrėlius (anachoretus), kurie vieniši meldėsi urvuose, stepėse. Bazilijus ėmė raginti juos vienytis į bendruomenes ir melstis bendrai. Jis parašė regulas - pirmuosius vienuolynų gyvenimo įstatus", - pasakojo pašnekovė. Po Bazilijaus Didžiojo mirties ėmė kurtis bazilijonų vienuolynai, tačiau jie nebuvo susivieniję į bendrą ordiną.

A. Vasiliauskienės teigimu, kalbant apie unitus labai svarbu paminėti 1604 metus. Tada į Lietuvą buvo atvežta bulė apie karalaičio Kazimiero paskelbimą šventuoju. "Kaip aprašo to meto metraščiai, Vilniuje vyko didžiulė šventė, gatvėmis vyko milžiniškos eitynės, visi rinkosi žiūrėti vaidinimų apie šventojo karalaičio gyvenimą. Tikiu, kad į šias eitynes įsitraukė ir pamaldus vaikinukas Ivanas Kuncevičius (1580-1617), tuo metu gyvenęs Vilniuje, - teigė A. Vasiliauskienė. - Dar anksčiau, kai jam buvo 16 metų (tais metais priimta Brastos unija), tėvai jį iš Ukrainos, Voluinės Vladimiro, į Vilnių atsiuntė mokytis pirklio amato. Manau, kad 1604 metų įvykis, tris dienas mieste tvyrojęs maldingumas, tikėjimų vienybė paveikė jo gyvenimą, pagreitino įstojimą į šalia Švč. Trejybės bažnyčios buvusį apleistą medinį stačiatikių vienuolyną. I. Kuncevičius pasirinko Juozapato vardą. Rašoma, kad tuo metu vienuolyne buvo tik vienas senas vienuolis."

Ivanas į Vilnių pasikvietė savo bičiulį, iš Baltarusijos, Rutos dvaro kilusį Venjaminą Rutskį. Jie abu sumąstė sujungti visus penkis iki tol savarankiškai veikusius bazilijonų vienuolynus. Parengė statutą, įstatus ir 1617 metais (2017 metais minėsime 400 metų jubiliejų) penkių aplinkinių bazilijonų vienuolynų vyriausiuosius sukvietė į bendrą kapitulą Naugarduke. I. Kuncevičiaus ir B. Rutskio iniciatyva bazilijonai susivienijo į Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną. Ordinas ėmėsi Brastos unijos priimtų nutarimų įgyvendinimo. Į savo pusę unitai bazilijonai patraukė vis daugiau bazilijonų vienuolynų.

I. Kuncevičius Vilniuje gyveno 21 metus, o 1617 metais Vitebske buvo nužudytas bažnyčios vienybės priešininkų. Netrukus jis buvo paskelbtas palaimintuoju, vėliau šventuoju Juozapatu. Tai pirmas ukrainietis, kanonizuotas Katalikų bažnyčios.

Bazilijonų miestelis prie Šiaulių

"Vilnius tapo Šv. Bazilijaus ordino lopšiu, iš čia bazilijonai buvo kviečiami į įvairius LDK miestus kelti dvasinio ir kultūrinio gyvenimo. Jie statė bažnyčias, vienuolynus, spaustuves, organizavo leidybos veiklą. Daug dėmesio mokslui skyrusiems bazilijonams, likvidavus Jėzuitų ordiną, patikėta globoti aukštesniąsias mokyklas, o pijorams - žemesniąsias", - pasakojo istorikė.

"LDK unitai siekė suartinti krikščioniškas bažnyčias, - sakė ukrainiečių bičiulė istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė. - Tuo Lietuva gali didžiuotis." / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Grafai Potockiai 1712 metais bazilijonus pasikvietė į Bučiačį (Ukraina). Vienuoliai ten pastatė gražią bažnyčią (joje sovietmečiu buvo įrengta automobilių ir traktorių stotis). "Džiugu, kad bažnyčia dabar restauruota, - pasakojo daug po Ukrainą važinėjusi A. Vasiliauskienė. - Žemvaldžiai broliai Beinoriai bazilijonus pasikvietė ir į savo žemes, į Padubysį netoli Šiaulių. Galima tik spėlioti, kodėl pasirinko juos, o ne visai šalia, Kražiuose, veikusius jėzuitus ar pranciškonus iš Kretingos."

Padubysyje ukrainiečiai unitai bazilijonai pastatė bažnyčią, mokyklą, vienuolyną. Išaugusią gyvenvietę imta vadinti vienuolių bazilijonų vardu. "Tik nežinia kodėl kalbininkai išmetė "j" raidę ir miestelis tapo Bazilionai. Tai vienintelė vietovė pasaulyje, įamžinusi vienuolių bazilijonų vardą", - teigė istorikė.

Vienuoliai bazilijonai įsikūrė ne tik Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, bet ir su ukrainiečiais emigrantais išvyko į Braziliją, Argentiną. Kai po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo į carinės Rusijos imperijos sudėtį patekusiose žemėse unitai, o ypač bazilijonai buvo pradėti naikinti, vienuolynus jie ėmė kurti išeivijoje. Ten steigė mokyklas ir leido vadovėlius ukrainiečių vaikams.

Ukrainiečių sielovadininkas Lietuvoje

Kai Lietuvoje atsikūrusi Rytų apeigų katalikų bendruomenė ieškojo kunigo, 1991 metų birželio 27 dieną buvo paskirtas Pavlo Jachimecas OSBM. Jis iš Lvovo srities Zoločivo bazilijonų vienuolyno išsiųstas į Lietuvą. Su juo atvyko dar vienas vienuolis. "Pamenu, po savaitės savivaldybėje vyko susirinkimas, ir bažnyčia buvo perduota tikintiesiems. Nuo tada kasdien pradėtos aukoti šv. Mišios ukrainiečių kalba. Važiavau, rodos, laikinai, o Vilniuje esu iki šiol", - pasakojo jis.

Beje, tėvas Pavlo Lietuvoje lankydavosi nuo 1987 metų, dar mokydamasis pogrindžio kunigų seminarijoje Lvove. Griežtai įslaptinta seminarija veikė patikimų žmonių butuose, seminaristai net nepažinojo kai kurių besimokančiųjų. "Ukrainoje religinė literatūra buvo draudžiama, o Vilniuje pogrindyje buvo spaudinamos religinio turinio knygos ir ukrainiečių kalba, - pasakojo jis. - Spaudinių gauti man padėdavo dabar jau miręs Vilniaus arkivyskupijos, Gerosios Vilties parapijos kunigas Jonas Vaitonis, dabartinis Seimo narys Petras Gražulis ir trys jo broliai kunigai. Atskrisdavau lėktuvu, o lagaminus ir kuprines prisikrovęs atgal grįždavau traukiniu."

Jausdamas ant kulnų lipančius saugumiečius, P. Jachimecas gudraudavo. Kai 1988 metais Lvovo geležinkelio stotyje buvo pradėta intensyviai tikrinti keleivių daiktus, dokumentus, jis iš Vilniaus pirkdavo bilietą į Lvovą, o išlipdavo Krasne, nepasiekęs Lvovo. Iš ten kelionę tęsdavo automobiliu, tad nė viena tėvo Pavlo vežta religinio turinio knyga nepateko į saugumiečių rankas.

Būtent tėvui Pavlo dirbant Vilniuje čia įsitvirtino Graikų apeigų katalikų bažnyčia ir Bazilijonų ordinas. Jis Vyriausybės potvarkiu buvo oficialiai įregistruotas 1992 metų vasario 14 dieną. 2002 metais bazilijonams grąžinta ketvirtadalis viso buvusio vienuolyno komplekso. Šiuo metu vienuolyne gyvena keturi vienuoliai bazilijonai, du iš jų yra kunigai vienuoliai. Jie dar aptarnauja tikinčiuosius Klaipėdoje, Jonavoje, Elektrėnuose. Beje, šio tikėjimo kunigais gali tapti ir vedę vyrai. "Kunigas vesti negali, tačiau jei vedęs vyras nori tapti kunigu, jam leidžiama. Pavyzdžiui, Rygos Rytų apeigų katalikų bažnyčios kunigas yra vedęs, turi keturis vaikus", - pasakojo tėvas Pavlo.

Į Švč. Trejybės bažnyčios jubiliejų iš Kijevo buvo atvykęs vyskupas Josifas Milianas (centre). Kairėje - protoarchimandritas kunigas tėvas Genezijus Viomaras, dešinėje - protoigumenas kunigas tėvas Pantaleimonas Salamachas OSMB. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Į pirmąsias šv. Mišias, kaip pamena vienuolis, atėjo septyni žmonės. Dabar sekmadieniais jų susirenka apie 50. Tai Lietuvoje gyvenantys ar dirbti atvažiavę ukrainiečiai. "Ukrainoje dauguma gyventojų yra stačiatikiai. Rytų (graikų) apeigų katalikų yra nedaug - 5 mln., daugiausia jų - Vakarų Ukrainoje. Visame pasaulyje šio tikėjimo žmonių priskaičiuojama apie 6 milijonus", - pasakojo tėvas Pavlo.

Lietuviai ar turistai į šią bažnyčią mėgsta užsukti pro atviras duris išgirdę gražias ukrainiečių kalba vienuolių bazilijonų giedamas giesmes. Sovietmečiu už Bazilijonų vartų, šalia jaukiame kieme stovinčios bažnyčios, buvusiame vienuolyne buvo įsikūręs tuometinis Vilniaus inžinerinis statybos institutas. Tuo metu bažnyčia ir rūmai buvo gerokai apleisti. Dabar tėvas Pavlo džiaugiasi, kad po šventinių jubiliejinių renginių prasidės stogo restauravimas, valstybė šio istorinio architektūros paminklo tvarkymui skyrė daugiau kaip milijoną litų.

Bazilijonai Maidane

Tėvas Pavlo pasakojo, kad Kijeve bazilijonų vienuolynas yra įsikūręs visai netoli Maidano. Tragiškomis Ukrainai dienomis vienuoliai šiose savo patalpose slėpė ir slaugė sužeistuosius. "Sklido kalbos, kad sužeistieji tiesiog dingdavo iš gatvių, juos kažkas "surinkdavo". Tai bazilijonai juos atsivesdavo į vienuolyną, - pasakojo jis. - Beje, buvo nuogąstaujama, kad smurtautojai gali įsiveržti ir į vienuolyną, todėl pastatą saugojo savanoriai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"