TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Biržų politikas ragina iškelti paminklą J. Janoniui

2014 07 11 6:00
Iš Biržų rajono kilusio J. Janonio paminklas stovi Biržuose nuo 1976-ųjų. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

30 metų sovietų lageriuose kalėjęs Biržų rajono tarybos narys Povilas Stakionis norėtų, kad proletariato šauklio Juliaus Janonio paminklas būtų iškeltas iš Biržų. Jo manymu, bronzinė poeto statula galėtų puošti bolševikinėmis idėjomis jį užkrėtusį Sankt Peterburgą ar bent jau gimtąsias vietas Biržų rajone.

J. Janonio paminklas Biržuose stovi nuo 1976 metų. Vakar LŽ kalbinti biržiečiai kone vienbalsiai tvirtino apsipratę su paminklu ir neįsivaizduojantys be jo gimtojo miesto, o bolševikinę poeto praeitį vertinantys per jo jaunatviško nepatyrimo prizmę.

Toks kraštiečių požiūris šokiruoja į vietos valdžią išrinktą inžinierių P. Stakionį. Jis, dar būdamas nepilnametis, ėmė kovoti su okupantais ir už tai pateko į sovietų lagerius. Visus, kurie bolševikines J. Janonio pažiūras sieja su jaunatviškumu, biržietis politikas kviečia prisiminti daugybę kitų tokio pat amžiaus jaunuolių, išbandymų metais padėjusių galvas už Lietuvą ar dešimtmečius kentusių tremtį.

Nevertas tokios pagarbos

Anot P. Stakionio, Biržų rajone gimęs, čia pradinę mokyklą lankęs, vėliau Šiauliuose, Voroneže ir tuomečiame Petrapilyje mokslus ėjęs, į bolševikinę veiklą įsitraukęs ir keletą proletariniais vadinamų eilėraščių parašęs J. Janonis nevertas nei jo vardu pavadintos centrinės Biržų aikštės, nei joje stovinčio paminklo. „Na, kas tas J. Janonis? Ką jis paliko Lietuvai? Vien prišaukė bolševikus“, - LŽ sakė P. Stakionis.

Jo manymu, J. Janonio skulptūra, vaizduojanti poetą kaip degantį fakelą, galėtų būti atiduota Rusijai ir pastatyta kur nors Sankt Peterburge. O jei Rusija nepriimtų paminklo, iš bėdos jį būtų galima perkelti į poeto gimtuosius Beržinius arba Melaišius. Būtent šiame kaime J. Janonio tėvai nuomojosi būstą, kai sudegė jų namas.

„Tiesą pasakius, J. Janonis buvo mano tėvo draugas, kartu su juo žvejodavo ir eidavo melstis į reformatų bažnyčią. J. Janonis niekuo čia, Lietuvoje, nepasižymėjo, todėl jokio paminklo jam statyti nederėjo“, - įsitikinęs Biržų politikas. Pašnekovas pabrėžė, kad stabu poetą pavertė okupantai sovietai. Jie privertė ir mus šlovinti šį priešiškos ideologijos asmenį.

P. Stakioniui apmaudu, kad biržiečiai iki šiol tebegarbina niekuo nenusipelniusį žmogų, kuris tarnavo sistemai, išžudžiusiai ir nukankinusiai milijonus nekaltų lietuvių. „Baigiu devintą dešimtį, jau ne mano jėgoms kovoti, kad J. Janonio paminklas būtų iškeltas iš Biržų centro. Tačiau labai viliuosi, jog atsiras sąmoningų žmonių, kurie neliks abejingi šiai idėjai“, - kalbėjo biržietis.

Merė nepritaria

P. Stakionis, ko gero, yra vienas iš nedaugelio biržiečių, kuriuos trikdo miesto centre stovinti Biržų rajono garbės piliečio, skulptoriaus Konstantino Bogdano ant raudono granito pjedestalo pastatyta bronzinė J. Janonio skulptūra.

„Turiu prisipažinti - pertvarkų ir ideologinių permainų metais maniau, kad J. Janoniui Biržų centre ne vieta. Bet dabar džiaugiuosi, jog paminklas nenugriautas ir neiškeltas. Jis atskleidžia mūsų tautos istorijos vingius, be to, yra puikus meno kūrinys“, - LŽ tvirtino Biržų rajono merė Irutė Varzienė.

Marės pavaduotoja Stasė Eitavičienė pažymėjo, kad jai J. Janonis visų pirma yra poetas, pasiklydęs istorijos kryžkelėse. „Manau, jo paklydimais nereikėtų stebėtis, juk matome, kiek daug dabarties žmonių nesusigaudo politinėje situacijoje“, - svarstė vicemerė.

Ankstesnis Biržų rajono vicemeras, šiuo metu savivaldybės tarybos narys Kęstutis Slavinskas įsitikinęs, kad metams bėgant viskas stos į savo vietas ir paminklo J. Janoniui tikrai nebeliks.

Vyresni priprato, jauni nežino

Į Biržus atvykusi panevėžietė Regina Kietytė tvirtino, kad jai paminklas patinka, o dabar jį esą galima sieti ne su J. Janoniu, o, tarkime, su Prometėjumi ar Orfėjumi, ir gėrėtis.

Biržuose pas senelius šiuo metu viešintis vilnietis Elmas Ratnikas, eisiantis į devintą klasę, prisipažino, kad J. Janonio pavardė jam nieko nesako, o paminklas tiesiog gražus. Kas buvo J. Janonis, nežinojo ir dvidešimtmetis biržietis Simas Abuoja. Jaunuolis teigė esantis abejingas šiam paminklui.

Biržietis pedagogas Gytis Aukštikalnis įsitikinęs, jog į viršų iškelta J. Janonio skulptūra miestą puošia. Biržų muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Landsbergienė mano, kad iškelti išeivių iš Biržų - skulptoriaus K. Bogdano ir architekto Vytauto Brėdikio - sukurtą J. Janonio paminklą būtų didžiausia nepagarba šiems garbiems kūrėjams.

Džiova sirgęs J. Janonis nusižudė būdamas vos 21 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"