TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Hirošimoje minimos atominio bombardavimo metinės

2012 08 06 13:02
Atminimo ceremonijos akimirka. /AFP/Scanpix nuotraukos

Dešimtys tūkstančių žmonių pirmadienį paminėjo atominio bombardavimo Hirošimos mieste metines, Fukušimos branduolinės krizės ištiktoje Japonijoje stiprėjant nuotaikoms prieš atominę energetiką.

Senyvo amžiaus žmonės, likę gyvi per šį bombardavimą, aukų artimieji, vyriausybės pareigūnai ir svečiai iš užsienio dalyvavo kasmetinėje ceremonijoje Hirošimos taikos memorialiniame parke, prisimenant prieš beveik septynis dešimtmečius išaušusį rytą, kai JAV lėktuvai numetė atominę bombą ant šio vakarų Japonijos miesto.

Amerikos bombonešis B-29, jo įgulos pavadintas "Enola Gay", numetė atominę bombą 1945 metų rugpjūčio 6 dieną, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kurios sprogimas pavertė Hirošimą branduoliniu pragaru, nusinešusiu apie 140 tūkst. žmonių gyvybių.

Nebylus katastrofos liudininkas

Sugaudus šventyklos varpui susirinkusieji nulenkė galvas tylos minutei. Varpas suskambėjo 8 val. 15 min. vietos laiku - tiksliai tą minutę, kai numesta atominė bomba Hirošimoje akimirksniu nužudė dešimtis tūkstančių gyvybių.

"Šią dieną šiame mieste leiskite man dar kartą paskelbti: niekada neturi įvykti dar viena branduolinė ataka - niekada", - pareiškė Jungtinių Tautų (JT) aukštoji atstovė nusiginklavimo reikalams Angela Kane, skaitydama šios organizacijos generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono pranešimą.

"Tokie gunklai neturi teisėtos vietos mūsų pasaulyje. Jų eliminavimas yra moralinė teisė ir praktinė būtinybė, saugant žmoniją", - pridūrė ji.

Oficialiame minėjime dalyvavo apie 50 tūkst. žmonių, o dar tūkstančiai prisidėjo prie demonstracijų, eitynių, forumų ir koncertų visame mieste, kuris jau seniai yra pasaulinio judėjimo prieš branduolinius ginklus pagrindinis židinys.

Tarp ceremonijos dalyvių buvo 55 metų Cliftonas Trumanas Danielis, kurio senelis buvęs JAV prezidentas Harry Trumanas įsakė bombarduoti Hirošimą, o dar po trijų dienų - Japonijos uostamiestį Nagasakį.

Sąjungininkai argumentavo, kad atominiai bombardavimai padėjo greičiau užbaigti karą, paspartinant Japonijos kapituliaciją ir išvengiant vėliau tai metais suplanuotos sausumos pajėgų invazijos, per kurią tikriausiai būtų žuvę dar milijonai žmonių.

C.T.Danielis yra pirmasis H.Trumano giminaitis, dalyvavęs Hirošimos bombardavimo metinių minėjime Japonijoje.

Apie 700 žmonių, tarp jų atominių bombardavimų veteranų ir evakuotųjų iš teritorijos aplink avarijos ištiktą Fukušimos branduolinę jėgainę taip pat surengė mitingą, papildžius virtinę protestų dėl pernai šalyje įvykusios branduolinės krizės.

Per žemės drebėjimo sukeltą cunamį Japonijoje žuvo arba dingo 19 tūkst. žmonių. Milžiniška banga taip pat sugadino aušinimo sistemas Fukušimos 1-ojoje atominėje jėgainėje, o vėliau, išsilydžius reaktorių šerdims, į aplinką pasklido daug radioaktyvių teršalų, todėl tūkstančiai gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Paprastai ramioje Japonijoje buvo surengta daug protestų prieš branduolinę energetiką, kai premjeras Yoshihiko Noda birželį nurodė iš naujo įjungti du sustabdytus reaktorius.

Daugelis atominių bombardavimų veteranų, žinomų kaip "hibakušai", yra nusistatę tiek prieš karinį, tiek prieš taikų branduolinių technologijų naudojimą, primindami, jog per sprogimą Hirošimoje akimirksniu žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o vėliau daug daugiau gyvybių nusinešė spindulinė liga ir su šia ataka susiję susirgimų vėžiu atvejai.

"Norime dirbti kartu su Fukušimos žmonėmis ir prijungti savo balsais prie raginančių, kad nebebūtų branduolinių (incidentų) aukų", - sakė atominį bombardavimą išgyvenęs 70 metų Toshiyuki Mimaki.

Tuo tarpu du vaikus auginanti 38 metų Kumiko Okamoto, persikėlusi gyventi į Hirošimą iš katastrofų nuniokotos šiaurės Japonijos, pareiškė: "Nėra jokio skirtumo tarp atominių bombų ir branduolinių avarijų."

Y.Noda teisino sprendimą iš naujo įjungti reaktorius, aiškindamas, kad šalis pristigo elektros energijos, kai Japonijoje po Fukušimos krizės buvo išjungti visi 50 reaktorių, gaminusių apie trečdalį šioje išteklių neturtingoje valstybėje suvartojamos energijos.

Hirošimos meras Kazumi Matsui paragino vyriausybę "nedelsiant sukurti energetikos politiką, kuri užtikrintų žmonių saugumą".

Tačiau Y.Noda, kuris taip pat dalyvavo šioje ceremonijoje, pasakė: "Mes kursime energetikos derinį, kuriame žmonės galės jaustis saugūs ilgajame ir vidutiniame laikotarpyje, remiantis nuostata, kad mes nesiremsime branduoline energetika".

Demonstrantai žygiavo aplink Čugoku elektros energijos valdybos, turinčios savo atominių jėgainių, būstinę, skanduodami: "Noda turėtų atsistatydinti. Mes priešinamės branduolinei energetikai."

Trys dienos po atominio sprogimo Hirošimoje, 1945 metų rugpjūčio 9 dieną, amerikiečiai ant pietinio Japonijos Nagasakio miesto numetė antrą atominę bombą, dėl kurios žuvo dar 80 tūkst. gyventojų.

Po šešių dienų, rugpjūčio 15-ąją, Japonijos imperatorius Hirohito paskelbė besąlygišką Japonijos kapituliaciją, kuria baigėsi Antrasis pasaulinis karas.

Nuo to laiko Japonija oficialiai yra pacifistinė valstybė; ji tapo viena artimiausių JAV sąjungininkių, jos teritorijoje yra dislokuota daugiau kaip 40 tūkst. JAV karių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"