TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Durys į šviesą?

2014 09 22 13:05
Autorės asmeninio albumo nuotraukos

Tarp daugybės jubiliejų ir paminėtinų įvykių, tikrų ir beveik išgalvotų, viena artėjanti sukaktis turėtų būti ypač svariai minima. Tai pirmosios lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos Vilniuje šimtmetis. 

Nors įkurta organizacinė jubiliejaus komisija, apie jos darbus ir būsimą jubiliejų viešumoje netenka girdėti, todėl neramu, kad bus pamesti iš akiračio svarbūs dalykai – juolab, kad šiandien kaip niekad vėl aktualūs švietimo organizavimo, mokytojų darbo, uždarbio bei kiti klausimai.

Vertėtų prisiminti, kad lietuvių gimnazijos Vilniuje pradžia buvo Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915-ųjų spalio 9 dieną, įsikūrusi mokymo įstaiga „Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokos“. Jau tų pačių metų gruodžio mėnesį tie kursai tapo Vilniaus lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ globojama lietuvių gimnazija, 1918 metais pavadinta Pirmąja Vilniaus vyrų gimnazija. 1921 metais, lenkams užėmus Vilnių, ne kartą perkraustyta ir brutaliai iškraustyta iš gražiai sutvarkytų, darbui pritaikytų patalpų, vyrų gimnazija rugpjūčio 22 dieną pavadinta Vytauto Didžiojo gimnazija. Ilgus metus ji buvo lietuvybės kalvė ir iškiliausias lietuvių kultūros židinys Vilniaus krašte.

Neliesime čia gimnazijos mokymo turinio, nuolatinės jos pavadinimų ir adresų kaitos, kurią visą šimtmetį lėmė Lietuvos ir Vilniaus istorijos lūžiai. Manau, apie tai jau parašytas ar rašomas ne vienas mokslinis darbas Lietuvos edukologijos universitete ir Lietuvos istorijos institute, nes juk yra išlikęs gausus ir nepaprastai įdomus gimnazijos archyvas, kuriame dokumentuotas jos darbas nuo pat egzistavimo pradžių pradžios. Jei gimnazijai grąžintas Vytauto Didžiojo vardas, sugrąžintas ir visas jos šimto metų istorijos tęstinumas, todėl turėtų būti atlikti rimti mokslo tiriamieji darbai.

Kol nevėlu – reikia tikėtis, kad dar nevėlu, nors jubiliejus jau čia pat, – sustokime prie pirmojo šios mokymo įstaigos slenksčio, prie pirmojo laiptelio, pirmųjų durų. Tos durys yra Jono Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių kampiniame name (Jono Basanavičius g. 16), prie pat Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus būstinės. Sulig šios kontoros riba baigiasi šiek tiek aptvarkyta namo sienos dalis ir prasideda... griuvėsiai. Šiuo metu likusios gyvenamosios namo dalies įėjimo durys, kaip ir visas buvęs puošnus pirklio Pimenovo namas, yra tokios baisios būklės, kad apie atminimo lentos pakabinimą prie tų istorinių durų negalima nė svajoti! O juk šio namo praeitį liudija jau esamos memorialinės lentos su prancūzų rašytojo Romaino Gary, žydų filologo Makso Vainraicho pavardėmis. Argi pirmoji Vilniaus lietuvių gimnazija sostinėje nenusipelnė taip pat būti įamžinta? Juk pro šias savo lėšomis ir savo jėgomis įsteigtos mokyklos duris Pirmojo pasaulinio karo metais vaikščiojo darbui pasišventę mokytojai, šviesiausi to meto Vilniaus inteligentai, Nepriklausomybės akto signatarai, būsimieji valstybės kūrėjai Antanas Smetona, M. Biržiška, Aleksandras Stulginskis, Jonas Vileišis, Kazys Bizauskas, Jurgis Krikščiūnas, Jokūbas Šernas, J. Basanavičius ir kiti.

Neverta kreipti žvilgsnio aukštyn, kai visas didžiulis namas tokios apgailėtinos būklės, kai kabaldžiuoja griūvantys balkonai ir trupa apirusios skulptūrinės puošmenos, bet kol kas ir nedidelis sutvarkytas sienos plotelis aplink buvusios istorinės gimnazijos duris – bent atminimo lentai pakabinti – jau būtų ženklas, kad mums svarbūs pirmieji modernios tautos žingsniai pro šias duris, prieš šimtmetį atvertas į mokslo šviesą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"