TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Bolševikinė praeitis vis dar gyva

2016 01 09 6:00
Viena centrinių Kupiškio gatvių vadinama stribo Petro Pajarskio vardu. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Laisvės gynėjų dienos – Sausio 13-osios – jubiliejų kupiškėnai pasitiks keldami trispalves ir tose gatvėse, kurios vis dar pavadintos partizanus išdavinėjusio stribo ir bolševikų propagandos skleidėjo pavardėmis.

Dvi centrinės Kupiškio gatvės ir šiandien tebevadinamos Broniaus Žekonio ir Petro Pajarskio pavardėmis. Šių gatvių pavadinimus keisti ne vienus metus raginantys Vilniaus kupiškėnų klubo nariai apgailestauja, kad į jų prašymus Kupiškio valdžia žiūri kaip į trukdymą patogiai gyventi bei žmonių kiršinimą.

Skausmas ir gėda

Vilniaus kupiškėnų klubo narys Romualdas Gudas LŽ teigė, kad jis ir daug kitų į šį klubą susibūrusių bendraminčių jaučia ne tik didžiulę gėdą, bet ir skausmą, kad dvi Kupiškio gatvės tebevadinamos kovotojų už okupacinės santvarkos įtvirtinimą Lietuvoje pavardėmis. Tai – kovoje su partizanais žuvusio stribo, komunistų partijos kūrėjo Aukštaitijoje P. Pajarskio ir vietos revoliucionieriaus, dailininko propagandininko B. Žekonio gatvės. „Yra Kupiškyje ir kitų Lietuvai daug žalos padariusių asmenų, tokių kaip Salomėja Nėris ar Liudas Gira, pavardėmis pavadintų gatvių. Tikiuosi, kad ateityje žmonėms tapus sąmoningesniems bus pakeisti ir šių gatvių pavadinimai. Tačiau iš pradžių Kupiškis turėtų pervadinti bent tas dvi gatves“, – kalbėjo R. Gudas.

Jis pasakojo, jog siekdami, kad būtų pakeisti P. Pajarskio ir B. Žekonio gatvių pavadinimai, Vilniaus kupiškėnai prieš penkerius metus surašė peticiją ir įteikė ją tuomečiam Kupiškio rajono merui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui Jonui Jaručiui. „Jis užsiminė, jog gatvių pavadinimų keitimas gali sukiršinti žmones, kurie esą su tais pavadinimais apsipratę ir net nebežino, kas buvo tie žmonės, kurių vardais pavadintos Kupiškio gatvės“, – sakė Vilniaus kupiškėnų klubo narys.

Jis tikino dėl gatvių pavadinimų keitimo prie sienos rėmęs ir dabartinį rajono merą konservatorių Dainių Bardauską, tačiau ir iš jo neišgirdęs jokio aiškaus atsakymo. „Susidariau nuomonę, kad mūsų siekis padėti Kupiškiui atsikratyti sovietinio šleifo yra trukdymas šio rajono valdžiai ramiai ir patogiai gyventi“, – teigė R. Gudas.

Jis priminė, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kupiškėnai susiprato bolševiko Vlado Rekašiaus gatvę pervadinti Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardu.

Reikia įdirbio

Buvęs Kupiškio meras, o dabar – šio rajono tarybos narys J. Jarutis LŽ aiškino, kad norą keisti gatvių pavadinimus visų pirma turėtų išreikšti patys jų gyventojai. „Pirma, tokie keitimai nemažai kainuoja, antra, tai gana delikatus klausimas, kurį iškėlę galime nežinia iki ko prisikasti“, – sakė jis.

Dabartinis meras D. Bardauskas teigė, jog šiais metais būtinai inicijuos B. Žekonio ir P. Pajarskio gatvių pavadinimų keitimą. „Gatvių pavadinimai nepakeičiami per dieną, tam reikia įdirbio“, – sakė jis. Rajono vadovas tikino, kad pirmiausia atsiklaus žmonių nuomonės, o paskui imsis organizuoti patį pavadinimų keitimo procesą. „Manęs šiuo klausimu nei įtikinėti, nei raginti nereikės. Nepriklausomoje Lietuvoje neturėtų būti gatvių pavadinimų, kuriais įamžinti mums priešiškos santvarkos atstovai“, – kalbėjo meras.

Istorija kiršinti negali

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė pabrėžė, kad pavadindami gatvę vieno ar kito žmogaus vardu įamžiname ir jo paties atminimą, ir jo darbus, idėjas, nuopelnus. „Taip kuriama tautos atmintis“, – sakė ji.

Anot T. B. Burauskaitės, šiandienos Lietuvoje vis dar dažnai randasi teigiančiųjų, kad istorinės tiesos atkūrimas sukiršins žmones. „Šiuo metu dar yra likę gyvų ir buvusių partizanų, ir buvusių stribų. Kiekvienas turi savų argumentų ir savąją „tiesą“, nors iš tikrųjų tiesa yra viena – tai mūsų istorija. Ji yra tokia, kokia yra. Ji negali kiršinti“, – pažymėjo centro vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"