TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Dar vienas „istorinis“ romanas

2013 04 04 17:27
Juozas Lukša ir Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė per povestuvinę savaitę kalnuose Tiubingeno apylinkėse, Vakarų Vokietijoje. 1950 m. liepa. / LGGRTC nuotrauka

Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės-Paronetto – legendinio partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto žmonos įspūdžiai perskaičius Antano Šileikos romaną „Underground“ (Pogrindis).

Antanas Šileika parašė knygą pagal Juozo Lukšos ir mano, Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės-Paronnetto, gyvenimą, santykį ir vedybas tuo metu, kai jam teko po savaitės vedybinio gyvenimo grįžti į Sovietų okupuotą Lietuvą rinkti JAV žvalgybai informacijos bei toliau su Lietuvos partizanais kovoti už Lietuvos nepriklausomybę.

Visa pirmoji romano „Underground“ dalis, tai daugiausia tiesioginis Juozo Lukšos memuarų „Partizanai“ apie Lietuvos partizanų ginkluotą pasipriešinimą Sovietų Sąjungai perrašinėjimas. Reikia pripažinti, kad Juozo Lukšos aprašymai yra vaizdingesni, kupini idealizmo, teigiamų emocijų ir tikėjimo savo bendražygių pasiaukojimu tėvynei, ko trūksta romane.

Stebina tai, kad autorius leido sau akivaizdžiai „pasiskolinti“ ištisas ištraukas iš „Partizanų“ jas mažai tepakeisdamas. Palyginus „Underground“ su anglišku „Partizanų“ vertimu („Forest Brothers“, vert. Laima Vincė) akivaizdu, kad autorius, kurdamas „Undergound“ iš esmės rėmėsi Juozo Lukšos memuarais.

Taigi daugiau negu atsitiktinumas, kad mano išgyventa istorija – susipažinimas su Juozu Paryžiuje, dvejų metų susirašinėjimas laiškais, mūsų santuoka ir Juozo pasiryžimas grįžti į Lietuvą, save aukojant, tapo pagrindine „Underground“ tema, nors ir iškraipyta.

Todėl aš, Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto, jaučiu turinti teisę ir pareigą, išsaugant Juozo Lukšos atminimą, viešai išreikšti savo nuomonę apie A. Šileikos romane pavaizduotą pogrindį, pasipriešinimo dvasią ir neteisingus istorinius faktus bei aplinkybes.

Noriu atkreipti dėmesį į iškreiptą santykio tarp jo sukurtos Monikos ir Luko interpretaciją, nes, panašu, kad jis pirštu rodo į mano ir Juozo Lukšos santykius. Taip pat jaučiu pareigą išsaugoti Mortos Linkutės atminimą. Ji buvo drąsi moteris, kovotoja už Lietuvos nepriklausomybę, daug savo gyvenime kentėjusi nuo NKVD, ištremta į Sibiro lagerį ir ten žiauriai iškankinta, reikalaujant, kad išduotų Juozą Lukšą.

A. Šileikos romane Mortą Linkutę vaizduoja herojė vardu Elena, ji – Luko meilužė. Tačiau Morta Linkutė Juozo Lukšos meilužė niekada nebuvo. Tai yra atskleista pokalbiuose su Puskunigiu, išspausdintuose „Kauno dienoje“ Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.

Man labai sunku patikėti, kad rašytojas gali rašyti apie tikrus istorinius žmones ir sukurti „istorinį“ romaną, kuris taip nutolęs nuo tikrovės. Visos tos sukurtos istorijos apie Moniką ir Luką tiesiog neįmanoma įsivaizduoti, nes mano santykis su Juozu Lukša vyko daugiausia rašant vienas kitam laiškus. Tuo metu, kai bendravome, sirgau rimta liga ir metus su puse praleidau ligoninėje bei sanatorijoje.

A. Šileika vaizduoja Juozą Lukša (Luką), atvykusį į Vakarus ne su misija, bet kaip asmenį, norintį skaityti viešas paskaitas Vokietijos išeivių publikai, atmetus galimybes bendradarbiauti Lietuvos naudai su britų ir prancūzų žvalgybomis. Iš tikrųjų Juozas Lukša turėjo gyventi ir elgtis Paryžiuje labai slaptai, nuolat keisti savo gyvenvietes, kad nebūtų lengvai susektas NKVD voratinklio Vakaruose. Juozo Lukšos gyvenimas Vakaruose buvo veik slaptas. Išskyrus labai siaurą grupę žmonių (VLIK'o atstovų, dr. Stasio Bačkio ir Jono Pajaujo), su kitais bendrauti jis negalėjo.

Romane A. Šileikos herojus Lukas grįžta į Sovietų okupuotą Lietuvą asmeniniais sumetimais – ieškoti savo pirmos žmonos (Elenos). Iš tikrųjų Juozas Lukša sugrįžo į Lietuvą, paaukojęs asmeninę laimę su manim, bet su mano nuoširdžiu paskatinimu ir palaikymu (tai matyti iš mūsų korespondencijos, išsaugotos nuo tų laikų ir išleistoje knygoje „Laiškai Mylimosioms“), toliau tęsti kovą kartu su Lietuvos partizanais ir kartu atlikti misiją JAV žvalgybai.

Jis vadindavo Lietuva savo pirmąja žmona. Šis jo pasakymas buvo poetinė metafora, kuria mano vyras norėjo išreikšti, kad jam kaip ir daugeliui kitų partizanų meilė tėvynei buvo, ir privalėjo būti, stipresnė negu asmeninė meilė žmonai arba draugei. Todėl A. Šileikos žemiška ir ciniška Juozo Lukšos metaforos interpretacija – paprasčiausiai didžiulė nepagarba jo ir visu partizanų atminimui.

Yra puikių rašytojų, tokių kaip Rūta Šepetys, kuri parašė pasaulinio lygio rimtą istorinį romaną ir sugebėjo perduoti to laikmečio kančią ir dvasią. A. Šileikos knygoje nejaučiama nė trupinio bet kokio idealo susijusio su dvasia, kurią jautė tikri partizanai kovodami už Lietuvos laisvę.

Mane nustebino, kad yra žmonių, kurie galvoja, kad knyga „Underground“ turėtų tapti pagrindu filmui, kurį esą reikėtų rodyti Lietuvos mokyklose. Ką tie mokiniai, pamatę tokį filmą, išmoks apie tikrą pogrindžio dvasią, kuri buvo tuo metu Lietuvoje?

Galų gale tikras rašytojas, romanų kūrėjas, rašydamas apie tikrus istorinius įvykius ir istorinius žmones, žinodamas, kad kai kurie iš jų dar gyvi, o kiti turi palikuonių, turėtų labiau pasistengti suvokti jų gyventą istorinį laikotarpį, pajusti jo dvasią, tuo metu konkrečių žmonių darytus pasirinkimus ir tų žmonių pasaulėžiūrą.

Man labai gaila, kad A. Šileika savo kūryboje pasavivaliavo ir parašė romaną, gerokai nutolusį nuo tikros istorijos, pavadino jį „istoriniu“ romanu ir net išdrįso savo knygos reklamoje paskelbti, kad romanas parašytas pagal tikrus įvykius.

Linkėčiau autoriui prieš rašant kitą „istorinį“ romaną labiau įsigilinti į jo pasirinktą medžiagą bei pasistengti geriau pajusti laikmečio dvasią ir aplinkybes.

Su Nijole Bražėnaite-Lukšiene-Peronetto kalbėjosi Vytautas V.Landsbergis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"