TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Fotografijų parodoje – Lietuvos policijos ištakos

2015 01 09 11:48
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sausio 8-ąją Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje atidarytoje fotografijų parodoje galima išvysti 1918-1940 metų Lietuvos policijos gyvenimo akimirkas. Nuotraukos – iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Skirmanto Andriušio kolekcijos. 

Nuo vaikystės pašto ženklus rinkęs kolekcininkas tarpukario Lietuvos policija susidomėjo, kai pats tapo pareigūnu. Ištyrinėjęs giminaičių albumus ėmėsi bendravimo su kitais kolekcininkais, archyvinių šaltinių tyrinėjimo. Per dešimt metų surinkta apie 300 fotografijų, kurių šiuo metu eksponuojama tik nedidelė dalis. „Fotografijos – pats puikiausias žinių šaltinis. Turint tam tikrų žinių bei įgūdžių, paėmus nuotrauką, galima pasakyti nepaprastai daug. Matome, kuo žmonės rengėsi, kokią ekipuotę turėjo“, – sakė kolekcininkas parodos atidarymo metu. Taip pat jis paneigė mitą, jog prieškario policininkai – aukšti vyrai, tvirti kaip ąžuolai. Fotografijos gerai iliustruoja, kad policininkai buvo ir labai smulkūs, žemi, tačiau, kaip pabrėžė S. Andriušis, svarbiausia yra juos vienijusi bendra idėja, bendras darbas. Jam pačiam iš surinktų nuotraukų vertingiausios tos, kuriose įamžinti nesurežisuoti siužetai, pavyzdžiui, valstybės vadovų vizitai, nusikaltėlių sulaikymas.

Parodos atidaryme dalyvavusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pažymėjo, kad policija, kuri iki 1923 metų vadinosi milicija, buvo esminis valstybingumo ramstis, taigi pirmosios sovietinės okupacijos metais jie tapo vienu pagrindinių taikinių ir labai nukentėjo, taip pat ir antrosios okupacijos laikotarpiu. „Jie buvo siunčiami į pačias žiauriausias kalinimo vietas ir didelė dalis jų, jei nebuvo nužudyti sąmoningai, žuvo dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų“, – kalbėjo ji. 1940-1941 metais represuoti 23 tūkst. asmenų, iš jų oficialiai – 887 policininkai. Iš tiesų pastarųjų buvo bent dvigubai daugiau, mat didelė dalis policininkų būdavo įrašomi į mokytojų kategoriją. Žvelgiant į ištremtųjų sąrašus, gausiausiai į lagerius vežti valstybės tarnautojai, ūkininkai, trečioje vietoje – policininkai.

Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis paaiškino, kodėl Pirmosios Respublikos laikų fotografijų paroda atidaroma įstaigoje, skirtoje sovietmečio žiaurumų istorijai: „1940 metų birželio 15 dieną vyko paskutinis Vyriausybės posėdis ir buvo gautas ultimatumas, kurį Antanas Merkys perskaitė. Pirmas jo punktas reikalavo, kad teismui būtų atiduotas vidaus reikalų ministras ir saugumo departamento vadovas. Tik antras punktas – paleista Vyriausybė, trečias – be trukdymų įleista kariuomenė. [...] Antra, noriu priminti, kad pirmoji auka, žuvusi tą pačią birželio 15 dieną irgi policininkas“. Pirmoji sovietų auka buvo Ūtos pasienio baro viršininkas Aleksandras Barauskas. Nors šiandien Valstybės sienos apsaugos tarnyba veikia atskirai nuo policijos, tarpukariu pasieniečiai buvo šios struktūros dalis.

„Lietuvos policija kūrėsi nepaprastai sunkiomis sąlygomis. 1918 metų pabaiga: pradėjo formuotis pirmieji milicijos padaliniai, tarnyba veikė savanorystės principu. […] Laikmetis sunkus, kova keliais frontais: ir su bolševikais, ir su lenkais, ir bermontininkų gaujos, po kaimus vaikšto taip vadinami „plienčikai“, „razbaininkai“, – kalbėjo kolekcijos autorius. Iki 1923 metų policininkai savanoriai dar dėvėjo carinės Rusijos uniformos dalis, naudojosi skirtingais ginklais. Visgi stiprėjant valstybei, ant kojų stojosi ir policija – priimta vieninga uniforma, gerėjo techninis aprūpinimas, o okupacijos išvakarėse, kaip teigė S. Andriušis, policija buvo reali jėga, gebanti apginti žmones, valstybės pasiekimus.

Paroda „Tarpukario Lietuvos policija fotografijose“ Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje bus eksponuojama iki 2015 m. kovo 1 d.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"