TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Iš kunigo dr. Juozo Stakausko atsiminimų

2012 04 02 10:31

Krekenavoje po zakristijos grindimis buvo paslėpti kunigo, istorijos mokslų dr. Juozo Stakausko atsiminimai, parašyti 1944 metais.

Autorius kunigas Robertas Pukenis

Kai buvau vikaras Krekenavoje, man 1980-ųjų vasarą  parapijiečiai atidavė šį rankraštį. Paėmęs į rankas pageltusius ir laiko apnaikintus puslapius, suspaudžiau juos lyg neįkainojamą lobį, atrodė, net širdis stipriau pradėjo plakti. Didelio formato knyga turi 116 lapų, kurių 39 jau suirę į skutelius. Buvau J.Stakausko atsiminimus spausdinęs okupacijos laikais savo leidžiamame pogrindžio leidinyje "Lietuvos aidai" (1987 metų pirmame ir antrame numeryje). Dėl atsargumo savo leidinio labai negarsinau, bet buvau juos perdavęs į Vakarus, tačiau niekas taip ir neatkreipė dėmesio į J.Stakausko atsiminimų turinį. Maniau, palauksiu, kai laikai nurims, kai mes daugiau atsidėsime nebe politinių įvykių išgyvenimams, o tiesiog darbui, kultūrai, ir pateiksiu juos skaitytojams.

Biografinių duomenų apie J.Stakauską galime rasti net Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje, X tome. 1912-aisiais dvylikametis Juozas, baigęs Mielagėnų dviklasę mokyklą, įstojo į Švenčionių gimnaziją; 1918-1922 metais mokėsi Vilniaus ir Marijampolės gimnazijose. Vyskupo  J.Matulaičio paskatintas, 1923 metais J.Stakauskas išvyko į Austriją, į Insbruko universitetą. Jį baigė 1926-aisiais ir buvo įšventintas kunigu. Vėliau (1926-1930 m.) Vienos universitete studijavo istoriją, filosofiją ir klasikinę lotynų kalbą. Vokiečių kalba parašė disertaciją "Lietuva ir Vakarų Europa XIII amžiuje". Ją apgynusiajam buvo suteiktas istorijos mokslų daktaro vardas. 1934 metais Kaune disertacija išleista ir lietuvių kalba. Grįžęs į Lietuvą J.Stakauskas Semeliškėse dirbo vikaru, 1932-1934 metais mokytojavo Marijampolės, Kauno gimnazijose. 1934-aisiais buvo paskirtas Kauno centrinio valstybės archyvo vedėju, 1939 metais - Vilniaus valstybinio archyvo direktoriumi. Iki 1944-ųjų, vokiečių okupacijos metais, J.Stakauskas saugojo senuosius archyvo aktus. Jis slėpė ir išgelbėjo keliolika žydų. Po karo kunigavo Gelvonuose, Kazokiškėse... J.Stakauską nuolat sekė KGB, tačiau represijų išvengė. 1959-1970 metais jis dėstė Kauno kunigų seminarijoje Bažnyčios istoriją, rusų ir vokiečių kalbas. Mirė 1972 metų kovo 2 dieną Vilniuje, o palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje. 1995-ųjų rugsėjo 14 dienos LR prezidento dekretu apdovanotas Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Jo rankraštinį palikimą sudaro 15 tomų neskelbtų raštų: "Žaslių parapijos istorija", dviejų dalių (2500 puslapių) veikalas "Katalikų bažnyčios istorija", biografinės apybraižos apie vyskupą J.Kuktą, arkivyskupą T.Matulionį ir kitus.

Istorikams ir dvasininkijai ypač brangūs atsiminimai, atskleidžiantys Panevėžio vyskupijos žmonių gyvenimą, hierarchijos vargus ir sunkumus vokiečių okupacijos metais, koks rūpestis lydėjo karo pabėgėlius, kaip sunku buvo atkurti mokyklas ir visą kultūrinį gyvenimą praūžus karo viesului. Pateikiame autentišką, netaisytos kalbos tekstą. Manau, istorikai ir ekspertai iš tų skutelių galės atkurti dar daugiau teksto, šalia pateikti faksimilę. Tikiuosi, šis rankraštis vieną dieną suras savo kampelį Panevėžyje, Jono Pauliaus II šventovės bibliotekoje-muziejuje arba Santarvės rūmuose. Oi, jau daug turiu surinkęs perliukų padovanoti Tėvynei - savo mylimiems panevėžiečiams. (Lietuvos visi vyskupai jau daugiau niekada nebepersekios savo kunigų, kurie siekia dirbti religinėje-kultūrinėje srityje...) O dabar skaitome atsiminimus, kuriuos patikėjau brandžiausio Lietuvoje dienraščio "Lietuvos žinios" redakcijai.

...mokyklos rūmai

Kaip ... karo operacijos, mokytojų taryba ir "Saulės" valdyba buvo susirūpinusios atgauti iš vokiečių realinės gimnazijos rūmus, kurie jiems, rodos, būtų nebereikalingi. Tačiau visi daromieji žygiai žodžiu ir raštu pasiliko be pasekmių. Tik 1918 XI 13 buvo gautas iš Švietimo ministerijos raštas, adresuotas Panevėžio "Saulės" gimnazijos direktoriui J.Balčikoniui, pasirašytas J.Yčo, kad jis tuoj paimtų iš okupacijos valdžios Panevėžio realinės mokyklos namus. Kitu Švietimo ministerijos raštu pavedama "Saulės" dr. - jos Panevėžio skyriui perimti... Voki... Mokytojų seminarijos rūmus ir juos pavesti Mergaičių gimnazija... Bet tik vieną realinę mokyklą tepasisekė atgauti iš okupantų... o joje teko sutalpinti abi gimnazijas, mergaites ir berniukus atskirose klasėse.

Pilnas mokytojų sąstatas, dideli, bet apleisti gimnazijos rūmai pareikalavo daug lėšų. Lapkričio mėnesį aš... ikiau J.Balčikoniui 1200 rb algoms, 1000 rb kurui ir 4... suolams, baldams sutvarkyti. Gruodžio mėn. direktorius pareikalavo dar 3000 rb gimnazijos reikalams. Aš juos jam įteikiau.

Bolševikų laikais

1918 XII laikai pasidarė nera... darydavo mitingus salėse ir aikštėse. ...civiliai apsirengę, nors mokytojų taryb... draudusi jiems dalyvauti demonstracijose bei mit... XII 17. Reikia pasakyti, kad kartais tokiu... tik drąsaus iškalbingo mokinio balsas suduoda...

Prieglaudoms ir mokykloms

Tų draugijų narių 1915-1917 metais buvo mažai ir... mokesčiai bei aukos bu... žymūs. Bet jie padėjo draugijoms ieškoti lėšų iš platesnės visuomenės.

Panevėžio ir kitose apylinkės bažnyčiose aš ragindavau žmones aukoti nukentėjusiems dėl karo. Ypač nekaltiems vaikučiams. "Nesigailėkime to, kas ryt gal visai mums žūti. Rytoj gal būsim nelaimingesni už šelpiamuosius ir lauksime pasigailėjimo. Karas yra Dievo leistas mūsų dorovei, ypač meilei išbandyti." Kadangi buvau dekanu, o metus ir generolvikaru, tai apylinkės kunigai mielu noru padėdavo man aukas rinkti ar loterijos bilietus pardavinėti.

1916 metais gavau dalį pelno iš "Vartotojų draugijos" krautuvės ir iš Paliūniškio malūno per bendrovę "S ...S ir Ko", kuriose aš buvau valdybos nariu ir kurioms apyvartai skolindavau iš esamų pas mane depozitų. Vokiečiams leidus išimtinai mūsų draugijai, Jakubauskaitės ir Handino krau... pardavinėti druską, miltus ir cukrų, gavau iš tos prekybos apie 1200 rb.

1917 m. iš Centralinio komiteto "Lietuv. draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti" gavau 2000 rb.

Per vyskupą Karevičių iš "aukų fondo" nuo 1917 m. lapkričio mėn. gaudavau kas mėnuo po 400 rb... ki 1918 m. gegužės mėn., viso 2400 rb.

Kun. ...Panevėžio vikaras, bažnyčioje iš sakyklos pask... ...udžia leisti vaikus į tas mokyklas, kurio... tikyba nedėstoma. Sugrįžęs klebonijon kunigas pasa... namiškiams: "Dabar laukime svečių." Tikrai, atvyko komisaras Petraitis, mokytojas nuo Krekenavos su ginkluotais kareiviais. Čia netikėtai susitiko jis su J.Balčikoniu, savo pažįstamu kaimynu, kurs jį užkalbino. Jaunam komisarui pasidarė nejauku. Jis nusigrįžo nuo ...rektoriaus ir pasitenkino tik ieškodams ginklų, vyno ir maist...

Mokinių skaičius gimnazijoje perpus sumažėjo. J.Balčikonis III 26  per mokytojų posėdį paprašė, kad jo nebeskaitytų mokytoju.

Bolševikams išėjus iš Panevėžio per mokytojų tarybos posėdį 1919 III 29 kapelionas kun. J.Grabys pareiškė, kad jis yra gavęs iš Miesto valdybos įgaliavimą perimti iš mokytojų tarybos gimnazijos namus, visą jos turtą bei dokumentus ir viską perduoti "Saulės" draugijai. Taip gimnazijon grįžo pirmykštė tvarka.

Deja, 1919 IV 4 bolševikai vėl užėmė Panevėžį. Po Velykų atostogų mokinių liko dar mažiau. Gegužio pradžioje buvo užbaigti mokslo metai. Gegužės 19 d. Lietuvos kariuomenė atvadavo Panevėžį ir komunistus toli toli nuvarė. 1919 VII 1. Abi gimnazijos perėjo Švietimo ministerijos žinion, susitarus su "Saulės" draugija dėl atlyginimo už dr-jos įdėtas lėšas gimnazijos remontui ir baldams.

Rugpjūčio mėnesį Kauno gubernatorius su savo valdinin..., paskui ir vysk. Pr.Karevičius su savo kanceliarija atsikėlė į Panevėžį. Gyventojų ir interesantų skaičius dėl to mieste smarkiai padid... Kunigų seminarija buvo nukelta į Vašakenų dvarą prie Troškūnų.

Senamiesčio bažnyčia pasidarė Žemaičių vyskupijos prokatedra. Vyskupas čia dažnai celebruoja, šventina klierikus ir suteikia Sutvirtinimo sakramentą. 1914 IX 8-10 net 7000 asmenų, atvykusių iš toliau, prieina tą sakramentą. 1915 III 19 didžiame ketvirtadieny vyskup... iškilmingai pašventino šv. aliejus: asistavo 12 dekanų ir kunigų... važiavusių iš tų bažnytkiemių, kurie arčiau geležinkel... stoties: Šeduvos, Radviliškio, Šiaulių, Papilės, Subačiaus ir... arčiau Panevėžio miesto.

Gubernatorius Griazevas buvo apsilankęs pas mane kleboni... ir man prašant apžiūrėjo parapijos kapines, kurių prašiau... pr... ple..ti,  tą prašymą patenkino.

Rusų armija traukiasi atgal

1915 m. paaiškėjo, kad rusų armija toli, nužygia... Vo...tijos žemes, traukiasi atgal toliau nuo rubežiaus, kad įsa... ...ekvizuoti vis... geresnius gyvulius ir kariuomenei atsitraukiant, deginti tri... bei visą derlių laukuose, o visiems gyventojams bėgti už Daugų. Sudarytos mies... ir kaimuose komisijos smulkiai aprašinėjo piliečių...

Rusai valdininkai su savo biurais savaimi evakavo... Tik lietuviai prisirišę prie savo žemės jos nepaleidė. Vien mūšių metu jie teatsitraukdavo nuo savojo ūkio trumpam laikui, kur į miškus.

Rusams, lenkams ir žydams pasišalinus iš Lietuvos, lietuviam susidarė ramesnės aplinkybės laisvai apsispręsti apie savo likimą ...rui pasibaigus. Ta aplinkybė buvo labai svarbi okupacijos metu l...tuviškoms draugijoms veikti, lietuviškoms mokykloms steigtis ir ...klausomybės idėjai vystytis be kitataučių įtakos.

Prohibicija

Mobilizuojamųjų vyrų ir kareivių nuotaika buvo labai prislėgta; nežinia kokiems reikalams jie turi eiti į kovą. Blogai nuotaikai ...raminti jie metėsi girtuokliauti. Kokie bus iš jų kovotojai fronte, jei dabar jie nesiduoda tinkamai sutvarkyti kareivinėse ir v... Caras Mikolajus II dėl to įsakė visur uždrausti degtinės pardavinėjimą ir tik su gydytojų paliudijimu leisti nusipirkti labai... jos kiekį.

Panevėžy iš Montvilo spirito varyklos buvo išlieta de... Ne... į... Per 5 kilometrus nuo Panevėžio žuvys upėje išgaišo. ...eima namo ir skubinosi dar kur nors nusigerti.

Prohibiciją įvedus miesto darbininkų ir amatininkų gerovė ž...miai pakilo. Kurie badaudavo ir būdavo apdriskę, greit pasipu... ir ėmė pirkinėti sau maitintis lašinius bei...

Pabėgėliai

Vokiečia... įžengus į Kauno guberniją, visais keliais ir pr... Panevėžį ėmė traukti "pabėgėliai" nuo karo fronto, pavieni asmenys ir visos šeimos važiuoti ir pėsti, apsirūpinę maistu kelionei bei ...bais ir visai be nieko, išbadėję. Jų likimu susirūpino rusų... organizuotos draugijos, o paskui lietuvių nukentėj...ms dėl karo šelpti.

Panevėžy veikė Tatjanos komitetas per Liet. nukentėjusiems dėl karo šelpti komitetą. Gavęs jo pakvietimą pradėti organizuoti darbą ir veikti, aš bažnyčioje per kelius kartus prašiau parapijiečių... audeklus, rūbus ir kas ką gali vargšams pabėgėliams sušelpti. 19.. m. geg. mėn. kun. Vl.Milvidui pavedžiau suda... ...sirinkimo, skubotai/ Liet. dr-jos nukentėjusiems dėl karo šelpti valdybą. Į ją įėjo, be manęs, kun. Vl.Milvidas, jo tėvas, ...p. Jurela ir kiti. Lėšos buvo gaunamos iš Tatjanos komi..., kurio viršininku Panevėžy buvo p. Miasojiedovas, bajorijos... įsivedė į savo butą telefoną, atidarė biurą interesan... priiminėti pirmame nuo tilto murely prie Piniavos gatvės. R...ininkės... dvi pabaigusias iš Seredžiaus m. gimnazistes, kurios regi...davo pabėgėlius ir davinėjo jiems kortelę. ...O tų punktų buvo net penki.

Daug ką teko ir rūbais aprūpinti /pavyzd./ ..., teko būtų nakvynei nurodyti. Bendrai išleist... ...rublių įvairiems pabėgėlių reikalams.

Kai kurie panevėžiečiai darydavo man pastabas, ...be reikalo šelpią ...pabėgėlius, kad mieste... tikrų vargšų, kurie verti didesnės užuojautos nei anie ...bėgėliai. Aiškindavau, kad pabėgėliai turi didelę kelionę, kurioje jie visko pritrūks, kad komitetas šelpia tik labiau suvargusius pabėgėlius, tikrinęs kiek galima jų būklę. Žinoma, jų tarpe iš pat pradžios tikrai apsireiškė ...ras pasinaudoti proga ir imti pašalpas, nors jos nebuvo reikalingos. Tas noras toliau taip įsisvyravo, kad Rusijoje ir po karo Lietuvoje labdaringoms draugijoms sunku buvo su juo k...

Panevėžio komitetas, pastebėjęs, kad neapsakomas... pabėgėlius, kad visiems gyventojams neįmanoma išsikel... į Rusiją, prašė atitinkamos valdžios sustabdyti tą įsakymą, kur... ... vokiečiams deginti trobesius ir visą laukų derlių. Tą prašymą palaikė ir visi inteligentai, nors patys rengėsi emigruo...

Generolas Čaikauskas

Armiją, einančią pro Panevėžį, vedė generolas Čaikauskas, kuris Permoje turėjo didelius žemės sklypus su trobesiais... miesto dvarą. Jį pažinojo visi Panevėžio inteligentai bei... Prie progos jie prašė generolą, kad jis atitraukdamas nedarytų mūšių su priešu ties Panevėžiu, kad miestas nenukentėtų... kareiviai, ypač kazokai, neskriaustų gyventojų.

Gen. Čaikauskas taip ir padarė. 1915 VII pro Panevėžį ėjo nuo Šiaulių skubotai, beveik nesustodamas... Ir tikrai, kareiviai nevaginėjo... Tik turbūt dėl nesusipratimo kareiviai sudegino porą namų priemiesčiuose.

Kazokai su škaplieriais

Prieš karą Panevėžys buvo garsus škaplierių gamyba... X dar nebuvo įvedęs škaplierinių medalikų - agnoselių... daug nudėvėdavo audeklinių škaplierių. Reikėjo daug jų gaminti Panevėžio priemiesčiuose, ypač Fermoje apie kapus, beveik kiekvienuose namuose moterėlės ir merginos juos ausdavo, panašiai kaip... juostas, išsiuvinėdavo monogramas, karpydavo, prisegdavo prie gelumbės ir prisegdavo prie šniurelių ar kaspinėlių, kad... juos užsikabinti ant kaklo.

Tuos škaplierius supirkinėdavo senukas Vladas Kuzma ir didelėmis partijomis pristatydavo į Kauną, Vilnių...

Pravoslavai kareiviai, ypač kazokai, sumanė ne... Jie dagirdo, kad vokiečiai žiauriai elgiasi su rusais, labiau kazokais, belaisviais, nes tie smarkiausiai kovodavę; ...Taigi pravoslavai, norėdami apsisaugoti nuo vokiečių žiaurumo, prašydavo savo draugų katalikų aprūpinti... škaplieriais.

Praeinant armijai pro Panevėžį, taip daug buvo... škaplierių, kad visose krautuvėse bei dirbtuvėse jų pr...

Mane, Tekel, Fares! 

1915 m. balandžio pradžioje ties Naujamiesčiu sus... vokiečių būriai, o tapus Nevėžio nuo Panevėžio... Naktimis jau girdėjosi... audra artėjo. Bet žmonės nuo seniai jau... griausmais ir nuo jų nedrebėjo.

Mieste gyvenimas linksmai ūžė. Visos užeigos... bei miestelėnų. Nausody, už 4 kilometrų nuo Panev...

Štai vieną tą vokiečių granata sprogsta ant... trobesiai iš karto suliepsnoja. Kazokai zovada trauk... Nausėdiečiai kraustosi į paupį ir pasilieka be past... Visi miestelėnai kuo greičiausiai kasa savo daržuo... ...apkloja lubomis ir storai apipila žeme. Mantą, baldus išneša iš butų į daržus, kad namams sudegu... išliktų. O maistą užkasa po žeme. Kiti jau seniai taip buvo...

Užeina pas mane p. Miasojiedovas atsisveikinti, ...

Bet vokiečiai dar neateina. Ant rytojaus sekmadienis. Žmonių susirenka perpus mažiau. Sako, dauguma kaimiečių su gyvuliais... manta išsikraustė į miškus. Aš sakau pamokslą susijaudinęs. ...pradedu: "Mane, Tekel, Fares." Rimta valdanda ...ne kurie miestelėnai ar nausodiškiai. Kad karas... tiktų belėbaujanč... kaip babiloniečius su Baltazaru. Karas - Dievo rykštė... karas yra bandymas, kokiais mes pasirodysime užtik... ...turtą, pamatę ligonius, sužeistuosius ir badaujančius, ...pagaliau, ar esame pasiruošę mirti... tik Dievas mūsų...

Klausytojai verkšleno, bet raminosi.

...isioji naktis

1915 VII 15 ant miesto pasirodo vok... Pasigirdo smarkus kanuolės šūvis. Granata plyšo... ir klebonijos nepasiekus Jasnogurkos... šūviai pasikartodavo vis ta pačia kryptimi, pro... bažnyčia buvo taikiniu. Iš rusų pusės tik kulkosvaidis tesigirdėjo.

Tuoj visi puolėme į slėptuves. Kun. P.Liepa, grįždamas iš miesto... šūvį (jau ne pirmą), puolė ant žemės iš atsargumo, kad... jo granatos skeveldros. Pabėgėliai, kurie dar tebetraukė... vokiečių, tai pastebėję paleido po rusų laikraščius... Panevėžio klebonas kun. Stakauskas užmuštas.

Keturi kunigai, bažnyčios tarnai ir arti... kaimynai susirinko į bažnyčios rūsį po didžiuoju altorium. Čia... fisharmonija, vertingesni dalykai ir daug... gan gerai apsaugoti.

Atbėga pas mus vyskupo Karevičiaus tarnas ir sako, ...vyskupas su kanauninku Paltaroku rengiasi važiuoti į Kovsakiškį, prašo arklių. Aš klausiu savo ištikimo tarno Jono Požarskio, ar... pervežti juos per ugnies frontą.

- Jei reikia, sutinku, - tuoj važiuoja į miestą paimti brangių keleivių.

Pravažiuojant pro mūsų bažnyčią, kan. Paltarokas dar... ...prie mūsų slėptuvės ir paaiškino, kad vyskupas turi dar... dokumentų ir pinigų, nesinorėtų, kad jie...

Į vakarą miestas kaip apmiręs. Jokio judėjimo. Tik ginklai kalba. Bažnyčioje žmonės jaudinasi... Čia atneša mergaitę, lengvai sužeistą į koją ir... broliuką, jau mirštantį nuo žaizdų. Aš atsiklaupęs... žemės klausau jo išpažinties ir marinu ant savo rankų.

Mūsų rūsyje tikros katakombos. Ant parengto alt... Kunigui vadovaujant ir fisharmonijant pritar... ...kalbamas rožančius ir kitos maldos.

Daromos pertraukos, užkandžiaujame. Drąsuoli... mano tėvelis penkių minučių protarpiais bėga iš slė... ūkį atnešti..., ar nėra kur gaisro, ar neatei... Vokiečių vis dar nesima...

Auštant kun. Milvidas laiko Mišias rūsyje. Aš sula..., kadangi nebesigirdi šūvių, išeinu su Mišiomis baž... didžiojo altoriaus.

Tik netikėtai kanuolės šūvis ir stiprus granatos... sprogimas čia pat, šalia bažnyčios. Sako, buvau labai išbalęs. Tai buvo paskutinis šūvis... skeveldra, pupos didumo, pramušus pirmos zakristijos... įsiskverbė į presbiterijos duris. Tai vienintelė žai... bažnyčiai per visą šaudymo parą. 1915 VII 16. Tikrai užburtas taikinys toji mūsų bažnyčia.

Ant klebonijos kiemo sprogusi granata išdaužė kai kuriuos klebonijos langus...

Po sumos šūviams nutilus, būreliai žmonių... šventoriaus ir aikštelėje priešais bažnyčios.

Feldbefehl

To paties sekmadienio rytą nustebę... Jonas Požarskis. Sako, vyskupą su kanauninku nuv... į..., grįždamas sutikęs dar būrelius rusų kareivių, ...o vokiečių ... nematęs grįžo į Panevėžį. ...pasakęs ačiū, įteikė man vyskupo laiškutį:

"Iš atsargos, jeigu Tamstai ar kunigams bebūtų... ...luose kreiptis prie manęs, suteikiu Tamstai plenam... iurisdictionem in totam diecesim, o kiek prireiks... Lieku su pagarba, Tamstas visus Dievo Apv... Švenč. globai pavesdamas.

     Vyskupas Karevičius

     16 VII 1915. Korsakiškėje."

Trumpas paprasto paprasto laiško... man įgaliavimas valdyti vi... vyskupijos..., kuri negalėtų susisieti su vyskupu. Tikras Feldbefehl, karo laukuose duotas įsakymas, kurio, žinoma, griežtai privaloma laikytis ir vykdyti. Žinau, neilgam laikui jis bus man reikalingas. Juk visų buvo kalba... už poros mėnesių vokiečiai bus atgal išvyti.

Ant rytojaus atvyksta pora vyrų iš Miežiškių... jo neradę man praneša, kad jų klebonas kun. Pranaševičius ...į Rusiją su kitais pabėgėliais.

Nauji valdovai

Vokiečiams užėmus Panevėžį, ant rytojaus... prie mano klebonijos aukštesnis policijos val., panevėžiečio lydimas, ir pareikalavo manęs tuoj su juo vykti į komendantūrą. Didelis buvo dėl to namiškių susijaudinimas. Nuvažiuoju.

Komendantas klausinėjo manęs, kokie yra... inteligentai, kurie tiktų į Miesto valdybą. Nes mieste jis neradęs jokių valdžios... Išvardijau ponus: provizorių Vidugirį... Tadą Rylį.

Juos visus tuojau nuvežė į komendantūrą. Susipažinęs su visais, tuoj įsakė man eiti ba... kitiems būti miesto ir apskrities valdžios nariais... Greit įsitikinome apie naujų vadovų autoritetą... Dalykams paaiškėjus burmistris greit buvo atleistas. Ir man teko. Kareiviams vakarais beišdykaujant... po visokias lūšnas, Senamiesčio priemiesty dėl neatsargumo... buvo nušautas vienas girtas kareivis. Komendantas smarkiai užsikarščiavo... "Jei dar bus nušautas nors vienas vokiečių kareivis... jūsų visą miestą, o jus visus ištremsime į Vokietiją... Kareivis yra mums brangesnis už visą jūsų miestą."

1915 VII 28. Miesto valdybos nariai... Verfugung:

Ich bestimme zu Mitgliedern der... von Ponie wiez Cementfabrikant Narkiewu..., Stachowski als Beizitzer, Kasierer Balczikonis, Mauer Rilis. Die Ortsbehorde nat ihre...

Aš skiriu... atstovauti vietinę...

Valdyba turi dirbti savo darbą pagal mano nurodymą. ...parėdymus teiks pagal mano įsakymus vietos kom...

Aš tikiuos, kad vietos Valdyba - gyventojų na... tą pasitikėjimą parodys stropiai eidama pareigas... 

Baisūs karo palydovai

Jau praūžė karo ugnis per Panevėžį. ...tačiau susilaukėme baisių karo šmėklų, kurios...

Pirmiausia prasidėjo skaudi rekvizicija arklių, pašar... visų gyventojų be išimties.

Man nesant namie kareiviai išvedė iš arklidės...

(19, 20, 21 puslapiai nukentėję ir nėra galimybės tinkamai pateikti medžiagą.)

Ištvirkimas

Karo siaubas pirmiausia pakerta dorovę...

Karantinas 

Liūdnos ištvirkimo pasekos greit...

(22 puslapio bloga kokybė.)

Mirties šmėkla

Nuo karo ugnies Panevėžy tik keturi ar penk... Bet gyventojų buvo sužeista kur kas daugiau.

(23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31 puslapių bloga kokybė.)

Statyba

(32, 33 puslapių bloga kokybė.)

...Šventorius ir koplytėlė užsipildė minios žmonių, laukiančių vyskupo. Jam sostas buvo paruoštas. Čia pat ir altorius papuoštas. Buvo perskaitytas šv. Tėvo Pijaus XI bula apie Panevėžio... steigimą ir vyskupo Kazimiero Paltaroko paskyrimą ganytoju. Tą raštą man teko skaityti.

Prabilo Ekscelencija Kristaus vardu į savąsias avi..., kurios iš jo gauna ganyti; jis pataikė į jų širdis, jas sužavėjo ir nudžiugino. Štai pats išganytojas mūsų tarpe. Jis su mumis iki pasaulio pabaigos.

Iškilmingi pietūs vyskupui buvo iškelti didžiulėje mokytojų seminarijoje, salėje, kuri tuo atveju buvo puikiai išpuošta. Juose dalyvavo virš poros šimtų asmenų.

Keliolika kalbėtojų įvairių įstaigų bei organizacijų vardu sveikino Ekselenciją. Kunigai naudojosi jo pamokslais, kurie ne tik gyvai ir tvarkingai dėsto Bažnyčios mokslą, bet liečia taip pat opius visuomenės klausimus, socialinius, auklėjimo, lavinimo ir kitus. Jauniems kunigams vyskupams buvo pažįstamas kaip geras profesorius ir nuoširdus jų prietelius.

Didysis karas darbą nutraukė. Vokiečiai paėmė plytas savo reikalams ...liko tik kalkės, užkastos ir paslėptos po žeme.

Pamaldos toliau ėjo koplyčioje, tik lenkų kalboje pridedamosios vis mažėjo. Mat lenkai inteligentai visi beveik buvo pabėgę į Rusiją ir nebuvo, kas ragintų miestelėnus palaikyti tas lenkiškas pamaldas. Ir sulenkėję daugumoje susiprato, pilnai pasitenkino lietuviškomis, nes rusams pasitraukus iš Lietuvos...

Kai tik buvo užbaigta klebonijos statyba, vysk. Cirtautas paskyrė čia rektorių kun. Joną Maciejauską, atsiklausęs mano nuomonės, ar jis bus tinkamas, nes panevėžiečiai statę jam ne vieną tinkamą kandidatą. Aš tik pritariau tokiam paskyrimui, nes kun. Maciejauskas, iš sulenkėjusių bajorų kilęs, gerai mokėjo lenkų kalbą, buvo sumanus, švelnus... Jis apsigyveno nusamdytame bute, arti statomosios bažnyčios, kol buvo įrengta špitolė. Naujai koplyčiai paskyriau iš parapijos bažnytinių aparatų ir kitų reikmenų, kiek tik reikėjo, o nuo savęs paaukojau nuo savo stalo didelį sidabrinį kryžių, kurį man buvo padovanojusi Šv. Juozapo darbininko draugija mano vardinių proga. Jis pritiko didžiajam altoriui ant tabernakulio.

Su dideliu džiaugsmu pradėjome iškilmingai pamaldas toje Šv. Stanislavo vyskupo kentėtojo koplyčioje, kaip buvo vyskupo nustatyta, lietuviškai ir lenkiškai po lygiai. Ypatingai džiaugėsi lenkai: "Turime lenkišką bažnyčią šv. Stanislavo, Krokuvos vyskupo, vardu", - dažnai... kartodavo.

Tuoj pasirodė reikalas steigti prie... bažnyčios parapiją. Komitetas skyrė jai visą miestą ir M... inių, Kniaudžių, Lepsių bei Ste...iškių kaimus, kuriuose buvo ir šiek tiek sulenkėjusių gyventojų. Kurijos paklaustas, aš pasiūliau kiek kitaip: miesto tik pusę iki Šeduvos gatvės, o kaimus ne tik... tuos, bet ir visus kitus, esančius dar...

...antros bažnyčios statymo reikalą...

Bažnyčios statymu užsiėmęs kanauninkas nebeturėjo lėšų bei energijos kitiems bažnyčios trobesiams remontuoti ar perstatyti. Kai kas primindavo jam apie tų trobesių, ypač naujos klebonijos statymą, jis atsakydavo: "Pakanka jų mano amžiui."

Pastoracijos darbus, ypač naujoviškus, kaip katalikų draugijų organizavimą, labdarybę, katekizaciją, kanauninkas pavesdavo vikarams bei kapelionui. Taip jo laikais pradėjo veikti "Blaivybės", "Pavasario", L.K. Moterų draugijos ir įsikūrė Panevėžio kat. labdaros draugija, kuri įsigijo didelius namus priešais bažnyčią. ...įsteigė prieglaudą seneliams bei vaikams, taip pat pradžios mokyklą bei knygyną, kuriame buvo daugiausia lenkiškų knygų, suaukotų vietos inteligentų.

Kan. M.Chodoravičius palaidotas savo pastatytos bažnyčios rūsyje, o bažnyčioje yra iškabintas jo bareljefas.

Antrosios bažnyčios statymas

Panevėžio miestas buvo be bažnyčios. Miestelėnai turėjo žygiuoti į užmiestį, už upės į Senamiestį, neoficialiai vadinamą Nikolajevo bažnytkaimį, Piniavos valsčiaus, klausyti pamaldų. Aišku, pirmas mano susirūpinimas buvo toliau varyti pradėtos bažnyčios statybą. Padaręs vizitą kai kuriems žymesniems miesto piliečiams... naujai bažnyčiai statyti komitetą: adv. Liutkevičių, Br.Krasauską, J.Kazakevičių, inž. Dūdą, Vidugirį, Ramygalos gatvės ūkininką Jasinską...

Lenkiško klausimo prie jo "nebuvo". Lenkai nekeldavo pretenzijų dėl pamaldų bažnyčioje. Čia visuomet buvo lenkiškai skaitoma Evangelija, per atlaidus būdavo pridedamas pamokslas ir gegužinės pamaldos darbo dienomis būdavo lenkiškai. Jokių lenkiškų giedojimų šventadieniais nebuvo, tuo tarpu kai kituose apskrities miestuose daugiausiai lenkiškos giesmės skambėdavo. Panevėžiečiai ne mažiau buvo sulenkinti kaip kiti miestelėnai. Bet jie nedrįsdavo kelti kokių nors naujų reikalavimų pas kanauninką, bo to powaga, ...jis naujienų į bažnyčią neįleisdavo. "Iki šiol buvo gerai, - sakydavo jis, - ir toliau taip turi būti." Klebonijoje kunigų tarpe buvo vartojama lenkų kalba, bet su lietuviais buvo kalbėta lietuviškai.

Kanauninkas... pas juos būdavo, vaišindavosi, ir mokėjo prie... ...itaikyti. Jis žinojo gerai taip pat tamsuolių silpnybes ir nesiduodavo jiems išnaudojamas. Geras klebonas, anot jų nuomonės, turi patenkinti visus jų reikalavimus: nedovanotina būtų jam, jei ką jis užmirštų ar susirgęs neatliktų. Toliau, jų nuomone, kiekvienas klebonas esąs gana turtingas, mat visi jau... tad jis privalo visiems teikti paskolą... į ką gi vargšas galėtų kreiptis, jei ne į savo... tėvą. Kanauninkas mokėdavo švelniai išsisukti... ir panašių pretenzijų. "Jei neskolinsiu tau, - sakydavo jis, - žinoma, būsiu negeras, o jei paskolinsiu, turėsiu iš tavęs priešą, kai reiks atiduoti." O kai kas neatlikdavo savo pareigų ir aiškindavosi: "Mat, klebone, aš mislijau, gal paskui, gal nereikia..."

Tęsinys rytdienos numeryje

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"