TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

E.Lucas: Baltijos šalių okupacijos teisinimas – pačios Rusijos tragedija

2011 12 08 12:10

Rusijos užsienio reikalų ministerijos dokumentas, kuriame teisinama Baltijos šalių okupacija, yra ne tik bjaurus kaimyninių šalių atžvilgiu, bet ir tragedija pačiai Rusijai, rašo Briuselio laikraštis "European Voice".

Straipsnio autorius Edwardas Lucasas pabrėžia, kad dokumentas, kuriame Lietuva, Latvija ir Estija kaltinamos antisovietine politika karo pradžioje, o inkorporacija į Sovietų Sąjunga teisinama šiaurės vakarinių sienų saugumo stiprinimu, yra neteisingas, nes iš tiesų Baltijos šalys labai stengėsi išvengti karo, o po okupacijos surengti tariami rinkimai tebuvo stalinistinės sistemos prievartos pavyzdys.

Jo nuomone, Rusijos URM Informacijos ir spaudos departamento lapkričio 17 dieną paskelbtas dokumentas turi sulaukti plataus pasmerkimo.

"Būtų gerai galvoti, kad jo pasirodymas tėra šiurkšti klaida ir ji bus pašalinta. Bet didesnį nerimą kelia interpretacija, kad tai įžanga naujam bandymui - galbūt sutampančiam su Vladimiro Putino grįžimu į Kremlių kitąmet - pateisinti stalinistinę istorijos versiją ir apjuodinti pavadinant nacių marionetėmis tas  šalis, kurios buvo nekaltos sovietų agresijos aukos", - rašoma straipsnyje.

"Tai ne tik bjauru Rusijos kaimynams, kurių saugumas yra klibančių tarptautinių organizacijų rankose. Tai taip pat tragedija Rusijai - šaliai, kuri nuo bolševikų nukentėjo daugiausia", - pažymi "European Voice".

Sovietų Sąjunga Baltijos šalis okupavo 1940 metų vasarą. 1941-1944 metais Lietuva, Latvija ir Estija buvo nacių rankose, o jiems ėmus pralaiminėti kare Baltijos šalyse prasidėjo antroji sovietų okupacija.

Per sovietinės okupacijos pirmuosius keliolika metų į lagerius ir tremtį buvo išvežti beveik 300 tūkst. Lietuvos gyventojų, daugiau nei 25 tūkst. žuvo fronte, dar per 20 tūkst. gyvybių nusinešė rezistencinis pasipriešinimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"