TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

C.Faberge pasididžiavimas - suvenyriniai Velykų kiaušiniai

2011 04 23 0:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Suvenyriniai Velykų kiaušiniai, pagaminti XIX-XX amžių sandūroje Carlo Faberge firmoje, dabar laikomi carinės Rusijos simboliu, juvelyrinio virtuoziškumo ir turto ženklu. O bandymas juos paprasčiausiai išvardyti perauga į ištisą istoriją, į kurią įsipina visi garsūs XX amžiaus vardai ir įvykiai.

2004 metų vasario pradžioje tapo aišku, jog rusų verslininkas Viktoras Vekselbergas įsigijo iš Forbsų šeimos (žurnalo "Forbes" įkūrėjo įpėdinių) unikalią C.Faberge juvelyrinių gaminių kolekciją. Kolekcija turėjo būti parduota Sotheby's aukcione balandį, bet verslininkui (tiksliau, specialiai jo sukurtam nekomerciniam fondui "Laiko ryšys") pavyko susitarti, kad ji būtų išimta iš aukciono ir parduota jam. Sandorio kaina nebuvo skelbiama, tačiau, kai kuriais duomenimis remiantis, viršijo šimtą milijonų dolerių.

Maskvos Kremliuje netrukus buvo surengta paroda: "Faberge: prarastas ir įgytas", kurioje buvo parodyti V.Vekselbergo nupirkti Velykų kiaušiniai. Vėliau šie eksponatai keliavo po daugelį Rusijos miestų, o turnė pasibaigus buvo atidarytas specialus muziejus, kuriame ši kolekcija saugoma.

Damų siurprizas

Apskritai idėja dovanoti Velykoms brangius suvenyrinius kiaušinius gimė ne C.Faberge ar Aleksandrui III. Prancūzijos karalius Liudvikas XIV dovanodavo savo dvariškiams vištos kiaušinius, kuriuos būdavo išmarginę jo rūmų dailininkai - garsieji Vatto ir Bushe. Prancūzijoje, jau valdant Liudvikui XVI, atsirado ir pirmieji juvelyriniai kiaušiniai, skirti dovanoms. Tiesa, katalikiškoje Europoje tradicija keistis kiaušiniais nebuvo taip glaudžiai susijusi su Velykomis, kaip stačiatikių Rusijoje (Kristaus prisikėlimo simbolis daugelyje Europos šalių - Velykų zuikis). Bet vis vien būtent europietiškas kiaušinis siurprizas sukėlė Aleksandrui III mintį padovanoti ką nors panašaus per Velykas savo žmonai Marijai Fiodorovnai. Jis išvydo minėtąjį kiaušinį per meno ir pramonės parodą Kopenhagoje 1879 metais. Šis kiaušinis priklausė danų karališkajai šeimai. Jo lukštas buvo pagamintas iš dramblio kaulo, trynys - iš aukso, o viduje tūnojo vištelė, pasipuošusi miniatiūrine karūnėle ir žiedeliu su briliantu. Aleksandras III įsigeidė ko nors panašaus, tačiau ne kopijos. Galiausiai pirmasis imperatoriškasis kiaušinis, padovanotas Marijai Fiodorovnai, buvo padengtas balta emale, viduje tupėjo auksinė vištelė, kurioje savo ruožtu tilpo miniatiūrinė imperatoriaus karūnos kopija ir rubininis kiaušinis - pakabutis. Marija Fiodorovna "Kiaušinį su višta" gavo tiktai 1885 metais. Aleksandras III ilgai negalėjo rasti žmogaus, kuris būtų galėjęs įgyvendinti šį sumanymą. Kol neatsirado C.Faberge.

Jo didenybės tarnyboje

1882 metais Visos Rusijos meno ir pramonės parodoje Maskvoje aukso medalį pelnė 36 metų juvelyras C.Faberge - už aukso gaminių, rastų kasinėjant Kerčės pilkapynus ir saugomų imperatoriškajame Ermitaže, kopijas bei už madingų asmeninio dizaino gaminių seriją. Svarbiausias dalykas, sužavėjęs jo amžininkus, buvo nepaprastas C.Faberge darbų subtilumas, nepriekaištingas techninis jų atlikimas bei, žinoma, idėjos originalumas. 1885 metais (jau pagaminęs pirmąjį kiaušinį) C.Faberge ėmė vadintis imperatoriškojo dvaro tiekėju. Visais kitais metais jis pelnė galybę aukso medalių visose europietiškose parodose, o 1900-aisiais Pasaulinėje parodoje Paryžiuje jis jau buvo žiuri narys ir gavo Garbės legiono ordiną.

Faberge firma buvo įsteigta 1842 metais. Jos įkūrėjas buvo Piarnu (tada - Piarnovo) miesto gyventojas Gustavas Faberge. Nuo 1872 metų šeimos verslą paveldėjo jo sūnus Carlas. Jam vadovaujant, dirbtuvės ir parduotuvė Peterburge jau turėjo filialų Maskvoje, Kijeve, Odesoje ir Londone. C.Faberge buvo ne tik talentingas juvelyras, bet ir puikus vadybininkas. Jis prisiviliojo pas save geriausius Maskvos ir Peterburgo aukso bei sidabro gaminių meistrus, miniatiūristus, skulptorius. Jo gaminių turėjimas tada (jau nekalbant apie šias dienas) tapo kažkuo panašiu į priklausymo aukštuomenei ženklą. Faberge firmos šedevrų buvo įsigiję Danijos, Didžiosios Britanijos monarchai ir netgi tolimojo Siamo karalius. Ši firma gamindavo ne tik unikalius brangius daiktus - gausybė meistrų dirbo su ja pagal sutartis asmeninėse dirbtuvėse ir gamino stalo sidabrą, galanteriją, mielus niekučius. Tačiau visa tai niekada netapo būtinosiomis prekėmis.

Gražūs ir barokiški

Nuo 1885 iki 1916 metų Faberge firmoje pagal imperatoriaus užsakymus buvo pagaminta 50 kiaušinių. Iš pradžių jų buvo padaroma po vieną per metus - imperatorienei Marijai Fiodorovnai. Nuo 1895-ųjų, kai imperatoriumi jau buvo Nikolajus II, jis pradėjo užsakinėti po du - motinai ir žmonai, Aleksandrai Fiodorovnai. Uždavinys nebuvo iš lengvųjų: velykinių kiaušinių dizainas neturėjo kartotis, o siurprizai kiekvienąsyk turėjo iš naujo apstulbinti. Derėjo išlaikyti ir istorinį stilių: moderno C.Faberge nemėgo, o ir nenorėjo žavėti naujamadiškais dalykėliais, tarnaudamas imperatoriui.

Faberge firma garbingai susidorojo su savo uždaviniu - daugiausia talentingo juvelyro Michailo Perchino dėka. M.Perchinas (1860-1903) atėjo į firmą, būdamas dvidešimt šešerių metų. Šis savamokslis rusų valstietis savo darbus atlikdavo labai kruopščiai, su didele fantazija. Jis buvo atsakingas už velykinių kiaušinių sukūrimą imperatoriui net iki savo mirties 1903 metais. Iš istorinių stilių labiausiai mėgo baroką, ir būtent jo kūriniai laikomi pačiais geriausiais. 1903 metais M.Perchino įpėdiniu vyr. meistro poste tapo jo pagrindinis padėjėjas Henrikas Vitstremas, kuris ėjo šias pareigas iki 1917 metų, kai firma buvo uždaryta. Savo leidiniuose H.Vitstremas mėgo atkurti Liudviko XVI stiliaus elementus, taip pat ampyro stilių. Jo gaminiai būdavo pompastiškesni ir sausesni. Brangiųjų akmenų dirbtuvei vadovavo Augustas Holstremas. Jis dirbo firmoje keletą dešimtmečių ir atsakė už kūrinius, papuoštus juvelyriniais akmenimis, tarp jų ir už velykinius kiaušinius. Didžiausią indėlį jis įnešė į darbą, pavadintą "Dvylika venzelių", kurį Aleksandras III padovanojo savo žmonai sidabrinių vestuvių proga 1892 metais. 1903-iaisiais į Augusto vietą stojo jo sūnus Albertas, paveldėjęs tėvo talentus.

Apdovanojimas už santuoką

Velykiniai kiaušiniai - dovanos, sukurtos imperatorių užsakymu, kėlė aristokratų ir naujųjų turčių pavydą. Be 50 imperatoriškųjų, Faberge firma pagamino po vieną kiaušinį naftos pramonininkui Emanueliui Nobeliui (Alfredo Nobelio sūnėnui), kunigaikštienei Zinaidai Jusupovai (jos vyro - kunigaikščio Felikso Jusupovo užsakymu), hercogienei Marlboro. Septyni kiaušiniai buvo pagaminti dvarininkei Barbarai Kelch: jos vyras Aleksandras Kelchas nuo 1898 iki 1904 metų užsakinėjo jai pas Faberge velykines dovanas. Kai kurie iš Barbaros kiaušinių panašūs į imperatorienės Marijos Fiodorovnos - ji aiškiai norėjo būti ne prastesnė už carienę. 1905 metais B.Kelch pabėgo nuo sutuoktinio į Paryžių, pasičiupdama su savimi visus kiaušinius; po jos mirties Paryžiuje jie buvo išparduoti. Be to, Faberge firma gamino ir paprastesnius kiaušinius, kurie buvo pardavinėjami firmos parduotuvėse.

Vėsioje ir tamsioje vietoje

Imperatorienei priklausę Velykų Faberge kiaušiniai 1918 metų rudenį iš Žiemos rūmų bolševikų buvo pervežti į Kremlių - drauge su kitomis carų brangenybėmis. Visos asmeninės Romanovų brangenybės buvo inventorizuotos ir supakuotos į dėžes. Taip jos išgulėjo Ginklų rūmuose iki 1922 metų žiemos, kai bolševikai sukūrė specialią komisiją jų vertei nustatyti. Kiaušiniai kartu su imperatorių karūnomis buvo patikėti Valstybinei vertybių apsaugos organizacijai. Be rinkimo ir saugojimo, į šios organizacijos pareigas dar įėjo carizmo epochos rekvizuotų vertybių realizavimas. Visos šios brangenybės privalėjo būti parduotos, kad sovietų respublika galėtų įsigyti duonos ir traktorių. 1923 metų vasarą įvyko pirmasis bandymas: Velykų kiaušiniai kartu su carų brangenybėmis parodyti vienos prancūzų juvelyrinės firmos atstovams. Tačiau šie pasiūlė pernelyg mažai. 1925 metais Valstybinė vertybių apsaugos organizacija ėmėsi reikalo rimtai: įvyko paroda, buvo išleistas albumas "SSRS briliantų fondas� (tuo laiku visi kiaušiniai vėl buvo pervežti į Kremlių). Reklaminė kampanija davė vaisių: po metų, 1926-aisiais, dalis Briliantų fondo (matuoto ne daiktų skaičiumi, o svoriu - 9 kg) už 50 tūkst. svarų sterlingų buvo parduota anglų antikvarui Normanui Vaisui. Ponas Vaisas pardavė vertybes "Christie�s", ir 1927 metų kovą aukciono namai išstatė jas prekybai Londone. Kitam aukcionui, kuris įvyko 1932 metais Berlyne, buvo pateikti septyni Velykų Faberge kiaušiniai, priskirti "menkai vertingų" kategorijai. Iš viso 1930 metų pradžioje buvo parduota vienuolika imperatoriškųjų velykinių kiaušinių. 1933 metais specialiai darbui su užsienio pirkėjais įsteigta organizacija "Antikvariatas" atrinko dar keturis kiaušinius, bet parduoti buvo tik du. Tikslaus sąrašo visų parduotų imperatoriškųjų velykinių kiaušinių nesama iki šių dienų, o jų kiekį galima nustatyti tiktai skaičiavimo metodu: Maskvos Kremliaus Ginklų rūmuose dabar saugoma dešimt kiaušinių. Iš penkiasdešimties.

Caro vertybės - amerikiečių rankose

Pagrindiniai veikėjai imperatoriškųjų raritetų pardavinėjimo užsienio pirkėjams istorijoje buvo broliai Armandas ir Viktoras Hameriai. Būtent jie pirmieji sužinojo, kad valdžia nusprendė pardavinėti Ermitažo paveikslus. Už savo dalyvavimą sudarant sandorį Hameriai gaudavo solidžių komisinių: po dešimt procentų nuo pardavėjo ir pirkėjo. Aktyviai užsiiminėti caro brangenybių pardavinėjimu vienas iš brolių, Armandas, pradėjo 1926 metais. Tai buvo paguodos prizas Hameriui, kuris 1926 metais, pasikeitus sovietinei politikai, buvo priverstas parduoti komunistų vyriausybei teikusias pelno asbestines koncesijas ir degtukų fabriką Maskvoje.

A.Hameris, genialus vadybininkas, nusprendė pardavinėti imperatoriškas vertybes netradiciniu būdu - universalinėse parduotuvėse. Per pusmetį broliai Hameriai apsilankė su jiems iš Valstybinio vertybių apsaugos komiteto išduotomis meno vertybėmis Čikagoje, Ričmonde, Sietle, San Franciske. Jie skaitydavo paskaitas apie Faberge meną, o vėliau pardavinėjo unikalius daiktus universalinėse parduotuvėse. Būtent šitaip buvo parduota vienuolika kiaušinių, 1930 metais gautų iš Ginklų rūmų. Reikalai klostėsi sėkmingai: buvo atidaryta Hamerių galerija Niujorke, 1935 metais veikė brolių surengta paroda-pardavimas "50 metų rusų tapybai", o 1939 metais - paroda "Šiaurės Čelinis" (turėtas galvoje Carlas Faberge). Reikšmingą eksponatų dalį iš šios parodos (ir velykinius kiaušinius taip pat) įsigijo Egipto karalius Farukas.

Iki pokario metų beveik visi į užsienį išvežti Faberge kiaušiniai pateko į kolekcijas ir savo šeimininkų nebekeitė. Aštuoni iš penkiasdešimties šių kiaušinių dingo be žinios. 42 priklauso muziejams ir privačioms kolekcijoms, beje, didžioji jų dalis yra prieinama publikai. Daugiausia šedevrų yra Kremliuje - net dešimt. Ir štai Forbsų šeimos kolekcija, kurią 2005 metų pavasarį šios šeimos įpėdiniai išstatė į "Sotheby�s� aukcioną. Tačiau aukcionas neįvyko: visus kiaušinius dar iki aukciono nupirko rusų oligarchas V.Vekselbergas (formaliai - jo įsteigtas fondas "Laikų ryšys"). Penki kiaušiniai nusėdo Lilianos Pratt ("General Motors" kompanijos prezidento žmonos) kolekcijoje. Beje, ji ją padovanojo JAV Virdžinijos valstijos Meno muziejui. Tris kiaušinius turi Matildos Geddings Gray fondas (Naujojo Orleano muziejus), dar tris - Anglijos karalienė Elžbieta II. Du kiaušiniai puikuojasi Eduardo ir Moriso Sandorų fonde (Šveicarija), dar du - Margerės Post (buvusio amerikiečių pasiuntinio SSRS žmona) rinkinyje Vašingtone. Porą kiaušinių įsigijusi Volters Art galerija Baltimorėje. Po vieną jų esama Erli Mirshal kolekcijoje Klivlande ir Monako princo kolekcijoje. Dar keturi- anoniminėse privačiose kolekcijose JAV.

Istorinis radinys

2003 metais įvyko sensacija: Aleksandro Fersmano mineralogijos muziejaus fonduose aptiktas ir, remiantis Faberge archyvo piešiniais, identifikuotas neužbaigtas, anksčiau nežinomas kiaušinis "Caraičio žvaigždynas". Jo pagaminimo data - 1917 metai. Gaminio pagrindą sudaro mėlyno stiklo dangaus skliautas su išgraviruotu žvaigždynu bei debesimi iš kvarco. Šis kiaušinis - nepaprasta istorinė vertybė.

 

Parengė DANA KURMILAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"