TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Įminta lietuviško Zodiako mįslė

2012 12 10 8:30
Apžiūrėjęs Baltarusijoje saugomą apeiginį kaušą J.Vaiškūnas džiaugėsi: "Jis įrodo, kad turėjome savąjį Zodiaką." /Asmeninio albumo nuotraukos

Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, ieškodamas užuominų etnografijos, folkloro bei istorijos šaltiniuose, jau daug metų įtarė, o dabar ir neabejotinai išsiaiškino, kad turėjome savąjį lietuvišką (baltišką) Zodiaką, padėjusį žmonėms susivokti erdvėje ir laike.

Liaudies meno simbolikos tyrimų srityse dirbančiam etnokosmologui piešiniai ant apeiginio kaušo, dabar saugomo Baltarusijoje, Raubaičių liaudies meno muziejuje, atsakė į ilgai kirbėjusį klausimą - ar turėjome savo lietuvišką Zodiaką? Tik nemanykite, kad užteko pamatyti kaušą ir ant jo jau buvo parašyta - "Zodiakas". Prieš tai kaušą tyrę baltarusiai interpretavo kaip paprastą 12 mėnesių kalendorių. Po Antrojo pasaulinio karo kaušas buvo rastas Gardino bažnyčios rūsyje. Jis buvo puoštas bažnytiniais, XVIII amžiumi datuotais polichrominiais piešiniais. Ir tik restauruojant paaiškėjo, kad po jais slypi seni, degintiniai XVI amžiaus piešiniai. Tačiau ir tada niekam net į galvą neatėjo, jog tai gali būti Zodiako ženklai. Baltarusių mokslininkai įrodinėjo, kad šie dvylika ženklų vaizduoja 12 mėnesių. Be to, laimingas atsitiktinumas, kad kaušas buvo padarytas iš kieto beržo gumbo. Jei būtų iš paprasčiausio beržo, tiek metų nebūtų išlikęs.

"Kai per vieną konferenciją 1998 metais iš Baltarusijos atvykę jauni tyrinėtojai parodė to kaušo nuotraukas ir aiškino, jog čia kalendorius, aš įžvelgiau visai ką kitą. Tačiau visų piešinių nuotraukas pavyko gauti tik vėliau. Tada perkračiau atmintį, visą sukauptą informaciją. Turėdamas su kuo tuos piešinius mintyse lyginti, mėginau perskaityti jų reikšmę, - LŽ pasakojo J.Vaiškūnas. - Ant kaušo išvydau jau seniai mano hipotetiškai rekonstruotus Zodiako ženklus - Žirgą, Raitelį, Gervę, Ožį, Elnią. Mano interpretacijos leido čia atpažinti ne 12 mėnesių, o 12 Zodiako ženklų. Tas kaušas yra vienintelis ikonografinis šaltinis, kuris leidžia įrodyti, jog turėjome originalųjį Zodiaką. Ženklai ant kaušo išdeginti ne dėl grožio. Jie vaizduoja Saulės kelią tarp žvaigždžių."

Ankstesni J.Vaiškūno spėjimai, kad Užgavėnių persirengėliai, jų zoomorfinės kaukės - ožys, žirgas, avinas, gervė - atitinka lietuviškus Zodiako ženklus, pasirodė teisingi. Iš etnografinių žinių etnokosmologas spėjo, kad lietuviai dar galėjo žinoti elnią, povą ir raitelį. Dabar jau niekas negali užginčyti, kad jų siejimas su Zodiaku - tik jo fantazijos. Teorinės rekonstrukcijos išvados netikėtai įgavo akivaizdų daiktinį įrodymą, kai nuo apeiginio kaušo nutrynus vėlesnių laikų bažnytinę tapybą atsivėrė minėti degintiniai piešiniai. Visus šiuos ieškojimus etnokosmologas suguldė neseniai pasirodžiusioje knygoje "Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais", kurią išleido leidykla "Dominicus Lituanus".

Iki šio atradimo J.Vaiškūną atvedė ilgametis darbas etnokosmologijos srityje. Dvidešimt metų jis žvalgėsi į žvaigždes, vaikščiojo į tautosakines ekspedicijas, užrašinėjo senąsias kaimo žmonių žinias apie dangų ir dangaus šviesulius. Gilindamasis į šiuos tyrimus J.Vaiškūnas Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė ne vieną dešimtį mokslinių straipsnių etnokosmologijos tema.

J.Vaiškūnas Airijoje tyrinėjo priešistorinių megalitinių paminklų ryšį su dangaus šviesuliais.

Kosmologinis mitas

Ilgą laiką etnokosmologui nedavė ramybės paslaptingos užuominos istoriniuose šaltiniuose apie kadaise lietuvių žinotą Zodiako egzistavimą. Tai Mokslų akademijos bibliotekoje esanti Johano Frydricho Rivijaus kronika, kuri remiasi neišlikusios XVI amžiaus Augustino Rotundo Lietuvos istorijos žiniomis. Šioje kronikoje teigiama, kad Vilniuje, Šventaragio slėnyje, XIII amžiaus pabaigoje ir XIV amžiuje dabartinės katedros vietoje stovėjusi Perkūnui skirta šventovė su Zodiako laiptais. Rašoma, kad Saulei judant žvaigždynų ratu ant kiekvieno laipto buvo deginama atitinkama to Zodiako ženklo vaškinė figūra. Pagonybės laikais pačioje svarbiausioje vietoje, Perkūno šventykloje, aukojant iš specialaus bokšto buvo stebimas Saulės judėjimas. Kai Saulė įeidavo į eilinį Zodiako ženklą, buvo pradedamas mėnuo ir aukojama vaškinė atitinkamo Zodiako ženklo figūra.

Pasak pašnekovo, neabejotinas argumentas, kad mes turėjome savo Zodiaką, buvo ir paminėjimas istoriniuose šaltiniuose - 1477 metais italų diplomatas Enėjas Silvijus Pikolominis (vėliau išrinktas Romos popiežiumi ir gavęs Pijaus II vardą) savo knygoje atpasakoja 1401-1404 metais Žemaitijoje krikščionybę skelbusio vienuolio, Jogailos kunigo Jaronimo Prahiškio pasakojimą apie jo aplankytą "gentį", kuri "pagarbiai laikė" didelį geležinį kūjį. Šiame pasakojime minimi ir Zodiako ženklai: "Žyniai, paklausti, ką reiškia šis garbinimas, atsakę, jog kadaise ištisus mėnesius nebuvo matyti saulės, kurią galingasis karalius buvo sugavęs ir uždaręs pačiame tvirčiausiame bokšte. Tada atėję Saulei į pagalbą Zodiako ženklai. Didžiuliu kūju jie sudaužę bokštą, išlaisvinę Saulę ir grąžinę ją žmonėms."

Kaip teigė J.Vaiškūnas, tai buvo pirmas istorinis šaltinis, vertęs atidžiau patyrinėti ir ieškoti tvirtesnių argumentų bei įrodymų, koks buvo tas mūsų Zodiakas. "Aš mąsčiau taip: jei mes turime išsaugoję archajišką mitologiją, tai kur nors turi būti išlikusios ir to aprašyto mito apie kūjį ir Zodiako ženklus apraiškos tradicinėje kultūroje. Kūju išvaduoti Saulę - kosmologinis veiksmas, kuris būtinai turėjo būti kasmet pažymimas kalendorinėmis apeigomis, - teigė jis. - Saulė įkalinta turėjo būti tada, kai užeidavo tamsiausios ir ilgiausios naktys. Pradėjau ieškoti apeigų, kuriomis Saulė galėjo būti vaduojama. Suprantama, tai turėjo vykti tarp Kalėdų ir pavasario, kai dienos pradeda ilgėti ir kol šviesa persveria tamsą. Saulės vadavimo ritualo požymių įžvelgiau Kalėdų persirengėlių, tampančių, o paskui sudeginančių kaladę, apeigose bei Užgavėnėse, kai persirengėliai vežioja ir naikina Morę."

Kaip žinoma, šiuo laikotarpiu vaikščiodavę zoomorfiniai persirengėliai - ožys, gervė, raitelis, žirgas, elnias, vadinamasis juodas kudlotas (apsirengęs išverstu avikailiu) ir kt. Jie keliauja paskui vežimą, kuriame ant besisukančio rato mojuodama spragilais stovi Morė. Galiausiai ją išveža iš kaimo, nuima nuo ratų ir sudegina. Pasak pašnekovo, galima daryti išvadą, kad Morė galėjo vaizduoti Saulę marinančią mitinę būtybę. O Saulę galėjo įkūnyti ratas, ant kurio Morė sodinama.

"Zodiako dvynius galima sieti su lietuviško Lašininio ir Kanapinio dvikova, - teigė etnokosmologas. - Mitologijoje randame šio sugretinimo pavyzdžių, tarkim, baloje ar ant sienos matant Saulės atspindžius sakoma: Lašininis su Kanapiniu dėl Saulės kovoja. Seniai įtariau, kad Kalėdų ir Užgavėnių persirengėlių paprotys naikinti kaladę ir Morę galėjo būti kilęs iš mitinio Saulę įkalinusios būtybės naikinimo ir Saulės vadavimo ritualo."

Tada tyrinėtojas gilinosi, kurie iš daugybės karnavalinių persirengėlių galėjo būti siejami su Zodiako ženklais. Kadangi zoomorfiniai laikomi seniausiais, pirmiausia ėmė dairytis tarp jų. "Labai padėjo Nijolės Laurinkienės knyga "Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose", - prisipažino J.Vaiškūnas. - Autorė dainose įžvelgė daug mitinių vaizdinių. Atkreipiau dėmesį ir į išskirtus gyvūnus - devyniaragį elnią, žirgą, povą, gervę. Pamaniau, jei kalendoriniame cikle dominuoja šie mitiniai vaizdiniai, tai jie gali būti siejami ir su Zodiaku. Ir išties vėliau juos atradau pavaizduotus ant to kaušo: Žirgas atitiko Vandenį, Elnias - Skorpioną, Mergelę - Gervė, o Povas, tiksliau du povai, tik žiūrintys į skirtingas puses, pavadavo Vėžį ir Liūtą."

Etnokosmologas įsitikinęs, kad jeigu šie vaizdiniai išsiskyrė ir kalendorinėse dainose, vadinasi, jie buvo labai svarbūs, turėjo išskirtinę mitologinę reikšmę. "Be to, trys išskirtiniai lietuviški ženklais - Povai, Žirgas, Elnias ir lietuvišką Vytį primenantis raitelis - yra išsidėstę taip, kad Zodiako rate sudaro ryškų kryžių, galėjusį ženklinti lygiadienius ir saulėgrįžas, vadinasi, ir keturis metų laikus. Tada man visi mitologiniai vaizdiniai stojo į savo vietas, - pasakojo J.Vaiškūnas. - Pagrindiniai lietuviškos mitologijos veikėjai užėmė kertines pozicijas Zodiako rate, metų laikuose."

Pro žiūronus stebėdamas buvusį Saulės užtemimą etnokosmologas jį suprojektavo sau ant kaktos. "Noriu priminti apie dangaus šviesulių ryšį su žmogumi", - sakė J.Vaiškūnas.

Savi mitologiniai vaizdiniai

Zodiako ženklai, kuriuos mes dabar naudojame, yra kilę iš to Zodiako, kuris buvo sukurtas maždaug VII amžiuje prieš mūsų erą Mažojoje Azijoje, Mesopotamijoje, tarp Tigro bei Eufrato upių, ir po pasaulį plito per Viduržemio jūrą, graikų bei romėnų kultūras. "Manau, kad lietuviškas Zodiakas - tai importuotas šis senasis, tačiau kai kurie ženklai yra pakeisti. Pakeitimas turėjo remtis tam tikra logika, - dėstė J.Vaiškūnas. - Zodiakas nėra vien žvaigždynai ir jų figūros danguje. Danguje nėra jokių ženklų, jokių vaizdinių. Visų pirma mitologiniai vaizdiniai kyla žmogaus galvoje ir žmogus juos susieja su tais žvaigždynais."

Kodėl lietuviams reikėjo pakeisti klasikinio Zodiako vaizdinius? "Juk kompiuterio klaviatūros raides irgi pakeičiame savomis, nes jomis naudojamės. Jeigu nesinaudotume, o tik grožėtumėmės, nebūtų prasmės ir keisti, - teigė pašnekovas. - Taigi, pakeisti ženklai byloja, kad jais buvo naudojamasi, jie nebuvo tik dekoracija ant kaušo. Visos pasaulio tautos, vienos kūrusios, kitos perėmusios dangaus šviesulių stebėjimo patirtį, žiūrėjo į tą patį žvaigždėtą dangų su tomis pačiomis žvaigždėmis. Kiekviena tauta konkrečius žvaigždynus siejo su savo tradicija ir savais mitologiniais vaizdiniais."

Pasak pašnekovo, iš Viduržemio jūros regiono plitęs Zodiakas vietinėse kultūrose buvo modifikuojamas. Tik ne visos tautos, galėjusios turėti savitą Zodiaką, žinias apie jį išsaugojo iki mūsų dienų. "Mums, galima sakyti, pasisekė, išliko daiktinis įrodymas, kad tokį turėjome, - pasakojo J.Vaiškūnas. - Mūsų krašte, kur nebuvo jokių skorpionų ar liūtų, reikšmingas žvaigždžių grupes žvaigždžiūronys įvardino savais, mums suprantamais ženklais." J.Vaiškūnas priminė, kad senovės astronomai buvo vadinti gražiu vardu - žvaigždžiūronys: "Žymus Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas Motiejus Pretorijus XVII amžiaus pabaigoje aprašė vieno kunigo susitikimą su žvaigždžių stebėtoju, pranašavusiu iš žvaigždžių. Vėliau M.Pretorijui pavyko sužinoti, kad tas pranašautojas vietinių vadinamas žvaigždžiūroniu (szweigdzurunis). Vokiškai jį apibūdino kaip žvaigždžių stebėtoją - "sternseher", o lotyniškai - "astrologus", gebantį "iš žvaigždžių išpranašauti tiesą", - pasakojo J.Vaiškūnas.

Zodiakas - pirmasis internetas

Šiandien mes, norėdami sužinoti laiką, žiūrime į ratu skriejančią laikrodžio rodyklę, o tiksliau, į jos padėtį mūsų sugalvotų skaitmenų ženklų atžvilgiu. Panašiai galima pasakyti ir apie kalendorinio laiko nustatymą pagal žvaigždes. "Norėdami jį sužinoti, mūsų protėviai tartum dangiško laikrodžio rodyklę stebėjo dangumi skriejančią Saulę, o jos padėtį dangaus ciferblate nusakydavo nejudančių dangaus ženklų - žvaigždžių ir žvaigždynų - atžvilgiu. Todėl buvo būtina žvaigždžių grupėms suteikti vardus, - sakė etnokosmologas. - Tik dangaus sritys, priešingai nei laikrodžio, buvo ne numeruotos, o susietos su mitologiškai reikšmingais vaizdiniais."

Zodiaku vadinama į 12 dalių padalyta daugaus juosta, kurios viduriu keliaujanti Saulė per metus apsuka ratą. Kiekvieną mėnesį, kai Saulė artėdavo prie vieno iš Zodiako ženklų, žemėje buvo žinoma, kokius darbus, kokias apeigas tuo metu reikia atlikti, kad neatsiliktum nuo natūralaus kosminio gamtos ritmo. Žmogus ir gyveno valdomas šių ženklų, buvo priverstas jiems paklusti.

"Gal kam ir atrodo, kad pats ženklas nieko nereiškia, bet žmonių bendruomenei ženklas yra susitarimas, - teigė J.Vaiškūnas. - Kai pamatai tą reiškinį (ženklą), kuriam priskirta simbolinė reikšmė, prisimenamas susitarimas ir turi jo laikytis, daryti ne ką nori, o ko bendruomenė per šį susitarimą iš tavęs reikalauja. Patekėjus atitinkamam Zodiako ženklui visi žmonės kyla tam, kam yra susitarta - eina arba sėti, arba šienauti, arba aukoti dievams. Visi atlieka bendrą veiksmą. Tad nereikia net dabartinių socialinių tinklų, telefonų, per kuriuos susitartume, suderintume veiksmus. Galima drąsiai teigti, kad dangaus ženklai buvo pirmieji socialiniai tinklai, pirmasis internetas. Kas mėnesį žmogui ištraukiamas ir virš horizonto parodomas naujas ženklas, pasakantis, ką tuo metu reikia daryti. Ir tai paremta ilgamete patirtimi. Taigi, bendrumas pasiekiamas per dangų, nes dangus matomas iš visur. Dangaus ženklai vertė bendruomenę laikytis susitarimo. Ir ne bet kokio, o suderinto su kosminiu gamtos ritmu. Susitarimai vykdomi pačiu geriausiu laiku. Zodiakas yra fenomenas, apie kurį mes dar per mažai žinome, mažai tyrinėjome. Zodiako kilmė, mitiniai siužetai dar iki galo neištirti. Dabar kalbame apie jį kaip apie savotišką burtų, pranašavimo priemonę. Tačiau kadaise jis buvo tartum svarbiausia žmogaus gyvenimo enciklopedija. Dabar jį susiaurinome."

Pataria lyg kelio ženklai

Pašnekovo teigimu, gamtos objektas ženklu tampa tada, kai su juo susiejama tam tikra visuomeninė patirtis, kai jis naudojamas siekiant tą patirtį priminti. "Taip sureikšminti gamtos reiškiniai ir kūnai tapo religiniais simboliais, žinių ir dieviškų galių teikėjais. Gamtinių ženklų (šiuo atveju, dangaus šviesulių) sistema sudarė sąlygas kaupti, saugoti ir ateities kartoms perduoti jausminę bei pažintinę patirtį. Ženklų reikšmę mūsų gyvenimui ir likimui gerai atskleidžia kelio ženklų pavyzdys. Važiuodami nežinomu keliu naudojamės anksčiau juo važiavusiųjų patirtimi, perteikiama mums sukurtais kelio ženklais. Atsižvelgdami į juos, galime keisti savo elgesį ir išvengti kelyje pasitaikančių netikėtumų ar nemalonumų. Tad nesunku suvokti, kodėl senovėje žmonėms savotiškais gyvenimo kelio ženklais reikėjo paversti juodą katiną, žaibą, žvaigždes - gamtos reiškinius. Juk dar nebuvo dirbtinių kelio ženklų ir knyginės patirties. Per susikurtus ženklus žmonėms bylojo protėvių išmintis."

Dabar daug kas pasikeitė. Norint sužinoti, kada sėti ar pjauti, mums jau nebereikia dairytis į dangų. Dangumi jau nesinaudojame kaip kalendoriumi, nereikia žiūrėti, kokios žvaigždžių grupės teka, o kokios leidžiasi. Tam turime tobulus kalendorius, pinigus ir parduotuves, tad jau ir nebesėjame, ir nebepjauname. Nors visai neseniai, kaip teigė J.Vaiškūnas, kaimo žmogus pradėdamas sėti žiūrėdavo, kur yra Sietynas. Kai dar naudojomės žvaigždžių navigacija, tada ir Zodiakas turėjo labai svarbią praktinę reikšmę. "Dabar Zodiako ženklus naudojame daugiausia kaip ezoterinę ženklų sistemą, gebančią vaizdžiai apibūdinti asmenines prigimtines savybes, tam tikru būdu vaizdžiai nusakyti taip suprastus mūsų psichologinius tipus. Galima sakyti, kad iš Zodiako kaip universalaus kultūros modelio dabar liko svarbi mūsų individualybę atskleidžianti pusė. Kai bėgame į darbą ir per radiją ar TV išgirstame minint mūsų ženklą iškart suklūstame. Nesvarbu, tikime Zodiako ženklų ezoterika, ar ne. Kodėl? Todėl, kad apie mus retai kada kalba per radiją, o čia būtent kalbama apie mus," - šypsojosi J.Vaiškūnas.

Primena taisykles

Pasak etnokosmologo, ženklai niekada nelinki blogo, jie tik perspėja, kad turime laikytis bendruomenės taisyklių, primena susitarimą, elgesio principus. "Ženklų sistema yra savotiškas bendruomenės susitarimas. Matydami ženklą, esame perspėjami, kad turime daryti ne ką norime, o tai, dėl ko buvo susitarta, - sakė J.Vaiškūnas. - Kai danguje teka tam tikras dangaus ženklas, privalai laikytis jo nurodymų ir veikti pagal jį. Tada viskas bus gerai. Ir čia jokios mistikos nėra. Per ženklą žmogų pasiekia protėvių taisyklės, patariančios, kaip teisingai tuo metų laiku elgtis gamtoje. Jei sėsi tada, kai ženklas liepia, seksis. Ir žmogui atsiranda jausmas, kad dangus jam padeda, lemia likimą. Pamėginęs nesilaikyti ženklų nurodymų, sulauki neigiamų rezultatų."

Zodiakas buvo pasitelkiamas ne tik kaip sezoninių darbų kalendorius, jis taip pat pasakydavo, kada kokius religinius ritualus atlikti. "Svarbiausia, kad Zodiako sistema padrikus mitologinius vaizdinius susiejo į vieną darnią seką, - teigė pašnekovas. - Mitologas dr. Dainius Razauskas bandymą rekonstruoti lietuvišką Zodiaką įvertino kaip vieną fundamentalių darbų, galinčių net pakeisti lietuvių mitologijos tyrimų eigą." D.Razauskas, apibūdindamas knygą, sakė, kad tai yra vienas rimčiausių jo skaitytų darbų lietuvių mitologijos srityje.

Zodiako sistema, jo ženklų struktūra leidžia įžvelgti mūsų dainų, pasakų, mitinių vaizdinių tarpusavio santykius, susieti juos su kalendoriniu laiku ir tuo metu atliekamomis apeigomis."

Lietuviško Zodiako ženklų siužetas dar nebaigtas tyrinėti, dar iki galo neatsakyta į visus klausimus. Tačiau, J.Vaiškūno manymu, ženklų tarpusavio ryšių tyrimai gali atskleisti įdomių ir netikėtų baltų religijai, mitologijai būdingų žinių. "Pavyzdžiui, mūsų Zodiake po Ožio ženklo pasirodo Žirgas, o prieš Ožį - Ietininkas. Iš indų Vedų žinome, kad pirmiau būdavo aukojamas ožys, o paskui žirgas. Ožys tapdavo tarsi pasiuntiniu dievams, pranešančiu, kad tuoj bus paaukotas žirgas. Prieš jį ir Žirgą stovintis Ietininkas yra tarsi aukotojas. Paaukojus svarbiausią auką - Žirgą - baigiasi senieji metai ir prasideda naujieji. Vedose sakoma, kad iš žirgo kūno dalių vėl atkuriamas pasaulis", - pasakojo J.Vaiškūnas. Jo įsitikinimu, į Zodiaką surašyta išmintis yra tarsi savotiška kultūrinė ir dvasinė konstitucija. "Kultūros taisyklių rinkiniai susiformavo per daug metų, jie turi neįkainojamą vertę", - teigė etnokosmologas.

J.Vaiškūno perpieštų Gardino apeiginio kaušo ženklų palyginimas su Europoje rastais XVI amžiaus medžio raižiniais, vaizduojančiais Zodiako ženklus (viduryje).

   

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"