TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Dzūkijos Žaibo priesakas gyviesiems

2015 02 25 6:00
Kūrėjams pavyko išleisti ir filmo DVD. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Andrius ir Jonas Cimbolaičiai savo iniciatyva bei lėšomis sukūrė dokumentinį filmą apie pokario laisvės kovas "Žaibas - Dzūkijos legenda". Taip jie įamžino dramatišką ir atkaklią Kazimieraičio rinktinės vado Vaclovo Voverio-Žaibo ir jo vadovaujamo būrio kovą. Pastaruoju metu juosta pristatoma žiūrovams.

„Kai nepuoselėjama istorinė atmintis, rizikuojama vienu: bėgant metams vis labiau trinama takoskyra tarp gėrio ir blogio, tarp melo ir tiesos. Šiandien, kai Ukrainą niokoja rusų tankai ir kovos veiksmams naudojama moderniausia rusiška ginkluotė, o agresorius ciniškai meluoja nedalyvaujantis kare, užmiršti tai, ką išgyveno mūsų tėvai, seneliai ir proseneliai, kad išsaugotų esminį laisvės pamatą, reiškia ne tik negerbti savo valstybės, bet ir savęs", - įsitikinę dokumentinės juostos „Žaibas - Dzūkijos legenda“ kūrėjai A. ir J. Cimbolaičiai.

Dzūkijos legendos Vaclovo Voverio-Žaibo (nuotraukoje), nebaigusio jokių karo mokslų, talentas ir strateginis mąstymas žavėjo ir vieną Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų lyderių Adolfą Ramanauską-Vanagą./Kūrėjų archyvo nuotrauka

Į kovą stojo Lietuvos kaimas

Kauno įgulos karininkų ramovėje šiandien vyks jau trečia filmo premjera. Pirmosios dvi – Alytuje ir Vilniuje – subūrė pilnas sales žmonių. Dokumentinį filmą vien asmenine iniciatyva sukūrę tėvas ir sūnus, kalbinti LŽ žurnalisto po premjeros Vilniuje, teigė tokio susidomėjimo niekaip nesitikėję ir neabejojo, kad prie pirmąsias dvi premjeras lydėjusio žiūrovų antplūdžio neabejotinai prisidėjo Rusijos agresijos Ukrainoje atgarsiai ir šiame fone vėl į pirmąją vietą iškilęs susidomėjimas savo šalies gynyba.

„Melo ir propagandos kupiname informacinio karo fronte būtina priminti ir viešinti tikrą istoriją bei paneigti sovietų aktyviai pirštą ir iki šiol kai kurių suinteresuotų veikėjų skleidžiamą melą apie klasių kovą ar sovietmečiu labai aktyviai eskaluotą neva Lietuvoje vykusį pilietinį karą, kurį „sureguliuoti“ esą draugiškai padėjo sovietai. Klasių kova apskritai yra komunizmo ideologų sufantazuotas neegzistuojantis kvazipolitinis konstruktas. Būtina žinoti, kad pokariu būtent paprasti, neretai visai vargingai gyvenantys kaimo žmonės buvo pirmieji, drąsiai stoję ginti savo gimtinės nuo okupantų. Partizanų pasipriešinimas - tai Lietuvos kaimo kova su sovietiniu režimu“, - pabrėžė filmo režisierius ir operatorius A. Cimbolaitis.

Lauko karo vado etalonas

Vienas aršiausių pasipriešinimų „raudonajam marui“ vyko Dzūkijos kaimuose ir miškuose, todėl įamžinti dramatišką ir atkaklią Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės vado V. Voverio-Žaibo ir jo vadovaujamo būrio istoriją juostos kūrėjai pasirinko neatsitiktinai. Idėją įkvėpė profesorės Onos Voverienės atsiminimų knyga.

„Gyvenk taip, tarsi nuo tavęs vieno priklausytų visos Lietuvos likimas“, - šis V. Voverio-Žaibo priesakas sau ir aplinkiniams, pasak A. ir J. Cimbolaičių, yra tikras, nesuvaidintas šauksmas gyviesiems, šiandien ne mažiau svarbus nei prieš daugiau kaip pusšimtį metų. Gyventi pagal tokį principą turėtų ne tik idealistai, bet ir visi kilnios dvasios piliečiai. Nepalaužiamai tvirtai šio priesako laikėsi ir Žaibas.

V. Voverį galima pagrįstai laikyti lauko karo vado etalonu. Šis vos šešis skyrius baigęs kaimo vaikinas pasirodė turįs nepaprastą karvedžio talentą. Jis, partizano kelią pradėjęs kaimo savisaugos būryje, tapo vienu iš aštuonių Lietuvos laisvės kovos karžygio garbės vardą pelniusių partizanų.

„Žaibas, kaip lauko karo vadas, Lietuvos rezistencijos istorijoje ypatingas tuo, kad buvo vienas iš nedaugelio, sugebėjusių ne tik gintis nuo kraštą siaubusių Vidaus reikalų liaudies komisariato, jo prižiūrimų stribų būrių bei sovietinės armijos dalinių, bet ir organizuoti strategiškai sėkmingą puolimą prieš kur kas gausesniais ištekliais disponavusį priešą. Vien Žaibo vardas tuo metu kėlė siaubą okupacinio režimo talkininkams. Todėl prieš jį mestos gausios NKVD ir diversantų pajėgos turėjo sunaikinti sovietams pagrįstai baimę kėlusius „žaibiukus“ bei jų vadą“, - pasakojo V. Voverio istoriją nuodugniai tyrinėjęs J. Cimbolaitis.

Dokumentiniame filme Žaibo žygiai ir gyvenimas perteikti nepretenzinga kino kalba, bet čia ji, skirtingai nei iš nuobodulio kankintis neretai verčiančiose mėgėjiškose juostose, – šiurpiai įtikima. Kūrėjai nuosekliai įtraukia žiūrovą į kariais tapusių, dažnai vos pilnametystės sulaukusių Lietuvos partizanų kasdienybę, kupiną idealizmo ir tikėjimo – Dievą, laisve, nepriklausomos Lietuvos ateitimi. Norėtųsi mokytis, džiaugtis jaunyste, tačiau tenka kautis, kitaip sąžinė tiesiog neleistų, o ir pats sau iki gyvenimo pabaigos neatleistum.

V. Voveris-Žaibas žuvo 1949 metų kovo 7 dieną, kai jo buvimo vietą išdavė sovietų saugumo užverbuotas puikiai žinomas eilėraščių vaikams autorius. Filmo kūrėjai, remdamiesi pirminiais šaltiniais, archyvų medžiaga, išsamiai atskleidžia, kaip tai įvyko.

Jonas (kairėje) ir Andrius Cimbolaičiai pažymėjo, kad jų asmeninė iniciatyva, virtusi filmu, pagrindinį tikslą pasieks tuomet, kai juostą išvys Lietuvos jaunimas./Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Avantiūra parodė pavyzdį

„Visuomet pabrėžiu: jei šiandien savo valstybėje šeimininkaujame patys ir laisvai kuriame savo ateitį, už Tėvynę galvą padėjusių laisvės kovotojų auką turime vertinti kaip neabejotiną pergalę. Apmaudu, kad mūsų visuomenę taip užliūliuoja patogus gyvenimo būdas. Sąžinė tampa lanksti, dažnam jos prireikia tik tuomet, kai pačiam naudinga. Tokioje aplinkoje nesunku užmiršti, kad kova už laisvę vyksta kasdien. Ten, kur teisieji atsitraukia, netrunka įsigalėti blogis“, - pabrėžė filmo prodiuseris J. Cimbolaitis.

Juosta „Žaibas – Dzūkijos legenda“ kurta dvejus su puse metų, mat nuo pat pradžių tai buvo idėjinis projektas, įgyvendinamas savo jėgomis. Pamažu atsirado iniciatyvos rėmėjų ir projektą jo sumanytojams pavyko baigti 2014-ųjų pabaigoje. Kuriant filmą iš palaikančių žmonių teko skolintis būtiną įrangą, o A. Cimbolaičiui, režisavusiam pirmąją juostą ir nufilmavusiam dalį scenų, kartu mokytis operatoriaus meno. Vis tai įvertinus, pasiektas rezultatas tik dar labiau stebina. Atkurti dalį scenų labai pagelbėjo patriotiškai nusiteikę partizaninių kovų rekonstruktoriai.

„Sieksime, kad filmas taptų mokomąja priemone jaunajai kartai, todėl norime Žaibo žinią apie pasipriešinimą ir kovą už laisvę skleisti kuo plačiau. Deramės su valstybinėmis institucijomis ir savivaldybėmis, kad juosta būtų išplatinta šalies mokyklose ir mokymo įstaigose. Jeigu ją pamatys jaunoji karta, galėsime viltis, jog įdėtos pastangos nenuėjo perniek, Lietuvos didvyrių istorija nebus užmiršta ir ateityje“, - pabrėžė filmo režisierius A. Cimbolaitis.

Šiuo metu rengiamos anglų ir rusų kalba dubliuotos juostos versijos. Jas ketinama pristatyti Europos Parlamente, Ukrainoje. Atsiradus šiek tiek rėmėjų pinigų, kūrėjams pavyko išleisti ir filmo DVD. Kaip ir dera, kino pasakojimas apie Dzūkijos legendą pirmiausia buvo parodytas Alytuje. Bet pristatymai risis per daugelį Lietuvos miestų. Šiandien, vasario 25-ąją, į Kauno įgulos karininkų ramovę kviečiami kauniečiai, vėliau filmą išvys ir Marijampolės žiūrovai. Kilus didesniam nei planuota susidomėjimui, šį pavasarį žadama organizuoti papildomas peržiūras Vilniuje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"