TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Holokausto tyrinėtojas: Lietuva turi žydų istoriją priimti kaip savą, o ne svetimą

2011 11 25 19:05

Knygą apie holokaustą Vilniuje penktadienį pristatęs olandų tyrinėtojas Robertas van Vorenas sako, kad Lietuva elgiasi neteisingai, nepriimdama žydų istorijos kaip savosios.

Jo teigimu, Lietuva turėtų suvokti save ne tik kaip okupacijų auką, bet ir tinkamai įvertinti lietuvių vaidmenį holokauste.

"Bandau paaiškinti, kad ši aukos ir vykdytojo kombinacija yra labai normali, ji pasitaiko visą laiką istorijoje, nėra būdo to išvengti", - pristatydamas knygą "Neįsisavinta praeitis - Holokaustas Lietuvoje" sakė R. van Vorenas.

"Lietuva nepriima žydų istorijos kaip savo istorijos dalies. Jie turėtų ją priimti ir didžiuotis, nepaisant to, kad ji baigėsi tragedija", - sakė olandas.

52 metų R. van Vorenas yra sovietologas ir dėsto politikos mokslus Vytauto Didžiojo universitete bei Ilia valstybiniame universitete Tbilisyje.

Renginyje Vilniaus universitete dalyvavęs Lietuvos kultūros ministras Arūnas Gelūnas kalbėjo, kad pripažinti skaudžius puslapius ypač vengia politikai, siekiantys rinkėjų paramos.

"Turėtume priimti ir blogus mūsų istorijos faktus. Tai sudėtinga politikams, kurie nori būti perrinkti. Paprastai jie nenori sakyti visuomenei faktų, kad mūsų pačių šalys elgėsi baisiai ir nepriimtinai. Ši knyga padės mums įsisamoninti šią istorijos dalį", - kalbėjo ministras.

2011-uosius metus Lietuvos Seimas yra paskelbęs Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.

Antrojo pasaulinio karo metais naciams okupavus Lietuvą, naciai ir jų kolaborantai lietuviai išžudė daugiau nei 90 proc. iš 200 tūkst. šalyje gyvenusių žydų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis, per sovietinę okupaciją 1940-1952 metais į lagerius ir tremtį buvo išvežti beveik 300 tūkst. Lietuvos gyventojų, daugiau nei 25 tūkst. žuvo fronte, dar per 20 tūkst. gyvybių nusinešė aktyvus rezistencinis pasipriešinimas. Tuo metu iš Lietuvos taip pat emigravo ar repatrijavo per 400 tūkst. Lietuvos gyventojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"