TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Brangymetis, sunkmetis ir gandai

2009 03 20 0:00

Minėdami "Lietuvos žinių" šimtmetį, šį kartą pasidomėkime kas dienraščiui buvo svarbu 1915 ir 1925 metų kovo 16-22 dienomis.

1915-aisiais pirmieji dienraščio puslapiai labiau primena karines suvestines: didžiausias dėmesys juose skiriamas padėčiai Rytų ir Vakarų frontuose. Tačiau nemažai rašoma ir apie tai, kaip kažkur vykstantys mūšiai atsiliepia kasdieniniam paprastų Lietuvos žmonių gyvenimui.

1915-ieji.

"Kova prieš brangumą" pavadintame straipsnyje svarstoma:

"Kiekvienam žinoma, jog karas, maras ir badas visad eina drauge.

Mažiausia buvo rašoma apie tą tretįjį klausimą, taigi šį kartą jį nors trumpai paliesime. Pradžioje karo laikraščiai šaukte šaukė, jog Vokietija, jei nebus ginklu priveikta, tai bus badu numarinta.

O Rusijoj, girdi, valgomųjų daiktų yra taip daug, kad jai ne tik bado pavojus negresia, bet dar ir apie maisto pabrangimą nėra ko kalbėti. Juk visi tie daiktai, kurie buvo vežami užsienin, dabar bus

čia pat suvartojami. Praėjo 7 karo mėnesiai ir viskas kitaip virto. Teisybė, apie badą Rusijoj nėra nė mažiausio pamato kalbėti, bet faktas, jog reikalingiausi gyvenimui daiktai pusėtinai pabrango.

Jųjų daug. Karas - pirmasis pabrangimo kaltininkas. Karas išstūmė gyvenimą iš jo vėžių. Kadangi brangumo šmėkla vis didėja, tai ir vyriausybė pradėjo galvoti, kaip čia prieš ją kovojus.

Vasario 17 d. vidaus reikalų ministeris leido gubernatoriams daryti rekvizicijas, nustatyti kainas ir uždrausti kai-ką išvežti iš tų rajonų, kame valgomųjų daiktų maža. Tokiu būdu vyriausybė manė sulaikyti kainų kilimą.

Kai-kurių priemonių netikslumą suprato ir vyriausybė, nes pats Maklakovas dabar sako, jog tai bendras klausimas ir jog jį išrišti vieni gubernatoriai negali. Girdi, reik sudaryti pasitarimą, kurin ineitų visų ministerijų atstovai, be jų dar Petrogrado miesto galva ir Petr. gub, žemietijos tarybos pirmininkas. Tai antras vyriausybės žingsnis. Klausimas tai svarbus. Vien tuščiais žodžiais bei visokiomis bausmėmis čia nėko nepadarysi. Minėjome, jog dėl karo viskas brangyn eina. Taigi, reik tvarkyti visas visuomenės jėgas, reik daryti tvarką, kiek tai šis laikas leidžia. Vyriausybei būtinai turi ateiti visuomenė pagalbon. Minėtame pasitarime dalyvauja vien valdininkai."

Beje, čia pat spausdinamas ir "Lietuvos žinių" administracijos pranešimas, jog nuo šiol laikraštis brangs:

"Kadangi popieris žymiai pabrango, tai esame priversti pakelti "L. Žinių" atskirų numerių kainą. Dabar bus ne 3 kap., bet 4 kap."

Tą pačią savaitę pranešama apie vakarinėje Lietuvos dalyje pasirodžiusius vokiečius ir jų pirmuosius veiksmus:

"Į vietos ligoninę buvo atgabentas vienas telegrafo valdininkas, rastas kuone sušalęs ties Vilkaviškio stotimi. Jis tarnavo Naumiesčio telegrafo kontoroje. Pasitraukus rusams iš Prūsų Lietuvos, miesto gyventojai kuone visi išbėgiojo. Tasai valdininkas likos Naumiestyje ir davė žinių rusų karuomenei apie vokiečių žygius. Pasitraukė ir karo viršininkas, bet jį perspėti nebeturėjo laiko. Miestan jau ėmė kristi vokiečių šoviniai. Vienas jų sprogo nebetoli telegrafo kontoros, išdaužė langus ir apibėrė viską žemėmis. Tuomet telegrafistas pranešė "Priešininkas artinas, bėgu". Jis perpjovė telegrafo vielas ir metėsi bėgti Vilkaviškio stoties pusėn. Nebepajėgdamas pasiekti gelžkelio stoties, telegrafistas pargriuvo ir kuone visai sušalo. Galų gale jį pastabėjo sanitarai ir atgabeno Kaunan."

Dar viename rašinyje apie pasirodžiusius vokiečius teigiama, kad "Naumiesčio apskr. Zyplių apylinkėje vokiečių šeimininkavimas žmones sunkiai pabaudė. Vokiečiai ėmė javų, gyvulių, pašaro ir kitų jiems reikalingų daiktų. Mokėti, žinoma, ir nepamanė. Iš Akėčių kaimo išvarė kuone visus gyvulius, daug paėmė ir iš Kuprių kaimo. Imdami javus, ieško jie labiausia avižų. Galima sakyti, jog avižų visoje apylinkėje nė grūdo nebeliko. Zyplių dvaras visiškai ištuštintas.

Žmonės slapstosi miškuose ir tik naktimis grįžta į namus paimti valgio ir gyvuliams pašaro. Kai-kurie pasakoja, kad Šakiuose vokiečiai nemaža jaunų vyrų surinkę ir su savim išsivarę. Apskritai daugiausia kenčia tie žmonės, kurie arčiau miestelių gyvena. Čia jau vokiečiai drąsiai šeimininkauja ir viską ima, artyn miškų kol kas bijo eiti."

Straipsnyje, pavadintame "Lietuvių kalbos reikalais", rašoma: "Nesenai vokiečių reichstage buvo svarstomas įstatymų 12 laipsnis dėl draugijų. Šitas laipsnis draudžia kitataučiams (ne vokiečiams) viešuose susirinkimuose savo gimtąją kalbą vartoti, jei tos tautos gyventojų tame valsčiuje yra ne mažiau 60 proc. Tokiu būdu, draudžia ir lietuviams Prūsuose savo gimtąją kalbą viešuose susirinkimuose vartoti, jei jie (taip-pat mozurai, vendai, valonai, danai) kaskart sau iš valdžios pavelijimo negautų. Dabar centras, social-demokratai ir lenkai sumanė šitą straipsnį panaikinti, ir šis sumanymas buvo balsų daugumos priimtas. Pažymėtina, kad diskusijose vienas atstovas lietuvių nepaminėjo, nors lietuviai irgi buvo prisidėję prie išrinkimo nacional-liberalo Schwabacho bei liberalo Koppo.

Gal šie atstovai ir prieš šitą sumanymą balsavo, nes, kaip girdėti, - konservatyvai ir nacional-liberalai bei didelė liberalų dalis ėjo prieš jį. Valdžia gi nutarė viską palikti po senovei. Dabar d-ras Steputaitis Prūsijos landtage pareikalavo, kad lietuviams būt įstatymų leista vartoti visur jų gimtąją kalbą. Po reikalavimu pasirašė iš 150 konservatyvų - tik 50. Vargu vis dėlto, kad kas iš to viso išeitų. Šis reikalavimas juk nebe pirmą kartą statomas."

Tačiau laikraštyje rasime ne vien blogų naujienų. Tą savaitę būta pastebėjimų ir apie gerus, ir apie prastus kasdienio gyvenimo pavyzdžius:

"Utenos (Ukm. apskr.) augšt. liaudies mokyklos mokiniai per Užgavėnes ruošia ekskursiją. Ketina jie tuomet Vilnių atlankyti. Atkeliaus 20 mokinių, lydimų dviejų mokytojų. Išlaidos apskaitomos po 6 rubl. nuo kiekvieno mokinio. Šios mokyklos mokiniai patįs sumanė tą ekskursiją ir tai jau antrą iš eilės. Keliauja jie vis Vilniun, kaipo į senovės Lietuvos sostapilį, kame tebestovi dar daugybė Lietuvos senovės garbingos praeities palaikų, su kuriomis kiek vienam lietuviui reiktų pasižinti."

Laikraštyje rašoma ir apie pramonės plėtojimą:

"Netoli Butkos miestelio (Marij, ap.) kelių; didelių pirklių rupesniu statoma didelė dirbtuvė, kurioje grudus mals, lentas piaus.

Mauručiuose (Marij. ap.). vienas didelis pirklys prie gelžkelio stoties intaisė gazo (žibalo) dirbtuvę, kurioje žibalą perdirba ir iš kurios vietos miesteliai ima žibalą."

1925-ieji

Šiais metais jau visai kitos aktualijos. Pirmuosiuose dienraščio puslapiuose labai daug vietos skiriama ginčams ir debatams su kitokios pakraipos leidiniais ir partinėms rietenoms. Praleisdami jas pro ausis, pasidairykime po rimtas politikos bei tarptautinių santykių temas. Štai sensacingas ir nerimą keliantis pranešimas, beje, greičiau primenantis nepatikrintą gandą:

"Lenkai ruošia karą Vokietijai ir Lietuvai:

LONDONAS. "Daily Ekspres" Varšavos korespondentas praneša, kad vakarų pasieniais, ties Dancigu lenkai koncentruoja keletą kariuomenės korpusų. Jie maną netrukus paimti Dancigą ir paskui pulti Lietuvą ir Vokietiją. ///niai reiškia vilties, kad vieną saulėtą rytą Lenkijos kariuomenė paimsianti Dancigo miestą ir jo apylinkes."

Tarsi patvirtinant šią informaciją, pateikiama ir žinutė apie konfliktą prie Lietuvos ir Lenkijos demarkacinės linijos:

"Gauta žinių, kad kovo 16 d. 11 val. vakaro ties Kišebloto kaimu lenkų pasienio sargyba užpuolė mūsų pasienio III rajono II-os sargybos saugomas vietas, kame yra nusavintas iš lenkų dvarininko miškas, dabar parduotas ir kertamas. Lenkai kirtikus išvaikė ir suėmė tris mūsų policininkus: Meškalį, Nalecką ir Korizną.

Kovo 17 d. tame pat miške vėl pasirodė galingais kulkosvydžiais apsiginklavęs lenkų pasienio sargybos būrys. Atvykus mūsų pasienio sargybos būrio viršininkui ir pareiškus, kad mūsų sargyba geruoju nesitrauks, o ginsis, lenkai pasitraukė. Suimtieji policininkai grąžinti. Tuomi konfliktas likviduotas."

Po kelių dienų matome, kad konfliktas buvo įgijęs ir tarptautinį skambesį:

"Lietuvos konfliktas su Lenkais:

T. S-ga skubiai reagavo. Chamberlaino nota, konfliktas likviduotas.

Lietuvos notą dėl lenkų užpuolimo ties Sirvintais 16. III. Tautų S-gos sekr. p. Drummond buvo išsiuntinėjęs T. S. nariams ir S-gos pirm. Chamberlainui pareiškimus. Chamberlainas į tai atsakė Drummondui, kad šis pareikštų jo viltį, jog Lenkija ir Lietuva, kaipo T. S. nariai, sugebės likviduoti konfliktą geruoju ir neatnaujins mūšių. Drummond apie tai pranešė Lietuvai ir Lenkijai. Lietuvos vyriausybė dėkodama už skubų reagavimą, pranešė, kad konfliktas likviduotas geruoju, bet kadangi tai ne pirmas atsitikimas, tai Liet. Vyr. prašė T. S-gą padaryti žygių, kad panašūs Lenkų puolimai nepasikartotų. P. Drummond šį Lietuvos pareiškimą išsiuntinėjo T. S-gos nariams."

Nemažai vietos tą savaitę skirta ir Klaipėdos krašto naujienoms bei aktualijoms:

"Rinkimai Klaipėdos krašte:

Šio kovo 9 d. p. Ministeris Pirmininkas viešai painformavo spaudą, kaip ir kada valdžia žada pravesti rinkimus Klaipėdos krašte, kurie einant konvencijos sutartimi turi būti pradėti vykdyti tuojau nuo tos konvencijos įsigaliojimo dienos tam tikrais terminais ir įvykti dvejopai: į Lietuvos Seimą ir vietinį autonomini Klaipėdos krašto Seimelį. P. Min. Pirmininko pareiškimu ir vyriausybė pagaliau esanti pasiryžusi iš tupčiojimo stadijos pereiti į aktingąją, t. y. rinkimus."

"Karaliaučiaus pastangos prieš Klaipėdą:

Nuo š. m. kovo mėn. 1 d. iki atšaukimo, vadinasi, neribotam laikui, Rytprūsiuose įvestas išimtinai patogus Karaliaučiui įvežamasai geležinkelių tarifas, iki 50 proc. mažesnis negu iki šiol yra buvęs.

Tas palengvintas tarifas (Einfuhr Ausnahmetarif) taikomas miško medžiagai (Stammholz, geležinkelių tarifo klasė D), kuri bus vežama Vokietijos geležinkeliais iš Rusijos arba Lenkijos per Prostkus (Prostken) Ragainėn, Tilžėn, Labguvon, Tapuvon ir Karaliaučiun.

Visa tokiu palengvintu tarifu įvežtoji miško medžiaga, ją Rytprūsių lentpjūvėse išpjovus gali būt išvežta j užsienius tik per Karaliaučiaus uostą Jei tokia medžiaga, sakysime, būtų iš Tilžės išvežta Klaipėdon, tai tuo atveju pirklys turi primokėti už naudojimąsi papigintu Rytprūsių geležinkelių tarifu visą sumą iki normalinio tarifo. Šitoji Rytprūsių geležinkelių stipri priemonė yra aiškiai taikoma prieš Klaipėdos uostą, ir mus stebina, kad nei Klaipėdos Prekybos Rūmai, nei Klaipėdos krašto miškų pramoninkų sąjunga nė žodžiu šituo klausimu neprasitaria."

O štai dar viena nedžiuginanti naujiena:

"Lietuviai darbininkai nebeturės darbo Latvijoje:

Latvijos vidaus reikalų ministerija pastaruoju laiku nusistatė suvaržyti įvažiavimą iš kitų valstybių, dėl padidėjusios bedarbės. Taigi, nutarta prašyti Lietuvos vyriausybės pranešti, kad Latvijos mistuose nekvalifikuotieji darbininkai darbo negali rasti. Mat daugelis anksčiau Rygoje ir kituose miestuose gyvenusių, neradę sau darbo ir vietos Lietuvoje, nori grįžti atgal bet taip pat darbo neranda ir pildo bedarbių eiles. Tuo pat tikslu vidaus reikalų ministerija šiemet atvykstantiems iš kaimyninių valstybių, ypač iš Lietuvos, žemės ūkio darbininkams duos leidimus įvažiuoti Latvijon be teisės gyventi miestuose."

Tačiau sprendžiant iš kitų pranešimų galima susidaryti įspūdį, kad kultūrinis gyvenimas bent jau Kaune tomis dienomis virte virė:

"Stambi diena mūsų operoj:

Pereitą sekmadieni mūsų Opera sublizgėjo visomis pirmaeilėmis savo pajėgomis, stambia periodine retenybe ir linksma naujenybe. Tai buvo geriausių mūsų pačių pajėgų demonstracija, gerbiamos latvių Operos primadonos p-lės Brechman Stengel gastrolės ir mūsų baletmeisterio p. Petrovo su savo naujai pastatytu baletu debiutas. Ėjo "Carmen". Su mūsų teatru senai jau čysta bėda yra. Tas aštuonetą šimtų vietų per pusę valandos išgaudė ir minios pasiliko į teatrą nepatekę."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"