TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Gegutės šaukiniai sostinės Žvėryne

2009 09 17 0:00
Vilniaus radijo kolektyvas 1931 m. Centre - W.Hulewiczius.
S.Žilionio asmeninio archyvo nuotrauka

Valstybė nusprendusi privatizuoti buvusios vaikų ligoninės pastatus Vilniuje, Vytauto gatvėje, parduoti ketina ir namą, kuriame 1927-1935 metais veikė pirmoji Vilniaus radijo stotis. Tada ji vadinosi Rozglosnia Wilenska Polskiego Radia.

Čia dirbo garsios to meto kultūros asmenybės: studijos įkūrėjas ir vadovas, tragiško likimo rašytojas Witoldas Hulewiczius, vokiečių sušaudytas Varšuvoje 1941 metais. Visai Lenkijai transliuoto literatūrinio kabareto "Vilniaus gegutė" autoriai poetai Teodoras Bujnickis ir Konstantas Idelfonsas Galczynskis. Literatūriniu redaktoriumi, vėliau diktoriumi Vilniaus radijuje dirbo Viktoras Troscianka, po karo emigravęs į Vakarus ir net 24 metus Laisvosios Europos radijui rengęs politinius feljetonus. Etatinis radijo darbuotojas buvo Nobelio premijos laureatas Czeslawas Miloszas, už baltarusiškų dainų transliaciją praradęs darbą ir turėjęs išvažiuoti į Varšuvos radiją.

Tai tik dalelė Vilniaus radijo istorijos, kuri šiuo metu renkama, taip pat siekiama išsaugoti pastatą ir pritaikyti jį vilniečių kultūrinėms reikmėms.

Šiandien - per kasmetinius Europos Tarybos programos "Europos paveldo dienos" renginius - ant Vilniaus radijo pastato atidengiama atminimo lenta. Galbūt ateityje pavyks atidaryti ir visuomeninį muziejų, kuriame būtų priminta ne tik Vilniaus radijo stoties istorija, bet ir to meto radijo technika. Kai apie tokius planus pasklido žinia, žmonės pradėjo nešti tikrai retų eksponatų būsimam muziejui. Štai Nina Mackievič perdavė jų šeimoje išsaugotą teatro aktoriaus Sergijaus Kontero archyvą. Jis gyveno Žvėryne, dažnai dalyvaudavo radijo laidose. Buvo garsiosios šokėjos Isadoros Dunkan pasekėjas, taip pat turėjo gražų balsą, todėl radijui buvo parengęs įvairių tautų dainų koncertų, kūrinius pats ir atlikdavo. Yra išlikę laiškų, pasirašytų W.Hulevicziaus, radijo programų, afišų. S.Kontero ranka rašytos radijui siūlomos programos, nuotraukos.

Neseniai visą tėvo archyvą padovanojo Irena Linkevičienė. Prieš kelerius metus miręs ilgametis Lietuvos radijo inžinierius Leonas Jurgelevičius savo karjerą pasiuntinuku pradėjo šiame pastate Vytauto gatvėje 17/2.

Ant Neries kranto stovėjo antenos

"Iš pradžių stotis dirbo nuo 17 iki 22 val. 435 metrų banga. Iš anglų firmos "Western Electric Company" nupirktas siųstuvas buvo sumontuotas Žvėryne, privačioje viloje Vytauto gatvėje. Tame pačiame pastate buvo įrengta ir nedidelė studija. Antena kabėjo tarp dviejų 42,5 metro aukščio stiebų, kurių vienas buvo metalinis, kitas - medinis. Stoties priėmimo detektoriniu imtuvu zona buvo viso labo 10-15 kilometrų. 1927 metų lapkričio 28 dieną stotis pradėjo nereguliarias transliacijas, o gruodžio 4-ąją prasidėjo normalus bandomasis stoties darbas. Gruodžio 8 dieną įvyko neoficialus stoties atidarymas, o 1928 metų sausio 15-ąją ji buvo oficialiai pašventinta", - Vilniaus radijo stoties gyvavimo faktus vardija būsimo muziejaus entuziastas - tikra vaikščiojanti radijo enciklopedija Sigitas Žilionis.

Tokios transliacinės stoties Vilniui neužteko, todėl 1931 metų gegužę buvo atidaryta nauja siunčiamoji stotis Liepkalnyje. Tada antenos Žvėryne buvo išmontuotos, tačiau pati studija veikė iki 1935-ųjų spalio 25 dienos, kai Vilniaus radijas persikėlė į erdvesnes patalpas miesto centre, dabar Gedimino pr. 22.

Vyko net dvikovos

Vilniaus radijo siela buvo W.Hulewiczius. Į Vilnių jis atvyko 1925 metais. Aktyviai dalyvavo kuriant Lenkijos rašytojų sąjungos Vilniaus skyrių, daug prisidėjo prie garsiosios Konrado celės (joje kalėjo filomatai ir poetas Adomas Mickevičius) įrengimo ir joje vykusių "Literatūrinių trečiadienių". Jo dėka nuo 1930 metų kiekvieno mėnesio pirmą trečiadienį per Vilniaus radiją šie vakarai buvo transliuojami visai Lenkijai. Vilniaus radiofonas transliavo ir pirmąjį Lenkijoje originalų radijo vaidinimą - "Kęstučio laidotuves", kurio autorius buvo W.Huleviczius. Nuo 1995-ųjų jo vardo apdovanojimai kasmet teikiami per Varšuvos poezijos rudens renginį.

Cz.Miloszas savo publikuotuose prisiminimuose apie W.Huleviczių rašė: "Šiandienos skaitytojams tai tik pavardė, nieko daugiau, o tai kažkaip neteisinga... Matau jo sunkoką povyzą, palinkusią prie stalo Vilniaus radijo stotyje arba prie gremėzdiško motociklo vairo su gražuole panele ant galinės sėdynės. Buvo jis garsi Vilniaus figūra, tačiau visgi - ateivis..."

W.Hulevicziaus vieši susikirtimai su ne mažiau garsia to meto figūra Stanislawu Mackievicziumi-Catu ("Slowo" redaktoriumi) baigėsi kuriozine dvikova kardais, sukėlusia didelį triukšmą visuomenėje. Todėl Lenkų radijas jį 1935 metais atšaukė į Varšuvą.

Gegutė kukuos

Vilniaus radiofono šaukiniu ilgą laiką - nuo 1928 metų gegužės 5 dienos iki pat karo pradžios 1939-ųjų rugsėjį - buvo gegutės kukavimas. Šis šaukinys išliko. Jį bus galima išgirsti atidaromame muziejuje. Lankytojai susipažins ir su legendinės Vilniaus radijo elektronikos gamyklos "Elektrit" eksponatais. Tuo metu tai buvo stambiausia gamykla Vilniaus krašte. "Elektrito" aparatai keliavo į daugelį Europos šalių, Indiją, Pietų Afriką, Braziliją.

Vilniaus radijas buvo pakankamai populiarus. Jis pirmasis ėmėsi radijo teatro transliacijų, prie mikrofono buvo kviečiami autoritetingiausi, įdomiausi Vilniaus žmonės, rengiami garsių to meto muzikų rečitaliai, poezijos vakarai, transliuojami koncertai, paskaitos. Buvo ir laidų lietuvių, baltarusių kalbomis.

Kol kas Vilniaus radijo pastato likimas neaiškus, dabar juo panaudos būdu naudojasi Vaiko raidos centras. Prireiks laiko, kol bus rastas tinkamas sprendimas: svarbu, kad pats namas nebūtų privatizuotas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"