TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Caro teismai ir tautinio režimo kritika

2009 02 27 0:00

Šiandien pažiūrėkime, ką paskutinę vasario savaitę rašė 1910 ir 1930 metų "Lietuvos žinios". Nors ir prieš 99, ir prieš 79 metus dienraščio puslapiuose buvo gausu pranešimų iš Europos, Rusijos ir tolimesnių kraštų, šį kartą apsiribokime to meto Lietuvos aktualijomis.

Šios aktualijos per du minimus dešimtmečius pasikeitė, tačiau kažkur tarp eilučių galima pajusti, kad jos tebeturi kai ką bendra su mūsų šiandieniu gyvenimu.

1910

Vasario 24 dienos numeryje apgailestaujama, kad Lietuvoje trūksta lietuvių gydytojų ir apskritai inteligentų, bei svarstoma, kodėl jie, užuot likę gimtinėje, dairosi geresnės duonos Rusijoje.

"Tie gydytojai, kurie apsigyveno tėvynėj ir dirba ne vien kaipo gydytojai, bet ir tikri jos sūnūs, yra tikrai žmonių gerbiami, aiškiausia atskiriami nuo feldšerių, monelninkų ir t. t... Tiesa, gerosios vietos užgyventos kitataučių, bet jei mūsiškiai dums Rusijon, tai ir toliau jas svetimi turės. Man rodos, jog mūsų gydytojus traukia Rusijon ne šiltas sutikimas gyventojų, bet stoka noro ir energijos pasidarbuoti saviesiems, nes jie gerai žino, kad be gydymo prisieis atlikti daug kitokių darbų, kurių reikalaus nuo jų visuomenė.

Rusijos žemietijose be jokio rūpesnio paskirta alga, nuo pašalinių darbų liuosas ir konkurencija feldšerių nebaisi, vilkas sotus ir ožka gyva. Aš nesakau, kad Lietuvoje gydytojams rojus, čia daug ko trūksta. Daug čia tamsumo, daug geistinų permainų.

Todėl ir šaukiama, kad keliautų tėvynėn ir dirbtų. Mažuose miesteliuose gydytojai su farmaceutais visuomet galėtų pragyventi, o tuo laiku paveda savo brolius visokiems monelninkams, farmaceutams.

Kyla klausimas, kas gi pagaliaus visa tai permainys, pagerins, kaimą apšvies? Kas ištrauks sodiečius iš to vargo, valsčiaus "ponų" sauvalės, iš po kumščio sargybinio ir tos tamsybės, kurią mėgsta ant kiekvieno žingsnio prikaišioti apšviestūnai mūsų sodiečiams?

Ne nuo šiandien aišku, jog mums trūksta mokyklų, žmonių, vedėjų. Tad grįžkite iš visokių Semepalatinskų ir Tobolskų, vikdinkite gyveniman reikalingas permainas, bet neverskite visą ant nuvargintų "tamsuolių" pečių ir tos mažos inteligentų saujelės, kuri neišsižadėjo savo tėvynės ir dirba jos naudai be poilsio."

O kad tuomet tie "apšviestūnai" dar smarkiai rizikavo savo laisve, rodo kad ir toks tą savaitę paskelbtas pranešimas, jog vasario 19 dieną teismas nagrinėjo dvarponės J.Okuličienės ir valstietės K.Janelytės bylą. Straipsnyje pasakojama, kad "1905 metų vieną dieną Troškūnuose žmonių minia išvarė rusų valsčiaus raštininką ir jo vieton išsirinko lietuvį, taip pat pašalino rusus mokytojus, nudraskė nuo sienų portretus".

Netrukus abi moterys buvo apkaltintos įkūrusios organizaciją, kurios tikslas - jėga nuversti caro valdžią. Toliau dienraštis cituoja teisme joms pateiktus kaltinimus:

"1905 m. sušaukusi Troškūnuose sueigą ir susirinkusiems žmonėms sakiusi, jog bajorai, miestelėnai ir valstiečiai turį prisirašyti prie valsčiaus ir užvesti naują tvarką; 2) su žmonių būriu atstačiusios rusus mokytojus su raštininku; 3) Jonelytė 1905 ir 1907 m., o Okuličienė 1907 m. laikiusios atsišaukimų."

"Gynė J.Okuličienę adv. T.Vrublevskis iš Vilniaus, o Jonelytę adv. P.Leonas iš Kauno. Apkaltinimo punktus gerai sumušė abudu advokatai, bet dėl ko 1905 m. žmonės varyte varė iš Lietuvos laukan rusus valdininkus, tai išaiškino P.Leonas. Jis sakė, kad tam nereikėję jokios ypatingos draugijos, jokio susitarimo. "Tik pažiūrėkit, atveda žmogus savo vaiką į mokyklą - nei tėvas, nei vaikas su mokytoju susikalbėti negali - mokytojas rusas ir lietuviškai nesupranta. Nueina žmogus į valsčiaus raštinę - čia vėl reikia vertiko, nes raštininkas rusas, lietuviškai nemoka, o žmogelis rusiškai nemoka.

Ir kada atėjo tokia valanda, kuomet iš visur girdis, kad ten ir ten žmonės savo teisių reikalauja, ten jau tas teises gavo - argi daug reikia, kad ir tas lietuvis valstietis nepanorėtų atsilikti nuo kitų?" - rašoma straipsnyje ir informuojama, jog "teismas Jonelytę išteisino, o Okuličienę nuteisė 4 mėnesiams tvirtovės".

Tą pačią savaitę rasime pranešimų ir apie kitus panašaus pobūdžio teismus: "Buv. "Vilniaus Žinių" redaktorius Petras Vileišis nuteistas 100 rb. užmokėti (jei neištesės užmokėti, tai 2 savaites atsėdėti) už atspausdinimą 1907 m. "Liet. Soc.-Dem. Partijos" suvažiavimo Krakove nutarimų."

"Vilties" administratorius Jonas Tumas nuteistas 8 mėnesiams tvirtovės (užskaityti 4 mėn. atsėdėti pirmiau) už priešvaldišką kalbą 1905 m. Svėdasuose, taip pat už tai, kad buvo išrinktas to paties valčiaus nauju raštininku ir delegatu į Vilniaus Seimą."

O štai keletas to laikotarpio kultūros, švietimo ir visuomenės gyvenimo įvykių:

"Kauno liaudies mokyklų direktorius rūpinasi įsteigti prie 40 liaudies mokyklų skaityklas suaugusiems žmonėms."

"Švenčionyse vasario 20 d. ir Ignaline 21 d. Vilniaus teatrinė lietuvių kuopa rodė "Tarnas įpainiojo" ir "Velnias spąstuose". Ignaline "Tarnas įpainiojo" buvo rusiškai. Lopatos vedamas choras dar padainavo keletą dainų. Ignaline žiūrovų buvo pilnai, Švenčionyse mažiau."

"Šiauliai. Vasario 21 d. pavargėlių vaikų prieglaudos naudai buvo suruoštas spektaklis. Lošė trijose kalbose: lietuvių, lenkų ir rusų. Lietuvių kalba vaidino: "Dėdė atvažiavo". Geriausiai savo rolę atliko dėdė Vingiras. Publikos buvo daug. Vasario 27 d. "Varpas" ruošiasi pastatyti "Pilėnų Kunigaikštį".

"Nedėlioje 14-tą vasario "Dainoje" vaidino p. Daugirdo verstą Przybylskio komediją "Diena redakcijoje". Publikos buvo mažai. Šokiai tęsėsi iki 1 naktį."

"Pradėjo garlaiviai Nemunu vaikščioti tarp Kauno ir Jurburgo, tuo tarpu 2 į kiekvieną pusę. Iš Kauno išeina 8 val. ryto ir 12 dieną, iš Jurbarko - 6 ir 9 val. rytą."

"Bartininkai (Vilk. pav.). Vasario 22 d. n. k. bevažiuojant d-rui J.Basanavičiui ant stoties ties pirčia pasibaidė arkliai ir apvertė vežimą. D-ro Basanavičiaus sužeista dviejuos daiktuos veidas. Tuoj buvo nuvežtas Vilkaviškin, kur d-ras Kudirka suteikė pirmąją medicinos pagelbą."

1930

Svarbiausios visos paskutinės 1930-ųjų vasario savaitės temos - dr. Jono Jablonskio mirtis ir tą pačią dieną pasibaigęs Valstiečių liaudininkų partijos suvažiavimas. Abiejų šių įvykių atgarsių galima aptikti kiekviename tos savaitės "Lietuvos žinių" numeryje.

Apie J.Jablonskio mirtį pranešama vasario 24-osios laikraštyje:

"Vykstant Valstiečių liaudininkų sąjungos suvažiavimui buvo gauta liūdna žinia: Karo ligoninėj mirė profesorius kalbininkas Jonas Jablonskis. Suvažiavimas atsistojimu pagerbė kovotoją už Lietuvos laisvę, seną varpininką ir pirmąjį "Lietuvos ūkininko" redaktorių ir nutarė pasiųsti jo šeimai užuojautą.

J.Jablonskis mirė vakar, vasario 23 d. 16 val. 20 min."

Toliau straipsnyje trumpai papasakojama J.Jablonskio biografija ir pažymima: "Jonas Jablonskis buvo ir liko gilus ir nuoseklus demokratas, Lietuvos žmonių draugas. Ligi paskutinių gyvenimo valandų jis nerimo dėl mūsų valstybės santvarkos, jam rūpėjo kultūra, tvarka, žmonių teisės. Jis nepriėmė visokių jam siūlomų ordinų, nes buvo nuomonės, kad kultūra, žmogaus sąžinės tyrumas, žmoniškumas puošia žmogaus, piliečio asmenybę, bet ne išorinės pažibos."

Nekrologų, užuojautų, atsiminimų apie J.Jablonskį esama ir kituose tos savaitės numeriuose. Beje, greta užuojautų tokiuose pat juoduose rėmeliuose vasario 25-ąją spausdinamas ir skelbimas, informuojantis, jog "Gerb. Prof. J.Jablonskio įvairių portretų ir atviručių galima gauti "Spaudos fondo" knygyne".

Kaip jau minėta, visą savaitę rašoma ir apie Valstiečių liaudininkų partijos suvažiavimą. Vasario 24-osios redakcijos skiltyje džiaugiamasi, kad jis buvęs sėkmingas. Be kita ko, straipsnyje teigiama: "Teisėtos demokratinės tvarkos atstatymas dabar stovi pirmoje vietoje suvažiavimo rezoliucijoje. Plačiai nurodytos visos priemonės, kurios turėtų būti panaudotos, kad pakeltų krašto gerbūvį, pagerintų ekonominę kaimo būklę, sumažintų emigraciją, plėstų žemės ūkio kultūrą ir t. t. Suvažiavimas vienu balsu nutarė reikalauti plačios amnestijos nuteistiesiems ir sėdintiems kalėjimuose už tariamus politinius nusižengimus."

"Laiko simptomai". Taip pavadinta vasario 26-osios numerio redakcijos skiltis. "Nors oficiališki žmonės ir oficiosižka spauda tvirtina, kad per paskutinius trejus metus mūsų tautos organizmas visokiariopai pasveikęs ir sutvirtėjęs, bet kasdieninio gyvenimo faktai nelabai atatinka tokiam optimizmui", - tvirtina rašinio autorius. Kaip argumentą jis pasitelkia spaudos temas. Straipsnyje sakoma, kad prieš 4 metus spauda daug rašė pranešimų apie susirinkimus, paskaitas, mitingus. Dabar jie užleidę vietą kriminalinei kronikai: "Nusižudymai, vogimai, plėšimai, peštynės, aferos margina kiekvieną laikraščio kroniką." Pažymima, kad "nusižudymai turi jau kažkokios epidemijos pobūdžio ir jau iš miestų persikėlė į kaimus. Ir mes prie jų pripratome". Straipsnyje daroma išvada, jog "nepraktikuojant politines laisves ir teises žmonėms atbuksta ir visuomeninis instinktas, atsiranda kažkoks kenksmingas visuomenei zoologiškas "individualizmas", kuriam artimi tik savo kailio ir pilvo reikalai". Toliau ten pat rašoma, kad motinų palikti kūdikiai, vagystės, plėšimai ir net žmogžudystės taip pat įgauna pavojingą mastą.

"Tad pastatykime rimtai klausimą: ar mes sveikstame, ar susilaukiama tariamosios stagnacijos rezultatų. Į tai kol kas gali būti tiktai neigiamas atsakymas. Lietuvoje pasireiškia visuomeninės ligos simptomai. Ją galima sustabdyti tik radikališkomis priemonėmis", - įsitikinęs straipsnio autorius.

Iš tiesų tą savaitę būta kelių trumpų žinučių apie nužudymus ar motinų pamestus kūdikius, tačiau tipiškesni atrodo tokie pranešimai:

"Dagūnų Kaupiškių k. Sintautų v. pas pil. J.Žebrauską padaryta smulki vagystė - pavogtas lašinių paltis ir kt. Vagystėje įtarti "J.L." kai kurie nariai, pas kuriuos padaryta krata ir vedamas smulkus tardymas."

"Vasario mėn. 24 d. apie 4-5 val. ryto kelyje Panevėžys-Pumpėnai keturi ginkluoti revolveriais vyrai užpuolė ir apiplėčė važiuojančius į Panevėžį 4 piliečius."

"Šiomis dienomis Klaipėdoj buvo išmėtytos proklamacijos grynai provokacinio turinio. Jos nukreiptos prieš Klaipėdos krašto autonomiją. Pažymėtina, kad proklamacijos parašytos netaisyklinga lietuvių kalba."

Vis dėlto kur kas daugiau vietos dienraštis skiria socialiniams, ūkio reikalams ir kultūros naujienoms. Iš Ukmergės apskrities pranešama, kad ūkininkai neturi kur dėti rekordiškai didelio 1929 metų grūdų derliaus. Jų supirkimo kainos, siūlomos privačių supirkėjų, esančios labai mažos: "Žymiai brangiau moka Žemės Ūkio Draugija, pirkdama Vyriausybei, kad ji nepajėgia iš visų supirkti, kadangi reikalavimai maži, o pasiūlymai dideli. Užtat, paskelbus apie priiminėjimą grūdų, ištisos vežimų eilės laukia prie dr-jos sandėlių savo eilės ir per vieną dieną užpila visus sandėlius."

"Šiaulių miesto savivaldybė numatydama, kad pastaruoju metu organizavimas viešųjų darbų neduos geros produkcijos, nutarė bedarbiams išduoti pusei mėnesio laiko pašalpą." Žinutėje informuojama, jog apie 700 bedarbių gaus 10 467 kg duonos, 1261 kg kruopų ir 1034 kg cukraus.

Didžiausia kultūrinio gyvenimo naujiena, regis, buvo grandiozinis operos "Borisas Godunovas" pastatymas: "Šeštadienį vakare teatre buvo informacinis pasikalbėjimas dėl naujos operos premjeros "Boriso Godunovo", kuris eis dvi dienas iš eilės vas. 27 ir 28 dienomis. Pastatymas yra nepaprastas savo grandioziškumu, scenoje dalyvauja beveik visas op. sąstatas, o choras papildytas 30-čia choristų - 20 suaugusiųjų ir 10 vaikų. Visas teatras nepaprastu ūpu ruošiasi ir laukia premjeros." Po kelių dienų "Lietuvos žinios" praneš apie milžinišką šio spektaklio pasisekimą.

Tos pačios dienos Kauno įvykių kronikoje rašoma apie prasidėsiančią knygų mugę, kurioje žada dalyvauti beveik visi leidėjai. Taip pat pranešama apie šiandien vyksiantį Kauno miesto tarybos komisijos posėdį elektros energijos kainai nustatyti.

Tą savaitę sporto naujienų nebuvo itin daug, tačiau ši redakcijai, matyt, pasirodė labai svarbi: "Šiandien mūsų tautietis Šarkis-Žukauskas rungiasi su anglų sunkaus svorio čempionu Fil Skotu. Šarkis dabar sveria 205 svarus ir tikisi priešą nugalėti, nebijodamas pasklidusių gandų, kad Skotas išradęs kažkokį paslaptingą smūgį." Kitame dienraščio numeryje pranešama apie nesunkiai pasiektą mūsų tautiečio pergalę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"