TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Horodlės unijai – 600 metų

wikipedia.org nuotrauka

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos karalystės susitarimui – Horodlės unijai – 600 metų. Minint šį jubiliejų, Lenkijos – Ukrainos pasienyje atidengtas paminklinis akmuo.

Horodlės unijos sutarties istoriniai dokumentai – trys aktai, saugomi Krokuvoje ir Radvilų archyve Nesvyžiuje, Baltarusijoje.

Prieš 600 metų Horodlėje Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, norėdamas apsaugoti tautą nuo Vokiečių ordino, su Lenkijos karaliumi Jogaila pasirašė susitarimą, kad kunigaikštystė iš naujo prijungiama prie Lenkijos karalystės.

„Mano manymu, tai buvo pirmieji žingsniai pirmosios sąjungos Europoje link. [...] Visai kitu pagrindu tos unijos buvo sudaromos, kiti matymai, išskaičiavimai, jeigu dabar mus, Europos nares, jungia bendros demokratinės vertybės, tai prieš 600 metų ir kalbų tokių nebuvo“, – teigė Lietuvos ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė.

Lietuvos didikai, skelbdami ištikimybę abiejų šalių valdovams, įsipareigojo nepradėti karo, negavę Lenkijos kilmingųjų sutikimo. Šie suteikė 47 herbus su teise juos paveldėti lietuvių didikų šeimoms, pavyzdžiui, ir Radvilų giminei.

„Svarbiausia unijos reikšmė – atrodė kad tai bus simbolinis Lenkijos šlėktų ir Lietuvos didikų susijungimas. Bet jis tapo realus – susijungė dvi kaimyninės tautos“, – pasakojo Lenkijos Didžiojo Seimo palikuonių asociacijos maršalka Andrzejus Krzyzanovskis.

„Lenkijos didikai ir Lietuvos didikai tapo vienareikšmiai. Turėjo tas pačias teises, ko iki to neturėjo Lietuvos didikai. Lenkai turėjo jau tam tikrą teisę į žemes, į šeimą, į paveldimumą“, – sakė Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Vilniaus krašto vadas Kazys Mackevičius.

Unijos dokumentai, pasak Lietuvos istorikų, kompromisiniai. Jogaila padarė vieną kompromisą – lietuviams po Vytauto Didžiojo mirties suteikta teisė rinkti sau didįjį kunigaikštį. Nors ir su lenkų kilmingųjų pritarimu.

„Klausimas, kas bus su LDK, nebuvo išspręstas, akivaizdu, kad Švitrigaila pasielgė ne pagal Horodlės nuostatus. Ta unija kaip ir buvo sulaužyta, politinė jos išraiška, kuri buvo numatyta, taip ir neprasidėjo“, – pasakojo istorikas dr. Vytas Jankauskas.

Prie Lenkijos–Ukrainos sienos atidengtas paminklinis akmuo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"