TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Cz.Miloszo pėdsakai archyvo dokumentuose

2011 06 30 0:00
Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentai

Prieš 100 metų, 1911 metų birželio 30 dieną, gimė vienas žymiausių praėjusio šimtmečio literatų, Nobelio premijos laureatas, Lietuvos garbės pilietis Czeslawas Miloszas. Minėdami šią sukaktį, siūlome skaitytojams kartu žvilgtelėti į Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) saugomus dokumentus.

Išlikę rašytiniai dokumentai pasakoja apie Cz.Miloszo gimtinę, senelius, tėvus, liudija jo gyvenimo ir mokslo Vilniuje faktus. Vaizdo dokumentų turinį galima būtų apibendrinti žodžiu "sugrįžimai" - juose daugiausia užfiksuotos literato viešnagės nepriklausomybę atgavusioje gimtojoje Lietuvoje. Garso dokumentai taip pat palyginti "jauni", ankstyviausias - 1977 metų.

Gimtinė - Šeteniai

Cz.Miloszo gimtinė, kurioje prabėgo jo vaikystė, ir kuri turėjo didelės įtakos poeto kūrybai - Šeteniai netoli Kėdainių, buvusiame Surviliškio valsčiuje. Tarp Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos departamento archyviniame fonde saugomų bylų yra Cz.Miloszo senelės Juzefos Sirutytės-Kunatienės, Simano d., kuriai priklausė Šetenių (dokumentuose - Šeteinių, Šeteinės) dvaras su Padkamariškių ir kitais palivarkais, žemės nusavinimo ir parceliacijos bylos. Bylose - dvaro istorijos fragmentai: dokumentai apie Juzefos Kunatienės, Cz.Miloszo motinos Veronikos Kunataitės-Milošienės, jos sesers Marijos Kunataitės-Jurevičienės žemės nuosavybę, paveldėjimą, dalies dvaro žemės nusavinimą 1937 metais, yra žemės planas. Tame pačiame fonde saugoma ir Cz.Miloszo seneliui Zigmui Kunatui, Teofilio s., priklausiusio Buchtos-Kujanų palivarko Surviliškių valsčiuje žemės byla.

Pilietybės byla

Gana plačiai dokumentuose atskleidžiama Cz.Miloszo tėvų pilietybės tema. Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento fonde yra Veronikos Milošienės apsigyvenimo Lietuvoje ir pilietybės byla. Joje nemažai V.Milošienės asmens dokumentų, tarp jų - ištrauka iš Šventybrasčio bažnyčios 1887 metų metrikų knygos apie Veronikos Teklės Kunataitės krikštą, Apytalaukės bažnyčios 1909 metų jungtuvių metrikų knygos ištrauka, liudijanti apie Veronikos Kunataitės (dokumente - Kunačiukės) ir Aleksandro Milošo santuoką. Yra ir V.Milošienės vidaus pasas, 1920 metų gegužės 31 dieną išduotas Surviliškio valsčiaus valdybos. Pase įrašas: "Pilietybės teisių pripažinimo komisijos 1936.VI.5 nutarimu laikoma ne Lietuvos piliete (Adm. D-to 1936.VI.6 N 53527 raštas)". Rašte, kuris taip pat įsegtas į bylą, nurodyta, jog V.Milašienę "nėra pagrindo laikyti Lietuvos piliete, nes yra ištekėjusi už ne Lietuvos piliečio". V.Milošienė su šeima gyveno Vilniuje, bet dažnai atvykdavo į gimtuosius Šetenius. 1939 metų spalio mėnesį V.Milošienė, "Lenkijos pabėgėlė", kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, prašydama leidimo apsigyventi Lietuvoje. Toks leidimas jai buvo duotas. O Kėdainių apskrities policijos Surviliškio nuovados viršininko 1940 metų gegužės 30 dienos raštu pranešama, kad Veronikai ir Aleksandrui Milošams 1940 metų balandžio-gegužės mėnesiais Vilniaus miesto savivaldybė išdavė Lietuvos piliečių pasus.

Bylos dokumentuose randame įdomių biografinių žinių ir apie Cz.Milosco tėvą Aleksandrą Milošą. Beje, V.Milošienė savo 1937 metų gruodžio 10 dienos prašyme teigė, jog jos vyras "gyvena okupuotojoj Lietuvoj su Nanseno pasu, kaip svetimšalis".

Šiame kontekste minėtinas tame pačiame fonde esantis Ukmergės apskrities viršininko įstaigoje 1939 metų rugsėjo mėnesį sudarytas Lenkijos piliečių-pabėgėlių, Ukmergės apskrities ribose perėjusių administracijos liniją, sąrašas. Jame įrašyti ir Aleksandras bei Veronika Milošai ir jų sūnus Andžejus, nurodyta, kad apsigyveno jie Šateinių dvare, išvardytas atsivežtas turtas.

Dar vienas informacijos šaltinis - Aleksandro Miloszo, gimusio 1883 metais Užumiškio dvare, buvusio Lenkijos kariuomenės karo valdininko, kelių ir tiltų inžinieriaus, Lenkijos pilietybės patvirtinimo 1922 metų byla. Joje, be kitų dokumentų, yra A.Miloszo karinės tarnybos lapo nuorašas. Vyriausybės komisaro Vilniaus miestui 1922 metų lapkričio 29 dieną išduotame pilietybės liudijime patvirtinama, jog Aleksandras Miloszas yra Lenkijos pilietis, "tuo pačiu Lenkijos piliečiai yra jo žmona Veronika, vaikai Czeslawas ir Andrzejus". Byla yra Vilniaus miesto seniūnijos archyviniame fonde.

Išlikę medžiotojo bilietų ir leidimų laikyti ginklą išdavimo Aleksandrui ir Cz.Miloszams 1925-1926 metais dokumentai (Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijos fondas). Leidime laikyti ginklą, išduotame Cz.Miloszui 1925 metų liepos 7 dieną, nurodyta, kad "ponas Cz.Miloszas gali naudotis ginklu tik būdamas kartu su tėvu p. Aleksandru Miloszu".

Fiksuota gyvenamoji vieta

Vilniaus miesto magistrato fonde esančiuose gyventojų registracijos dokumentuose užfiksuoti ne tik Cz.Miloszo, jo tėvų gyvenamosios vietos adresai Vilniaus mieste, bet ir giminaičių apsilankymai. Namo Pakalnės (Podgorna) g. 5 gyventojų 1919-1931 metų gyventojų registracijos knygose randame įrašų, kad šiuo adresu buvo įregistruoti Aleksandras, Veronika, Czeslawas, Andrzejus Miloszai, Stanislawa Miloszova iš Lopacinskių (Aleksandro motina), Witoldas Miloszas (Aleksandro brolis), Jozefa Kunatowa (Kunotienė), Zygmuntas Kunatas. Nurodyti jų asmens duomenys, iš kur atvyko, įregistravimo ir išregistravimo datos. Įrašai Vilniaus miesto gyventojo Cz.Miloszo 1936 metų registracijos kortelėje liudija, kad tais metais atvykęs iš Suvalkų jis apsigyveno Kražių (Panska) g. 23-1a, 1937 metų vasario mėnesį persikėlė į Gedimino (Mickiewizca) g. 28-9, o kovo mėnesį išvyko į Varšuvą.

Vilniaus miesto savivaldybės fonde saugomos ir 1940 metų liepos 23 dieną surašytos gyventojo Česlovo Milašiaus-Milošo registracijos kortelės, kuriose, be kitų duomenų, nurodytas tuo metu jo turėtas asmens dokumentas - Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje 1939 metų gruodžio 12 dieną išduotas "sauf-conduit".

Nebuvo pavyzdingas mokinys

Daugiausia dokumentų apie Cz. Miloszą yra įstaigų, kuriose jis mokėsi, archyviniuose fonduose. 1921 metais Cz.Miloszas įstojo į Lenkų mokytojų draugijos karaliaus Žygimanto Augusto gimnaziją Vilniuje (vėliau - Valstybinė karaliaus Žygimanto Augusto gimnazija Vilniuje, II valstybinis Karaliaus Žygimanto Augusto licėjus ir gimnazija Vilniuje).

Mokinio Cz.Miloszo asmens byloje yra jo tėvo A.Miloszo 1921 metų birželio 8 dienos prašymas priimti sūnų į gimnaziją, stojamųjų egzaminų lapas. Įmokų už mokslą 1921-1922 mokslo metais kontrolės knygoje pažymėta, kad už Cz.Miloszo mokymosi pirmąjį pusmetį įmokėta 3000 markių. Mokinio pažymėjimą gavusių gimnazijos mokinių sąrašuose randama ir Cz.Miloszo pavardė, šalia yra jo parašai, patvirtinantys, kad pažymėjimas gautas. Fonde taip pat saugomi pažymių bei pažangumo įvertinimo lapai. Antai 1922-1923 mokslo metais geriausi buvo elgesio ir tikybos trimestrų pažymiai (vien penketukai), o stropumas, piešimas, prancūzų kalbos, geografijos mokėjimas įvertinti trejetais. Puikiu lenkų kalbos išmanymu būsimasis poetas taip pat nepasižymėjo - daugiausia trejetukų, vos keli ketvertai. 1928-1929 metais metais vaizdas kiek kitoks: lenkų kalba įvertinta "gerai" ir "labai gerai", tačiau fizika, matematika, istorija - tik patenkinamai. Apie gimnazijos baigimą 1929 metais liudija fonde esantis Cz.Miloszo brandos atestato antrasis egzempliorius.

Studijų metai

Nuo 1929 metų Cz.Miloszas studijavo Vilniaus Stepono Batoro universiteto Teisės ir visuomenės mokslų fakultete. Iš universiteto fonde esančių dokumentų apie Cz.Miloszą bene vertingiausia - jo asmens byla: autobiografijos, anketos, prašymai priimti į universitetą (jų yra keletas, vienas rašytas 1929, kitas - 1932 metais, mat 1931-aisiais Cz.Miloszas buvo išstojęs iš Vilniaus universiteto ir kurį laiką mokėsi Varšuvoje), leisti laikyti, atidėti egzaminus, suteikti akademines atostogas, išstojimo iš Vilniaus ir Varšuvos universitetų, dalyvavimo seminaruose, kolokviumuose, universiteto baigimo liudijimai, studijų knygelė ir kita. Cz.Miloszo pavardę randame ir egzaminų komisijos posėdžių protokoluose. Universiteto fonde yra studentų polonistų būrelio, kurio narys buvo Cz.Miloszas, veiklos stebėjimo byla, gavusiųjų universiteto baigimo diplomus sąrašas, kuriame Cz.Miloszas šalia savo pavardės pasirašė 1934 metų liepos 4 dieną, bei jo teisės magistro diplomo nuorašas.

Studijuodamas Cz.Miloszas tapo vienu iš literatūrinio-visuomeninio leidinio "Zagary" kūrėjų, skelbė čia savo eilėraščius. Leidinys valdžios buvo nuolat stebimas, kai kurie numeriai konfiskuojami. Vilniaus miesto seniūno įstaigoje Išliko "Zagary" stebėjimo 1933-1934 metais byla. Žiniose apie leidinį, kuriose išvardinti laikraščio "politiniam veidui" turintys įtakos asmenys, minimas ir Cz.Miloszas: "radikalas, atsiliepimai geri".

Vaizdo ir garso įrašai

Archyve taip pat saugomi Cz.Miloszą įamžinę vaizdo ir garso įrašai, nuotraukos. Minėtinas jo susitikimas Vilniaus rotušėje su Nobelio premijos laureatais Gunteriu Grassu ir Wyslawa Szymborska, paminklinės lentos Josifui Brodskiui atidengimas 2000 metais, Vilniaus tarptautinės konferencijos "Geri kaimynų santykiai - saugumo ir stabilumo Europoje garantas" posėdžių (kalbėjo Cz.Miloszas) 1997 metais TV transliacijų vaizdo įrašai. Nuotraukose užfiksuotos Cz.Miloszo atvykimo į Vilnių ir dalyvavimo J.Brodskio atminimo vakare Vilniaus universiteto Teatro salėje 1996 metais, apsilankymo Vilniuje kartu su G.Grassu ir W.Szymborska 2000 metais, kertinio akmens padėjimo Cz.Miloszo atstatomoje gimtinėje Šeteniuose iškilmių 1998 metais akimirkos. Iš garso dokumentų norėtųsi pažymėti įrašus apie susitikimą su Cz.Miloszu Bazilionų vienuolyne, kurio metu jam buvo įteiktas raštas dėl Lietuvos garbės piliečio vardo suteikimo (1992), Cz.Miloszo, Oskaro Milašiaus, ir Adomo Mickevičiaus kūrybai skirtos popietės, kai buvo skaitomi Cz.Miloszo kūrinių vertimai (1987), pokalbio su Cz.Miloszu Amerikos balso lietuviškoje laidoje (1977) įrašus. Dalis čia paminėtų dokumentų eksponuojami archyvo parengtoje parodoje, skirtoje Cz.Miloszo 100-osioms gimimo metinėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"